Pėsčiųjų žygių verslo aritmetika: išlaidos ir pajamos

Daugiausia dalyvių, sprendžiant iš besiregistruojančiųjų skaičiaus, turėtų sulaukti brangiausias spalio 7-ąją vyksiantis žygis Nemuno kilpomis – jo dalyviams už ilgiausią 60 km ruožą pėsčiomis teks susimokėti 27 Eur ar daugiau, nes prieš žygį bilietai brangs.

Kaina žygeivių neatbaidė ir rugsėjo 16-ąją: žygį už pinigus Neringoje pasirinko 1.800 žmonių, o į nemokamą žygį po piliakalnius aplink Kernavę kvietusi Neries regioninio parko direkcija tą pačią dieną sulaukė apie 1.000 dalyvių.

Būna visaip

Dalyvavęs ne viename žygyje dizaineris Vitalis Bilevičius VŽ „Savaitgaliui“ pasakojo, kad už žygį yra mokėjęs 30 Eur — jam tai viršutinė priimtinos kainos riba. Paklaustas, ar bet koks mokestis už pėsčiųjų žygį jam neatrodo lyg „už orą“ – juk žygiuojama viešose nemokamai prieinamose vietose, p. Vitalis nurodo kelias priežastis, kodėl jam negaila pinigų žygių rengėjams.

„Nenusipirkęs bilieto 100 km, ko gero, neprisiversčiau įveikti – tai didelis fizinis ir psichologinis iššūkis. O kai susimoki, privalai eiti. Be to, veikia žygio atmosfera – matai daug link to paties finišo einančių žmonių“, – teigia p. Bilevičius. Anot jo, prieš pirmą 100 km žygį jis nežinojo, ką gaus už sumokėtus 30 Eur, bet įsitikino, kad pinigai nebuvo išmesti veltui.

„Žygiai puikiai organizuoti – stotelėse kas keletą kilometrų laukia karšta arbata, vanduo, užkandžiai, vaistinėlė, padėti pasiruošusi savanorių komanda. Žygiui persiritus į antrą pusę, dalyviai gauna karšto maisto, pervertinusieji savo jėgas pavėžinami organizatorių transportu, o vėsią naktį jauku pailsėti prie šildančios dujinės lempos susisupus į pledą“, – teigiama patirtimi dalijasi patyręs žygeivis.

Tačiau ne visų žygių dalyviai būna patenkinti rengėjų darbu.

„Keistai atrodė atsiskaitymas už žygį tik grynaisiais, nors neužsiregistravusių iš anksto ir pavedimu neatsiskaičiusių žmonių buvo nemažai, tarp jų — ir mes su sūnumi. Sumokėję, gavome po apyrankę, ženklelį ir lapelį antspaudams trasos stotelėse. Už žygį su sūnumi sumokėjau 34 Eur – tiek mums kainavo 50 km kelionė pėsčiomis Kuršių nerijoje. Kelis eurus būtume sutaupę užsiregistravę iš anksto, be to, tuomet nebūtų reikėję mokėti 5 Eur ekologijos mokesčio. Geras oras, graži gamta ir žygeiviška atmosfera suteikė malonių emocijų, bet iš organizatorių tikėjausi daugiau: pirmame poste po 6 km gavome arbatos ir po tris ryžių trapučius. Dar po 10 km – po meduolį ir pasirinktinai vandens arba rėmėjų siūlomo energinio gėrimo. Išreklamuotasis „karštas maistas“ – šaukštas grikių košės. Visgi labiausiai nustebino ilgiausią 75 km nuotolį pasirinkusių žygeivių klaidžiojimas tamsioje zigzagais išraizgytoje trasoje be jokių žymėjimų. Girdėjau, kad buvo rimtai pasiklydusiųjų“, – pasakoja verslininkas Remigijus Garška, šiemet į pėsčiųjų žygį išsirengęs pirmą kartą. Jis neturi su kuo palyginti žygio organizavimo, bet jam kirba mintis, kad rengėjai „neatidirbo“ žygeivių sumokėtų pinigų.

Giedrė Bernotaitė, pirmą kartą pėsčiųjų žygio organizatoriaus vaidmenį išbandžiusios asociacijos „Savas miestas“ vadovė, su verslininko priekaištais nesutinka ir pabrėžia, kad iš asociacijos rengto žygio per Neringą gautos pajamos buvo mažesnės už išlaidas, tad finansine nauda žygio rengėjams esą nė nekvepėjo.

Išlaidos ir pajamos

„Savo miesto“ direktorė į finansines detales leistis nesutiko, tik užsiminė, kad asociacija žygiui gavo paramos, be kurios vien dalyvių lėšomis žygio esą būtų neįmanoma surengti, juolab kad bilietų kaina buvo „visiška savikaina“.

VŽ „Savaitgalio“ duomenimis, asociacija 2016 m. gavo Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo paramą – 65.000 Eur, kurios dalį panaudojo žygiui Neringoje rengti, tačiau kokia ta dalis – liko paslaptis. Kita vertus, galima bent apytiksliai suskaičiuoti, kiek lėšų „Savas miestas“ surinko iš žygio dalyvių.

