Verta aplankyti: Lietuvos dizaino šimtmetis

Publikuota: 2018-07-15
 

Liepos 13-ą Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, atidaryta valstybės šimtmečiui skirta paroda „Daiktų istorijos. Lietuvos dizainas 1918–2018“ šalia natūralių pasakojimų apie lietuviško dizaino objektus turi dar vieną, liūdnesnį ir neakivaizdų, tekstą.

Rengdami šią parodą kuratoriai Karolina Jakaitė, Giedrė Jankevičiūtė, Gintautė Žemaitytė ir aš susidūrėme su tuo, kad dizaino objektai yra labiausiai neatsparūs laikui ir krizėms. Pavyzdžiui, net toks santykinai naujas, vos prieš 46 metus pagamintas, portatyvinis televizorius „Šilelis-401 D“ šiandien tapo nebesumedžiojamu artefaktu. Tiksliau, tokių radau keliuose muziejuose, bet nė vieno – idealios būklės: arba rankenėlių nėra, arba buvusių savininkų apdaužyti ir aplamdyti. Kai paskelbiau televizoriukų paiešką per draugus, pažįstamus ir socialinius tinklus, gavau daugybę siūlymų atvežti net neišpakuotus „Šilelius“, bet jie, dalyti gamyklos darbuotojams vietoj algų dešimtajame dešimtmetyje, mums netiko. Kada nors kitai parodai jų ieškos kiti kuratoriai, o „Daiktų istorijoms“ reikia tik pirmojo „Šilelio“, nes parodoje pasakojama būtent apie jį ir apie kitus svarbiausius bei įdomiausius lietuviško dizaino objektus.

Išnykstantis dizainas

Tokia pati išnykstančios materijos būsena galioja visam šimtmečiui. Tik nuotraukose mačiau puikiausias, įvairiausių stilių (nuo funkcionalizmo iki vėlyvojo art deco) virtuves, kurias suprojektavo ir pagamino tarpukario dailės amatų mokyklų mokiniai. Jos, be abejo, buvo kam parduotos, bet neišliko. Galima (šiek tiek utriruojant) teigti, kad lietuviško dizaino šimtmečio paroda skirta ir lietuviško dizaino nerinkimo šimtmečiui. Tarpukario muziejai dizaino objektų nepirko dėl jų įmuziejinimo abejonių. Sovietiniu pokariu gana daug pramoninio dizaino pavyzdžių buvo sukaupta LTSR Liaudies ūkio pasiekimų parodoje ir gamyklų muziejuose, bet atkuriant Nepriklausomybę tų daiktų niekas labai nesaugojo. Ir šiandien muziejai neturi įpročio savo kolekcijas pildyti ką tik Lietuvoje sukurtais dizaino produktais. Šitaip „Daiktų istorijų“ paroda šalia muziejinės ir atraktyvios edukacijos funkcijų gauna dar vieną misiją – priminti kultūros industrijos laukui (muziejams, dizaineriams, studijoms, ekspertams) apie būtinybę rinkti ir saugoti daiktus.

Lietuviško dizaino pradžia

Šiuolaikinio lietuviškų daiktų pasakojimo pradžią atsekti lengva – yra užfiksuotas aiškus ir tikslus raginimas pradėti juos kurti. 1919 m. profesorius Jonas Šimkus, antrosios Lietuvos Vyriausybės prekybos ir pramonės ministras, savo pranešime „Artimiausi Lietuvos pramonės uždaviniai“ konstatavęs ekonominės nepriklausomybės būtinybę, tarp būsimos pramonės gairių įtraukė ir nuostatą kurti bei gaminti daiktus – tekstilę, avalynę, namų, kontorų ir prekybos įmonių įrangą, indus, mokslo instrumentus, žaislus, žemės ūkio mašinas, vagonus. Šis planas tapo realybe, nors pradžia buvo liūdna. Iš visų Šiaurės ir Rytų Europos valstybių (Baltijos šalių ir Suomijos), sukūrusių ar atkūrusių valstybingumą Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, Lietuva buvo mažiausiai industrializuota, todėl plyno daiktų gamybos lauko, kuriame tebuvo kaimo auksarankių sumeistrauti rakandai, transformacija yra akivaizdi: praėjus dvidešimčiai nepriklausomybės metų, skonį ir akį išaštrinę pirkėjai jau turėjo dosnią lietuviško dizaino pasiūlą, įvertintą apdovanojimais tarptautinėse parodose. Geriausių taikomojo meno mokyklų absolventai pradėjo formuoti ne tik daiktų projektuotojų, bet ir dizaino dėstytojų korpusą. Parodoje „Daiktų istorijos“ apie pirmuosius daiktų kūrybos ir gamybos dešimtmečius pasakoja du ekspoziciniai segmentai. Pirmajame, „Dizainas ir valstybė“, rodoma, kaip dizainas nuo XX a. trečiojo dešimtmečio tapo ir iki šiol yra vienas iš Lietuvos kūrybinio ir ekonominio potencialo įrodymų šalies viduje ir už jos ribų, o segmentas „Dizainas iki dizaino“ rodo, kaip tarpukariu amatininkystė virto dizainu ir sovietmečiu transformavosi į „Dailės“ kombinatų industriją.

