Lietuvos oro uostų vadovas: jei gali, įmonė turi atsisakyti nuosavų automobilių
„Į automobilį žvelgiu per funkcionalumo prizmę. Automobilis turi padėti atlikti darbą, o įsivaizdavimas, kad įmonėje, kur visi važinėja su kokiais nors „Mercedes-Benz“, yra viskas gerai, ir atvirkščiai – jei visi važinėja su senais „Volkswagen Golf“, tai jau blogai, yra keistas“, – stebisi p. Almantas.
Tik su tam tikromis išlygomis pašnekovas pateisina ir vairuotojo, skirto vadovui, įdarbinimą. Pasak jo, galimi du atvejai, kai vairuotojo samdymas yra logiškas: vienu – bendrovės vadovas nemoka ar nemėgsta vairuoti, kitu – vairuotojo darbo valanda kainuoja nedaug, tad kol jis vairuoja, įmonės vadovas gali dirbti ir šitaip kaštai padengiami.
„Tokie argumentai – reikšmingi. Visgi vairuotojas dažniausiai reikalingas tuomet, kai reikia kažką po vakarėlio parvežti namo, arba kai reikia ką nors nusiųsti į turgų nupirkti mėsos“, – ironizuoja pašnekovas.
Ponas Almantas neslepia, kad atėjęs dirbti į LOU taip pat turėjo galimybę būti vežiojamas, tačiau ja nepasinaudojo.
Galėtų dalytis
Anot pašnekovo, idealiausias įmonės transporto parkas būtų toks, kurio nėra. Kitaip tariant, įmonė galėtų naudotis dalijimosi ekonomikos principu sukurta sistema, kuri leistų naudotis automobiliais tiek, kiek reikia, o kai transporto priemonių nereikia, jas naudotų kažkas kitas.
„Toks atvejis, kai įmonei net nereikia nuosavo transporto parko, yra idealiausias, nes jeigu tik gali sau leisti, įmonė turėtų neturėti automobilių“, – tikina LOU vadovas.
Visgi produktų, pritaikytų verslo poreikiams, kol kas nėra: Lietuvoje veikiantys dalijimosi automobiliais tinklai skirti paprastiems vartotojams, verslui dabartinių sprendimų dar neužtenka.
Anot pašnekovo, noras turėti nuosavus automobilius taip pat kyla iš savotiškos nuomonės, kad automobilis yra įmonės statuso ir įvaizdžio dalis. Tačiau, anot jo, jokio skirtumo, ar automobilis vadovo, ar darbuotojo – pagrindinė jo funkcija yra padėti dirbti.
Patinka „gyvi“
Kita kalba, sako pašnekovas, tada, kai šneka eina apie asmeninį automobilį. Ponas Almantas tikina, kad renkantis asmeninę transporto priemonę jam svarbu, kad automobilis turėtų galios. Tiesa, tiek, kad transporto priemonė būtų „gyva“ ir manevringa. Tokie automobiliai suteikia malonumo juos vairuojant.
Tarp svarbių dalykų – gera garso ir gera išmetimo sistema.
Dar mokykloje automobilizmo pamokas lankęs, o vėliau profesionalo vairuotojo pažymėjimą gavęs p. Almantas pasakoja per ilgus metus spėjęs išbandyti ne vieną automobilį, pradedant galingą motorą ir griaudžiančią išmetimo sistemą turinčiu „Ford Mustang“, baigiant ekonomišku „Volkswagen Lupo“.
Visgi dabar šiltuoju metų laiku pašnekovas į darbą birbia motoroleriu, žiemą – senučiu 1990 m. laidos „Toyota Land Cruiser“ visureigiu. Šis, sako p. Almantas, yra dar „tikras“ visureigis, tinkamas kelionėms per pelkes ir pan.
Pašnekovas prisipažįsta, kad jeigu anksčiau jo svajonių automobilis buvo „Ford Mustang“, šiandien jam įdomu išbandyti viską, kas nauja. Tiesa, akiai maloniau, kai automobilio interjeras neperkrautas prabangos detalėmis – kur kas dailiau atrodo skandinaviškas minimalizmas.
Gana atsargiai p. Almantas žiūri į visas naujas automobiliuose diegiamas technologijas ir sistemas. Anot valstybės įmonės vadovo, išbandyti įdomu viską, tačiau jam pačiam – daugybės dalykų tiesiog nereikia.
„Man didžiausias šuolis buvo pastovaus greičio palaikymo sistema. Šito man užtenka ir daugiau aš ne itin gilinuosi, – prisipažįsta pašnekovas. – Norėčiau išbandyti autonominį automobilį, tačiau tokiu atveju vairavimo malonumo jau nebeliks.“
Prisideda prie infrastruktūros
Elektrinis „Nissan Leaf“, vertina vairuodamas p. Almantas, tikrai neskirtas lenktynėmis. Ir nors išjungus „Eco“ mygtuką akceleratorius savotiškai atsigauna, pašnekovui elektrinė transporto priemonė atrodo ganėtinai inertiška. Kiek neįprasta, sako p. Almantas, ir tai, kad užsivedus negirdėti variklio garso.
