Darbas iš namų: dienotvarkė yra privaloma
- PSO rekomenduoja riboti informaciją: neskaičiuoti naujų ligos atvejų, „neteršti“ galvos komentarais, o sekti tik žinias, kaip reikia elgtis.
- Svarbu laikytis įprasto darbo dienos režimo: panašiu laiku keltis, eiti miegoti, valgyti, ilsėtis.
- Dirbant namuose reikia turėti dienos veiklų – tiek darbo, tiek buities reikalų, — planą.
Per savaitę ne vienam teko patirti, kad iš tiesų darbui ne biure susikaupti nėra lengva. Kaip planuoti laiką, kad namuose dirbtum produktyviai ir neperdegtum, VŽ pasakojo doc. dr. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė, Vilniaus universiteto Organizacinės psichologijos tyrimų centro vadovė.
„Atrodytų, kad dirbdamas namuose gali sutaupyti laiko, nes nereikia vykti į darbą, grįžti iš jo, eiti pietauti, bet laiko nepadaugės, nes, esant dabartinei, t. y. kritinei, situacijai, labai išauga reikalavimai namuose – daugiau laiko reikia šeimai, vaikams, daugiau jo suvalgo buitis“, – kalba doc. dr. J. Lazauskaitė-Zabielskė.
Anot jos, vienas geriausių būdų įveikti nenuspėjamos situacijos keliamą nerimą ir išsaugoti produktyvumą – susidaryti dienotvarkę ir laikytis įprasto darbo dienos režimo: panašiu laiku keltis ir eiti miegoti, valgyti, sportuoti, atlikti buities darbus. Kiti specialistai prideda, kad darbingumui namuose įtakos turi ir tokios smulkmenos kaip apranga – nereiktų visą dieną slankioti su pižama.
Dienos planas
Pasak doc. dr. J. Lazauskaitės-Zabielskės, dirbant nuotoliniu būdu pravers dienos veiklų – darbo ir buities – planas: „Nesiblaškykime. Pagundų namuose gerokai daugiau nei biure, pvz., staiga kyla poreikis susitvarkyti spintą, nusivalyti langus, sunku atsitraukti nuo knygos. Todėl planas – būtinas.“
Dr. Thuy-vy Nguyen, JK Daramo (angl. Durham) universiteto mokslininkė, tyrinėjanti vienatvės psichologinius padarinius, žurnale „Time“ teigia, kad dirbant namuose reiktų laikytis gerokai griežtesnės dienotvarkės nei biure.
Paprastai dieną struktūruoja darbo laikas, susitikimai, kitų žmonių planai. Namuose liekame vieni, nėra kontrolės, o jei neturime ir plano, laikas gali tiesiog išnykti ir... sukelti didžiulį nerimą. Todėl struktūra su nustatytomis pertraukėlėmis, pvz., pasportuoti, pavedžioti šunį, pagaminti valgyti, gali padėti neprarasti laiko pojūčio.
Rikiuojant darbus patariama atsakyti sau į klausimus: kokius darbo reikalus reikia sutvarkyti šiandien, ką reikia atlikti namuose ir kada geriausia būtų visa tai padaryti. Kiekvienas maždaug žino savo asmeninį produktyviausią laiką, taigi šį ir reiktų skirti svarbiausiems darbams.
Poilsis būtinas motyvacijai
„Naujausio mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad veiklų planavimas ypač svarbus tiems nuotoliniu būdu dirbantiems žmonėms, kurie jaučia poreikį griežtai atskirti darbą nuo asmeninio gyvenimo, t. y. darbo metu sprendžia tik su profesine veikla susijusius klausimus, o po jo nėra linkę galvoti apie darbą ar juo labiau atsisakyti dėl jo asmeninių planų. Tada tik išankstinis planas padės neprarasti motyvacijos, o ji užtikrins, kad dirbsite efektyviai“, – kalba doc. dr. J. Lazauskaitė-Zabielskė.
Jos žodžiais, nemažai žmonių reikės laiko išmokti dirbti nuotoliniu būdu: vieniems ilgainiui tai gali patikti, kitiems šis laikotarpis gali būti labai sunkus. Bet produktyviai iš namų dirbsime tol, kol išlaikysime motyvaciją.
„Dirbti, stengtis norisi tada, kai esame energingi, pailsėję, kai atliekamas darbas atrodo prasmingas. Taigi grįžtame prie to paties – kad galėtume išlikti energingi, reikia laikytis dienos plano ir režimo“, – dėsto doc. dr. J. Lazauskaitė-Zabielskė.
Kai ribos tarp namų ir darbų išsitrina, labai paprasta perdegti. Anot pašnekovės, darbo laiko ribą, ypač jei darbų daug, irgi gali padėti išlaikyti planavimas ir dienotvarkė.
Psichologai rekomenduoja susikurti darbo vietą namuose, t. y. susirasti kampą ar kambarį, kuriame dirbsite, o baigę darbus galėsite išeiti iš jo. Kitaip sakant, kelkitės nuo sofos, lipkite iš lovos, eikite į „darbą“. Apsibrėžę tam skirtą vietą, įsitaisę atskirame nuo namiškių kambaryje lengviau susikaupsite, greičiau atsijungsite nuo trukdžių.
„Žmogui svarbu matyti progresą. Per, tikėtina, ilgas karantino savaites dienos taps labai monotoniškos, prarasime ne tik dienos, bet ir savaitės ritmo jausmą. Kad matytume progresą, išlaikytume pergalės, pasitenkinimo jausmą, veiklų plane reiktų tiesiog žymėtis, ką padarei tą dieną“, – pataria VŽ pašnekovė.
Informacijos lavina
Įvairiausiais kanalais nuolat transliuojama informacija apie pandemiją ramybės tikrai nesuteikia. Pasaulinė sveikatos organizacija atkreipia dėmesį, kad žmonėms, kenčiantiems nuo nerimo sutrikimų, esama situacija gali būti nepakeliama, jiems rekomenduoja riboti informaciją.
„Tai visiems tinkantis patarimas, – pritaria psichologė. – Jei kitaip nepavyksta, o prisijungus prie medijų atsitraukti sunku, apribokite naudojimąsi internetu tiesiog minutėmis, nusistatykite, kada tiksliai, kiek kartų per dieną informaciją tikrinsite.“
Ji ragina rinktis patikimus, oficialius informacijos šaltinius, „neteršti“ galvos komentarais, spėlionėmis, interpretacijomis, kas bus, o gal nebus. Šiuo metu reikalinga tik šalies Vyriausybės ar Valstybės ekstremalių situacijų komisijos informacija, paaiškinanti, kaip elgtis: „Pripažinkim, šiuo metu padėtis dar gera – galime išeiti į lauką, kur nėra žmonių susibūrimų, o šviežias oras, fizinė veikla ramina. Sunkiu momentu padeda užsimiršti ir darbas – tada nelieka laiko kas 5 minutes atnaujinti naujienų.“
Nerimas koronaviruso pandemijos akivaizdoje neišvengiamas – mes nekontroliuojame ligos plitimo, negalime numatyti ateities. Nerimauti dėl to, kas bus, nėra protinga, tai sekina. Todėl psichologai ne tik šiuo kritiniu metu moko dažniau galvoti apie tai, kas yra dabar, elgtis atsakingai, reaguoti į esamą padėtį. O kas bus rytoj – rytoj ir pamatysime.
