Po 18 metų statybų – Valdovų rūmų atkūrimo pabaigtuvės

FOTOGALERIJA Valdovų rūmų atkūrimo pabaigtuvės (36 nuotr.)

Nė vienas Lietuvoje vykdomas projektas ar statomas objektas nėra sulaukęs tiek svarstymų, ir nebuvo tiek politizuotas, kiek Valdovų rūmai, tačiau istorikas, dr. Vydas Dolinskas, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) Valdovų rūmų direktorius, neabejoja, jog atkurtasis objektas yra nacionalinės savimonės, identiteto, istorinės atminties ir valstybingumo tradicijos simbolis.

„Tai nėra tušti žodžiai, tai tiesa ir ją galima argumentuoti. Valstybė be valstybės valdymo centro neegzistuoja. Valstybė iš kur nors visada buvo valdoma, ir tai buvo regimas architektūrinis ženklas – tūris, struktūra, jame rezidavo valstybės valdovas, administracija, kitos valdžios struktūros. Kažkada tai buvo pilys, vėliau – rezidencijos, rūmai, kaskart – vis puošnesni“, – VŽ yra sakęs dr. Dolinskas.

Berlynas statėsi brangiau

Vienas labiausiai rūpimų LDK Valdovų rūmų aspektų – jų statybos kaina. Pasak dr. Dolinsko, ji kur kas labiau suprantama lyginant. Antai Berlyno istorijos muziejaus, užimančio 40.000 kv. m, t. y., tris kartus daugiau nei vilniškiai Valdovų rūmai (jų plotas – 13.600 kv. m), sąmata buvo 620 mln. Eur, ir tai – tik pastato „dėžutė“ su daline fasado puošyba. Dr. Dolinskas skaičiuoja, kad vokiečių projektas buvo dvigubai brangesnis.

Tikrasis Gedimino bokštas

Pasakodamas apie rūmų B dalį, dr. Dolinskas sako, jog būtent joje aptiktas tikrasis Gedimino bokštas – kunigaikščio Gedimino laikų statybos aštuonkampio bokšto, statyto XIV a. pradžioje, liekanos. Be to, išlikusios ir XIII a. pab. bokšto liekanos. Anot istoriko, prieš šį būta dar ankstesnio bokšto, kurį Gediminas išplėtė, o ant Gedimino kalno stovi vėlesniais, jau Vytauto laikais pastatytas bokštas.

Be naujų intriguojančių erdvių, rūmuose veiks biblioteka, joje laukiami skaitytojai. Atkurta ir senoji rūmų biblioteka. Jos puošmena gali tapti Žygimanto Augusto bibliotekos knyga, kurią Valdovų rūmai tikisi įsigyti. Lankytojų akį neabejotinai patrauks lobynas – brangenybės, atrastos kasinėjant Valdovų rūmų teritoriją, – itin vertingi XV–XVII a. radiniai. Ypatingu eksponatu dr. Dolinskas vadina Vilniaus katedros požemiuose Aleksandro Jogailaičio kape rastą kalaviją, vieną svarbiausių kunigaikščio valdžios ženklų.

Iš viso Nacionaliniame muziejuje LDK valdovų rūmuose saugoma 0,5 mln. unikalių Lietuvos paveldo archeologinių eksponatų (daugiausia – XIII–XVII a. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos laikų unikalių radinių).

LDK Valdovų rūmų atkūrimas:

• 2000 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus pilių komplekso atkūrimu ir statyba besirūpinanti VĮ „Vilniaus pilių direkcija“ pasirašė rangos sutartį su TŪB „Vilniaus papėdė“, kurią sudarė AB „Panevėžio statybos trestas“, UAB „Geostatyba“, UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ ir VšĮ Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“.
• 2002 m. gegužės 10 d. laikoma oficialia Rūmų atkūrimo statybos darbų pradžia.
• 2004 m. kovo 17 d. LR Prezidentas Algirdas Brazauskas padėjo pirmąją plytą į atkuriamų Rūmų pamatus.
• 2009 m. sausio 1 d. įsteigtas Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, kaip atkurtų Rūmų naudotojas.
• 2009 m. liepos 6 d. buvo surengta simbolinė iš esmės atkurtų, bet iki galo neįrengtų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų atidarymo ceremonija, joje dalyvavo LR Prezidentas Valdas Adamkus, 4 karališkieji asmenys (Danijos, Švedijos, Norvegijos karaliai ir jų šeimų nariai) bei dar 11 valstybių vadovai (Lenkijos, Ukrainos, Latvijos, Islandijos, Suomijos, Gruzijos, Estijos prezidentai ar ministrai pirmininkai), Apaštalų Sosto specialusis legatas, Vokietijos, Baltarusijos, Rusijos ministrai.
• 2011 m. vasarį, po to, kai ne kartą Valdovų rūmų atkūrimo projektą auditavusi Valstybės kontrolė po dešimties metų pati suabejojo ligtolinių tikrinimų rezultatais ir paskelbė naujas kritines išvadas, Rūmų atkūrimo procesas kuriam laikui buvo stabdytas. Tačiau po teisinių institucijų atlikto tyrimo projekto vykdymo pažeidimų nenustatyta ir Rūmų atkūrimo darbai po naujo konkurso galėjo būti tęsiami.
• 2011 m. lapkritį su TŪB „Vilniaus papėdė“ pasirašyta Valdovų rūmų atkūrimo A dalies būtinųjų baigiamųjų darbų statybos rangos sutartis, atkūrimo darbai atnaujinti.
• 2013 m. kovo 22 d. VĮ „Vilniaus pilių direkcija“ ir AB „Panevėžio statybos trestas“ pasirašė rangos sutartį dėl Valdovų rūmų B dalies atkūrimo darbų.
• 2013 m. birželio 13 d. Valdovų rūmų A dalis VĮ „Vilniaus pilių direkcija“ perdavimo–priėmimo aktu perduota Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams, kaip pastato naudotojui.
• 2013 m. liepos 6 d. lankytojams iškilmingai atverta pirmoji Valdovų rūmų dalis. Iškilmėse dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
• 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nebaigta Valdovų rūmų B dalis perduota Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams, kaip naudotojui ir baigiamųjų atkūrimo darbų užsakovui, o tarpininkė VĮ „Vilniaus pilių direkcija“ – likviduota.
• 2018 m. liepos 6 d. lankytojams atveriama antroji Valdovų rūmų dalis.

Šaltinis: LDK valdovų rūmai

Rašyti komentarą 0