Dizaino paradoksai

Mes taip ir nesužinojome, kaip būtų atrodžiusi besiformuojanti lietuviško dizaino mokykla, – 1940–1944 m. dvi okupacijos ir viena reokupacija šį pasakojimą nutraukė. Atidėtas kūrybinis potencialas iš naujo pradėjo augti, kai valstybei – svetimai valstybei – vėl prireikė daiktų. Po tarpukarinio lietuviško dizaino piko praėjus dvidešimčiai metų, prasidėjo naujas pasakojimas. Lietuvos valstybinio dailės instituto Pramonės gaminių meninio konstravimo katedra 1961 m. buvo įkurta plyname lauke, kur vyravo tik anuometinės daiktų gausos likučiai ir stalinistinio ampyro naujadarai. Pirmieji (ir visi būsimieji) diplomuoti dizaineriai pateko į sovietinės gamybos ir vartojimo ypatybių spąstus. Sovietų Sąjunga buvo net tik blogio imperija, ji buvo ir blogai funkcionuojanti imperija. Ideologizuota ekonomika kardinaliai oponavo gero dizaino ideologijai, ir kiekvienas iki maždaug 1990 m. Lietuvoje pagamintas ir akį džiuginantis daiktas yra atskiro pasakojimo vertas paradoksas.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, plyno dizaino lauko metafora galėjo – ir net privalėjo – trečią kartą tapti realybe. Juk valstybinės dizaino dirbtuvės ir institucijos su gausiais užsakymais pradingo akimirksniu, o dizaineriai, net ir patys gabiausi, nebuvo pasiruošę kurti, dirbti ir išgyventi globalioje kapitalistinėje rinkoje. Šitoks dizaino susinaikinimo scenarijus turėjo susidėlioti samprotaujant logiškai, bet iš tikrųjų viskas vyko kitaip. Jaunas ir energingas verslas, pasikeitus sąlygoms, prisitaikė greitai ir jau 1991 m. pradėjo eksportuoti lietuviško dizaino prekes. Pasakojimų apie daiktus tonas šiandien vėl pakito ir iš punktyrinių istorinių refleksijų ar sovietinių anekdotų virto sėkmės istorijomis, kurios Lietuvos daiktų dizainą pavers intriguojančiu siužetu.

Virtualus dizainas

Didžiausiame parodos skyriuje „Dizaino paradoksai“ žiūrovai pamatys kelias dešimtis buičiai sukurtų ir tebekuriamų lietuviško dizaino objektų ir jų istorijų, tarp kurių – dulkių siurblys „Saturnas“, pirmasis „Snaigės“ šaldytuvas, nepakitusio dizaino gamybos rekordą pasiekusi bulvių tarkavimo mašina, sonaras meškeriotojams „Deeper“ (ir Felikso Daukanto blizgių projektai), baldai – nuo Brigitos Adomonienės fotelių (1960) iki Naurio Kalinausko modulinių spintų serijos (2006). Simboliška, kad parodos pasakojimas baigiasi kūriniu, kuris iliustruoja daiktinio dizaino pabaigą – virtualios realybės patirties projektu „Laisvės kodas 13“ (2018). Projekto dalyviui teks virtualiai patirti Sausio 13-osios atmosferą – su šūviais, įtampa, aukomis ir besiplaikstančia Trispalve, kuri tapo pirmuoju parodos eksponatu.

Paroda tęsis iki rugsėjo 30 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kaip pavogti šimtą milijonų skaitant vogtus pranešimus žiniasklaidai? 2

Komunikacija yra labai vertinga. Laiku pavogta ji gali būti dar vertingesnė. Kūrybiškiausia visuomenės dalis...

Verslo klasė
2019.02.16
Politologas Antanas Kulakauskas: vienybės nebuvo nei tada, nei dabar 8

Kalendoriaus langelyje – vėl Vasario 16-oji. Apie tai, kur buvome ir kur esame, sulaukę 101-ųjų moderniosios...

