Poledinė žūklė: kai pasaulio už eketės ribų nelieka

„Daug lietuvių važiuoja į kalnus slidinėti – ten taip pat šalta ir šlapia. Tai kodėl dėl to reikėtų skųstis užsiimant savo pomėgiu namuose? Jei jau taip nutiko, kad negali gyventi be žvejybos, žvejosi ir žiemą. Iš esmės tai tėra aprangos klausimas“, – sako Saulius Mikalauskas, lazerių sprendimus mokslui ir pramonei siūlančios UAB „Elas“ direktorius.

Svarbiausia – procesas

Anot p. Mikalausko, poledinė žūklė turi daug žavesio, tik jis retai susijęs su pagautų žuvų skaičiumi ir dydžiu. Daug svarbesnis čia pats procesas, meditacija prie eketės ir jausmas, užplūstantis žingsniuojant skersai akinamo baltumo ežerą.

„Žinoma, kad azartas ką nors sugauti yra svarbus veiksnys. Vargu ar nors vienas meškeriotojas eitų žūklauti vien dėl pabuvimo gamtoje. Bet žvejybos procesas man dar svarbesnis. Tomis dienomis, kai nepagaunu nieko, vis tiek gerai praleidžiu laiką, pailsiu ir atsipalaiduoju. Kai eini ant ledo, puikiai žinai, kad greičiausiai pagausi tik kelis ešeriukus. Bet vis tiek eini“, – šypteli p. Mikalauskas.

Paklaustas, ar toks poilsis padeda priimti sprendimus versle, pašnekovas sako, kad tai filosofinis klausimas, apie kurį niekada nesusimąstė, bet sąsajų įžvelgti galima. Būna, kad keliaudamas į žvejybą jis niekaip iš galvos negali išmesti minčių apie darbus. Tačiau išgręžus pirmąją eketę, visas šiapus skylės lede esantis pasaulis kažkur atsitraukia, lieka tik pastangos suvilioti kokią nors žuvį. O dienos pabaigoje, žiūrėk, ramybės nedavusių problemų sprendimai ateina savaime.

Mažos žuvys nemotyvuoja

Visgi poledinės žūklės džiaugsmai suprantami ne visiems. Audrius Daugėla, užkandžių ir gėrimų prekyba užsiimančios UAB „Margiris“ vadovas, yra prisiekęs meškeriotojas, bet kelis kartus pabandęs pasėdėti ant ledo suprato, kad toks užsiėmimas jo nežavi.

Karpininkų klubo „Sazanas“ prezidento pareigas laisvalaikiu einantis p. Daugėla visą šiltąjį sezoną žvejoja karpius – po 10 kg ir daugiau sveriančius. Žiemą karpiai neaktyvūs, tad pomėgį tenka atidėti iki pavasario.

„Pagrindinė priežastis, kodėl nežvejoju žiemą, yra ta, kad nuo ledo kimba mažos žuvys. Kai pripranti prie rimtų priešininkų, gaudyti sprindinius ešeriukus neįdomu. Be to, žiemą šalta ir nemalonu. Gal nekreipčiau į tai dėmesio, jei kibtų stambios žuvys, deja, lietuviškas poledinės žūklės sezonas daug vilčių sugauti ką nors normalaus nesuteikia“, – juokiasi p. Daugėla.

Karpiai mūsų šalyje žvejojami maždaug nuo balandžio iki spalio, o tai reiškia, kad kitų žuvų negaudančiam meškeriotojui tenka beveik pusmetį iškęsti be žūklės. Ar nesunku?

„Gal ir būtų sunku, jei būčiau to amžiaus, kai laikas slenka lėtai, bet dabar jis lekia greitai. Darbas, šeima, reikalai. Taip ateina pavasaris, net nespėji apsižiūrėti“, – kalba „Margirio“ vadovas.

Maudynės neišgąsdino

Ponas Mikalauskas į žvejybos pasaulį paniręs seniai, o prieš keletą metų inicijavo Lietuvos meškeriotojų sąjungos steigimą ir tapo jos pirmininku. Per šias visuomenines pareigas jis susipažino su šimtais žvejų, bet pats žvejoti dažniausiai važiuoja vienas arba su keliais draugais.

„Nemėgstu didelių susibūrimų, žvejų žargonu vadinamų kolūkiais. Todėl net tuomet, kai užšąla Kuršių marios, o tūkstančiai žvejų sulekia į Neringą gaudyti stintų, ten nesiveržiu. Nuvažiuoju kokį kartą per trejus metus ir to pakanka. Man geriau ten, kur galiu niekieno netrukdomas ramiai pabūti su savimi“, – aiškina p. Mikalauskas, žiemos neįsivaizduojantis be ešerių žūklės Kauno mariose.

Jam yra tekę patirti visas poledinės žūklės „atrakcijas“, tarp jų – ir maudynes lediniame vandenyje įlūžus ledui. Bet nuo žvejybos žiemą tai neatbaidė.

„Koks jausmas? Labai šalta. Kartą esu ne tik įlūžęs, bet ir su visais drabužiais lindęs atgal į tą eketę. Reikėjo išsitraukti grąžtą ir įrankius, kurie nuskendo. Nepaliksi juk dugne gerų daiktų“, – juokiasi p. Mikalauskas.

Apie meškeriotojus skaičiais

Žūklės leidimų pardavimo statistika rodo, kad Lietuvoje aktyviai meškerioja apie 170.000 žmonių;

Išlaidų, susijusių su meškeriojimu, kasmet turi apie 0,5 mln. Lietuvos gyventojų;

Žūklės reikmenimis prekiaujančių įmonių bendra metinė apyvarta sudaro apie 38 mln. eurų;

Pirkdami žūklės leidimus meškeriotojai kasmet sumoka apie 1,8 mln. eurų;

2011 m. žūklės klubo „Merkys“ rengtos apklausos duomenimis, su meškeriojimu netiesiogiai susijusios žvejų išlaidos (kurui, maistui, apgyvendinimui ir t. t.) kasmet sudaro apie 60 mln. eurų.

Šaltinis: Lietuvos meškeriotojų sąjunga