Taigi – žygyje dalyvavo apie 1.800 keliauninkų. Tik apie 100 iš jų — tokį skaičių nurodo p. Bernotaitė — nebuvo užsiregistravę iš anksto ir mokėjo didžiausią kainą – iki 17 Eur. Likusieji mokėjo vidutiniškai po 7 Eur (tiek iki rugpjūčio pabaigos kainavo populiariausia 25 km distancija), taip turėjo susidaryti apie 12.000—14.000 Eur. Sakytum, gana solidus biudžetas, tačiau, anot p. Bernotaitės, taip mano tik nesusidūrę su žygių organizavimu. Pašnekovė vardija, kad kainuoja viskas, pradedant didžiulėmis rengėjų laiko sąnaudomis, baigiant palapinių žygio stotelėse nuoma, greitosios pagalbos ekipažo samdymu, leidimais, diplomais, ženkleliais, medaliais, ilgiausios trasos neįveikusių žygeivių transportu. Nors žygio dalyviai gėrė rėmėjų dovanotą vandenį, energinius gėrimus ir nealkoholinį alų, p. Bernotaitė tikina, kad organizatorių išlaidos „vis tiek buvo didžiulės“.

Verslas ateičiai

Deividas Urbonavičius, pėsčiųjų žygių organizatoriaus VšĮ „TrenkTuro“ vadovas, skaičiuoja, kad gerai surengto masinio žygio sąmata gali siekti net 100.000 Eur. Iš ko ji susideda, priklauso nuo dalyvių skaičiaus, vietovės, aptarnavimo ir paslaugų kokybės.

„Kol suorganizuojame žygį, išnaudojame porą tonų degalų. Daug kainuoja vizualiniai sprendimai, spauda, internetiniai puslapiai, palapinės, jų nuoma, priežiūra, remontas, įvairūs baldai, daug visokių įrengimų, kurių žygyje niekas nepastebi. Kuo daugiau dalyvių, tuo daugiau savanorių, kuriuos reikia pamaitinti, apnakvindinti. Tenka samdyti ir specialistų. Nors apie tai nesusimąstome, net vandenį išvežioti po trasos postus nemažai kainuoja. Savaitė iki žygio pradedame žymėti trasą – stengiamės, kad bet kuriame jos taške būtų matyti bent vienas žymėjimas“, – vardija p. Urbonavičius.

Pirmą žygį, kuriame ėjo apie 500 žmonių, Kuršių nerijoje jo komandai pavyko surengti už maždaug 10.000 Eur, bet tuomet renginys tik „šiaip ne taip atsipirko“. Dabar, kai panašiuose „TrenkTuro“ žygiuose dalyvauja apie 8.000 žmonių, o postai trasoje išdėlioti dvigubai tankiau, organizacinės išlaidos esą išaugo dešimteriopai, o pajamos tarsi ištirpsta — jų esą pakanka 5 darbo vietoms išlaikyti ir investicijoms į būsimus žygius.

„Galbūt kada nors tai taps tikru verslu, bet šiuo metu mūsų tikslas – mokėti darbuotojams algas ir investuoti. Pavyzdžiui, perkame stalus, pledus – tokių dalykų neišsinuomosi. Įsigijome naujų vandens talpyklų“, – žygio virtuvę atskleidžia p. Urbonavičius.

Kokybė – ir nemokamai

Saulius Pupininkas, Neries regioninio parko gidas, iš patirties sako, kad gerą pėsčiųjų žygį įmanoma surengti ir pusvelčiui ar net visai nemokamai. Anot jo, kartais žygiui rengti pavyksta gauti dalinį finansavimą, tačiau dažniausiai naudojamos parko direkcijos lėšos ir pinigai iš lankytojų už valstybinių parkų bilietus.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad parko direkcija organizuoja ir mokamų žygių, bet jų išskirtinumas – gidas ir pasivaikščiojimas po parko vietas, kuriose nėra takų. Toks žygis trunka apie 4–5 valandas, nueinama apie 10 km, o jo kaina – nedidelė, keletas eurų.

Žygis be gido paprastai nieko nekainuoja. Paklaustas, kaip įmanoma surengti žygį be bilietų – juk kai kurie žygių organizatoriai tvirtina vos išsitenkantys turėdami dešimčių tūkstančių eurų biudžetą, – p. Pupininkas primena masinio tapusio „Vasario 16-osios“ žygio pavyzdį. Jo savikaina nesiekė 200 Eur.

„Organizavimas kainavo nedaug. Parengėme maršrutus, sustatėme rodykles. Įrengėme vandens punktus – į tolimiausius trasos taškus nuvežėme penkialitrių vandens butelių. Norintieji užkąsti, maisto galėjo nusipirkti iš renginyje prekiaujančių vietos verslininkų. O žygio sklaida puikiai vyko nemokamai, per mūsų „Facebook“ paskyrą“, – patirtimi dalijasi gidas ir pamini, kad žygeiviai tąkart galėjo rinktis 15, 22 ar 38 km maršrutą.

Dalis šio rudens žygių Lietuvoje taip pat bus nemokami, o jų organizatoriai žada ne brangias ir prabangias, bet ne mažiau įsimintinas keliones po šalies gamtą, piliakalnius, istoriją.