Visgi sėdint viduje atrodo, kad vairuoji visiškai įprastą automobilį, nesunku atrasti ir patogią poziciją prie vairo, o važiuoklė vienodai minkštai „susirenka“ tiek senamiesčio grindinio nelygumus, tiek grublėtesnio asfalto ruožus.
Anot p. Almanto, rimčiausias elektra varomos transporto priemonės pliusas – nulinė emisija. Mat ekologiškumo idėja šiandien turėtų būti svarbi visam verslui. Tiesa, kol kas rūpinimasis ekologija yra pirmiausia moralinis motyvas, ne finansinis.
„Elektromobiliai kol kas dar labai brangūs, gaunasi taip, kad pirkti aukštesnės klasės automobilį yra tas pats, kas įsigyti elektromobilį. Tačiau tokie automobiliai turėtų būti kasdieniniai ir masiniai“ – įsitikinęs p. Almantas.
Jis prisipažįsta laukiantis „Tesla Model 3“ pasirodymo, o per ateinančius 3-5 metus, tiki, elektrinės transporto priemonės atpigs, jų atsiras daugiau ir verslas galės iškeisti įprastus automobilius į turinčius nulinę taršą.
„Lietuvos oro uostai“ taip pat inicijuoja elektromobiliams reikiamos infrastruktūros oro uostų teritorijoje sukūrimą. Tačiau tai, sako p. Almantas, pirmiausia klientų patogumui ir drauge paskata rinktis elektra varomą transporto priemonę, mat iš įmonės perspektyvos važinėti elektromobiliais dar ekonomiškai nepatrauklu.
VERSLO TRIBŪNA
Prestižinis daugiabučių projektas Pervalkoje, ikoniško teismo pastato konversija Klaipėdos senamiestyje, aštuonių hektarų ploto prekybos miesto statybos prie Jakų žiedo, Motociklų muziejus. Nestandartinius ir pajūrio veidą keičiančius projektus vystanti „Antai Group“ siekia prisidėti prie sparčios Klaipėdos krašto transformacijos. O artimiausi grupės tikslai - projektai Vilniuje ir Kaune bei atskiros statybų įmonės „Antai Statyba“ raumenų auginimas.
Lietuvos verslas vis drąsiau žengia į užsienio rinkas, tačiau teisinių ar mokestinių klaidų dažnai pasitaiko pačiu netikėčiausiu metu. Plėtra į užsienį – tai ne tik pardavimų didinimas ar naujų klientų paieška. Tai kompleksinis procesas, apimantis struktūrinius, mokestinius ir teisinius sprendimus.
Daugiau negu 100 mln. peržiūrų. Viena įspūdinga kalba JAV psichologę dr. Amy Cuddy išgarsino visame pasaulyje. Buvusi Harvardo verslo mokyklos profesorė įtikinamai išdėstė, kaip mūsų laikysena ir kalba nulemia ne tik aplinkinių požiūrį į mus, bet ir formuoja mūsų pačių tapatybę, nuostatas apie save. Šias įžvalgas galima pritaikyti ir verslo organizacijai, siekiančiai didinti atsparumą ir lankstumą.
Europos kelių transporto sektorius susiduria su struktūrine krize – šiandien Europoje trūksta daugiau nei 426.000 vilkikų vairuotojų. Iki 2028 m. šis skaičius gali išaugti iki daugiau nei 745.000 Tokia prognozė jau šiandien kelia grėsmę Europos tiekimo grandinių stabilumui.
Galėtų būti elektriniai
Elektrinių sprendimų, pasakoja pašnekovas, galėtų būti visame oro uoste. Pasaulyje jau yra tokių oro uostų, kuriuose daugeliui darbų pasitelktos tik elektra varomas transportas.
„Oro uoste visos transporto priemonės gali būti elektrinės, nes jos dirba tik tuomet, kai yra skrydžių – kitu metu gali įsikrauti. Be to, joms reikia važiuoti ribotus atstumus ribotoje teritorijoje“ – aiškina p. Almantas.
Pasak jo, gausybę elektrinio transporto sprendimų įsidiegę Švedijos oro uoste. Tiesa, ir ten dar yra įprastais degalais varomo transporto, pavyzdžiui, sniego valymo mašinos. Amsterdamo oro uostas pasirašęs nutarimą, kad į oro uosto teritoriją turėtų būti įleidžiamos tik elektra varomos transporto priemonės.
„Visgi sprendimai priklauso nuo keleivių. Šiandien jie dažniausiai tikisi pigaus produkto ir vargu, ar elektrinis sprendimas šiandien bus pigiausias“, – gūžteli pečiais LOU vadovas.