Laisvalaikis
2019.02.16
Rotušėje Butkams įteiktos Vilniaus garbės piliečių regalijos 3

Vilniaus miesto rotušėje modernaus meno muziejaus MO įkūrėjams Viktorui ir Danguolei Butkams penktadienį...

Laisvalaikis
2019.02.15
Kariuomenės vadas: okupacijos nepripažinę partizanai leido egzistuoti Lietuvos valstybei  9

Sovietmečio okupacijos nepripažinę ir prieš ją kovoję Lietuvos partizanai, kol buvo gyvi, leido egzistuoti...

Verslo aplinka
2019.02.15
12 metų LEGO dirbanti D. Staneikaitė-Naldal – apie karjerą, inovacijas ir buriamą legomanų armiją Premium 3

Man visada atrodo šiek tiek magiškai, kai vizitinėje kortelėje perskaitau, kad žmogus kompanijoje yra...

Laisvalaikis
2019.02.15
„Login“ organizatoriai diskriminavo vyrus 5

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nusprendė, kad technologijų ir inovacijų festivalio „Login“ nemokamų...

Rinkodara
2019.02.15
700–jam Vilniaus gimtadieniui – jubiliejinis logotipas

700-ojo Vilniaus gimtadienio, kurį miestas švęs 2023 m., logotipo koncepcijos konkurse varžėsi 75 dalyviai.

Rinkodara
2019.02.15
Kokius tiltus architektai siūlo Vilniui 6

Paskelbusi pėsčiųjų tilto per Nerį prie „Litexpo“ architektūrinės idėjos konkursą, Vilniaus miesto...

Laisvalaikis
2019.02.14
Placido Domingo Kaune koncertuos su Violeta Urmana

Jau kuris laikas tarp melomanų sklandžiusias kalbas apie tai, kad vasario 16-ąją Kaune koncertuosiantis...

Laisvalaikis
2019.02.14
„Cirque du Soleil“ krepšelyje – dar vienas pirkinys už milijonus

Kanados gigantas „Cirque du Soleil Entertainment Group“ paskelbė įsigijęs „The Works Entertainment“...

Laisvalaikis
2019.02.13
„El Chapo“ Niujorke pripažintas kaltu 2

Joaquinas „El Chapo“ Guzmanas, Meksikos narkotikų kartelio Sinaloa vadas, antradienį...

Laisvalaikis
2019.02.12
Aukcione nepavyko parduoti A. Hitlerio paveikslų

Vokietijos aukcionų namams „Weidler“ nepavyko parduoti penkių paveikslų, kuriuos, kaip teigiama, nutapė nacių...

Laisvalaikis
2019.02.12
Vasario 16-ąją Birmingame – M. K. Čiurlionis virtualioje erdvėje

Lietuvos nepriklausomybės 101-ųjų metinių proga Birmingamo (Didžioji Britanija) koncertų salėje „Symphony...

Laisvalaikis
2019.02.12
20-etė Vilniaus knygų mugė kvies į 500 renginių

Vasario 21–24 d. vyks Tarptautinė Vilniaus knygų mugė (VKM). Savo bičiulius šiemet ji kviečia į pasimatymą...

Laisvalaikis
2019.02.12
Nevalstybinėms kultūros įstaigoms paskirstyta 200.000 Eur

Šešiolikos nevalstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų veiklai 2019 metams paskirstyta 200.000 eurų, tiek...

Laisvalaikis
2019.02.12
„Barbie“ pardavimai perkopė 1 mlrd. USD

JAV žaislų gamintoja „Mattel“ paskelbė 2018 m. IV-ojo ketvirčio rezultatus ir nustebino kur kas prastesnių...

Laisvalaikis
2019.02.11
Kultūros ministro komandoje – nauja viceministrė

Pirmadienį darbą pradėjo ministro Mindaugo Kvietkausko paskirta kultūros viceministrė Regina Jaskelevičienė,...

Laisvalaikis
2019.02.11
Afganistanas pasmerktas suirutei Premium 4

Afganistanas jau seniai pakrikštytas imperijų kapinėmis. Skelbiamas JAV atsitraukimas iš konflikto gali...

Verslo klasė
2019.02.10
Parodoje – Kauno verslininkų Tilmansų palikimas 1

Kaune, M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12), atidaryta paroda „Atminties kodas: Tilmansų...

Laisvalaikis
2019.02.10
Tokijas olimpinių žaidynių medalius gamins iš perdirbtų atliekų 1

2020 m. liepos 24 – rugpjūčio 9 dienomis Tokijuje vyksiančių vasaros olimpinių ir paraolimpinių žaidynių...

Laisvalaikis
2019.02.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau