Iliustruotasis mokslas: kaip buvo atrastas radioaktyvumas

Publikuota: 2017-11-01
„Scanpix“ nuotr.
„Scanpix“ nuotr.
 

Henri Becquerelis tyrinėjo švytinčius mineralus. Eksperimentams reikėjo saulės šviesos, tad kai dangų užtraukdavo debesys, įrangą jis laikydavo stalčiuje. Kartą, ištraukęs stalčių, jis atsitiktinai atrado radioaktyvumą.

1896 m. kovo 1 d. prancūzo mokslininko Henri Becquerelio nuotaika buvo tokia pati apsiniaukusi, kaip ir Paryžių dengiantys debesys. Jis kelias dienas laukė galimybės atlikti eksperimentą, kuriuo norėjo įrodyti, kad švytintys mineralai gali sukurti rentgeno spindulius, atrastus vos prieš kelis mėnesius. Kad mineralai imtų švytėti, jam reikėjo saulės šviesos, tačiau oro sąlygos eksperimento jam tęsti neleido.

Susierzinęs visus reikmenis – fotografinę plokštelę, švytinčią urano druską ir rantytą Maltos kryžių iš plonos vario plokštės – jis nukišo į stalčių ir vėl ėmė laukti pasirodant saulės. Po kelių apniukusių dienų H. Becquerelis pradėjo nekantrauti. Jis nusprendė išryškinti fotografinę plokštelę bet kokiomis sąlygomis – su saulės šviesa ar be jos.

Tamsoje pasirodė nuotrauka

Išryškinęs plokštelę, H. Becquerelis pažvelgė į ją, tikėdamasis, kad ši bus tuščia. Tačiau, didžiulei nuostabai, jis kai ką pamatė! Vėliau ataskaitoje mokslininkas parašė, kad „labai intensyviai“ pasirodė Maltos kryžiaus kontūrai. Nei plokštelė, nei urano druska neturėjo kontakto su saulės šviesa, tad nebuvo galima logiškai ir moksliškai paaiškinti, kodėl ant plokštelės aiškiai matomas atvaizdas. H. Becquerelis jautėsi sutrikęs, tačiau jis buvo mokslininkas ir žinojo, kad paaiškinimas egzistuoja, tereikia jį rasti.

Urano druska be išorinio poveikio tikriausiai skleidė nežinomos rūšies spinduliuotę. H. Becquerelis smalsiai tyrinėjo naująjį reiškinį, kurį vadino „urano spinduliais“. Vėliau lenkų kilmės prancūzų mokslininkė Marie Skłodowska-Curie šį reiškinį pavadino radioaktyvumu.

H. Becquerelio atsitiktinis, netyčinis ir labai netikėtas atradimas buvo itin novatoriškas ir sudarė pagrindą tos epochos atradimams geologijos, medicinos srityse ir mokslo žinioms apie atomų struktūrą, tad ir šiuolaikinės branduolinės fizikos vystymuisi.

Paskatino W. Rentgenas

H. Becquerelio atradimas buvo atsitiktinis ir kita prasme – 43 m. fizikas entuziastingai tyrinėjo švytinčius mineralus, kurie žavėjo ne tik jo tėvą ir senelį, bet ir tokius gerbiamus profesorius kaip Henri Poincare. Prieš kelias savaites H. Becquerelis klausėsi paskaitos apie spinduliuotę, kurią skaitė prancūzų matematikas H. Poincare. Jis susirašinėjo su vokiečių fiziku W. Rentgenu, prieš metus atradusiu rentgeno spindulius, ir buvo pakartojęs jo eksperimentą su rentgeno spinduliais, kurie tuo metu sulaukė itin daug dėmesio.

W. Rentgenas darė eksperimentus su sandariu vamzdeliu, kuriuo leido elektros srovę. Netikėtai iš vamzdelio išėję spinduliai uždegė fluorescuojantį ekraną. Ekranas švietė nepriklausomai nuo to, kas buvo įterpiama tarp iškrovos vamzdelio ir spindulių. Kai mokslininkas paprašė žmonos palaikyti kairią ranką prieš iškrovos vamzdelį, ekrane ryškiai pamatė jos kaulus. Galvodamas apie savo paties tyrimus, H. Becquerelis mąstė, ar prasiskverbiantys spinduliai galėtų būti susiję su švytinčiais mineralais. Jis nusprendė išnagrinėti šį reiškinį nuodugniau.

Ant fotografinės plokštelės uždėjus švytinčios urano druskos ir vėliau ekraną apšvietus intensyvia saulės šviesa, H. Becquereliui pavyko išgauti atvaizdą. Kontūras buvo neryškus ir neaiškus, bet H. Becquerelis tikėjo, kad juda teisinga linkme, tad nusprendė eksperimentą pakartoti saulėtesnę dieną.

Deja, jam trukdė debesų paklotė, ir 1896 m. vasario 27 d. jis nusprendė eksperimentą „padėti giliai į stalčių“. Po trijų dienų išryškinęs plokštelę ir pamatęs ryškius kontūrus, H. Becquerelis pateko į istoriją kaip žmogus, atradęs radioaktyvumą. Jis nežinojo, ar ant juodus plokštelės kontūrus sukuriantys spinduliai turėjo ką nors bendra su rentgeno spinduliais, tačiau suprato atradęs kai ką visiškai nauja.

„Dabar įsitikinau, kad urano druska net tamsoje skleidžia nematomą spinduliuotę, – rašė jis užrašuose. – Tikiuosi, kad mano eksperimentai padės geriau paaiškinti šį visiškai naują reiškinį.“

Prarado susidomėjimą

„Urano spinduliai“ sulaukė daug mokslininkų dėmesio, ir vėlesniais metais jie atliko daugybę naujų eksperimentų, kurie viską apvertė aukštyn kojomis. Anksčiau mokslininkai manė, kad bendras energijos kiekis Visatoje yra pastovus. H. Becquerelio atradimas šį įsitikinimą pakeitė, nes per radioaktyviosios spinduliuotės procesą buvo galima sukurti didelį energijos kiekį, pavyzdžiui, šilumą.

Šis atradimas taip pat privertė suabejoti teiginiais apie atomą, nors iki tol jie buvo nepajudinama tiesa. Senovės graikų filosofo Demokrito (apie 460–360 m. pr. Kr.) teigimu, pasaulis sudarytas iš atomų – mažyčių nedalomų dalelių, kurias skiria tuštuma. Jo teorija rėmėsi tik filosofija, o XIX a. empiriniai gamtos mokslai pradinio įspūdžio nepakeitė iki pat 1911 m., kai britų fizikas Ernestas Rutherfordas, eksperimentuodamas su radioaktyviosiomis medžiagomis, nustatė, kad atomai sudaryti iš elektronų apsupto tankaus branduolio.

H. Becquerelis netrukus prarado susidomėjimą savo atradimu ir grįžo prie švytinčių mineralų. Jis mirė 1908 m., sulaukęs 56 m., tikriausiai dėl radioaktyviųjų medžiagų sukeltų padarinių.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Nidos kopose – Sartre‘o vizitą atkartojanti skulptūra 3

Kultūrinį Neringos kraštovaizdį papildys dar vienas akcentas – skulptūra „Prieš vėją“, vaizduojanti per vėjo...

Laisvalaikis
2018.06.20
VU šešiems mokslininkams suteikė išskirtinių profesorių statusą 4

Vilniaus universitetas (VU) pirmą kartą šešiems mokslininkams suteiks išskirtinių profesorių statusą. Toks...

Laisvalaikis
2018.06.19
Geriausi miestai, jei norite mažai dirbti ir daug uždirbti 9

Liuksemburgas pagal darbo laiko trukmės ir pajamų santykį yra palankiausias miestas darbuotojams, rodo naujas...

Laisvalaikis
2018.06.18
Kaip Gianni Agnelli gelbėjo Italiją nuo komunizmo Premium

 „FIAT yra Italija. Italija yra FIAT. O FIAT ir Italija – tai aš“, – kadaise sakė Gianni Agnelli.

Verslo klasė
2018.06.17
Keliaujantiems į N. Zelandiją teks sumokėti mokestį 1

Nuo kitų metų keliaujantieji į Naująją Zelandiją turės sumokėti vienkartinį mokestį. Surinktos lėšos bus...

Vadyba
2018.06.16
Būdas lietuvio po šimto metų Premium

Vasario 16-ąją pasitikdami atkurtos Lietuvos šimtmetį rašėme apie lietuvio kodą prieš šimtą metų. Gediminas...

Verslo klasė
2018.06.16
Menininkė G. Vos – apie šviesos paminklą „olandų Sugiharai“

Daugiau kaip du tūkstančius žydų Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjusio olando Jano Zwartendijko...

Laisvalaikis
2018.06.16
Virtuvės šefas Lapinskas ir someljė Darasevičius – apie 9-ių restoranų verslo pradžią, sėkmę ir iššūkius

Virtuvės šefas Egidijus Lapinskas ir someljė Arminas Darasevičius, ko gero, yra vienintelis toks restoranų...

Laisvalaikis
2018.06.15
Raudonpadžių „Louboutino“ batelių gamintojas apgynė savo prekės ženklą

Europos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą Prancūzų dizainerio Christiano Louboutino naudai – nusprendė...

Rinkodara
2018.06.14
„Adidas“ per futbolo čempionatą kalbės savo prekės ženklo ambasadorių lūpomis 1

Sporto prekių gamintoja „Adidas“ po kelių dienų prasidėsiančiam pasaulio futbolo čempionatui pasirinko...

Rinkodara
2018.06.12
„Media bitės“ rankose – kino teatras „Pasaka“

Žurnalą „Žmonės“ ir kitus leidinius valdanti UAB „Media bitės“ nuo šiol valdys kino teatrą „Pasaka“ Vilniuje.

Rinkodara
2018.06.12
Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinė premija skirta Tomui Kavaliauskui

Autoritetingos komisijos sprendimu, šiais metais respublikinė Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinė premija...

Laisvalaikis
2018.06.11
Kas yra mokyklos šeimininkas Premium

Esate mokyklos direktorius. Dešimta valanda ryto, eilinis pirmadienis. Per kūno kultūros pamoką mokinė...

Verslo klasė
2018.06.10
Iliustruotoji istorija: tikrovės Frankenšteinas

Didžiulė Londono karališkojo chirurgų koledžo auditorija sausakimša. Miesto elitas sėdi žibalinėmis lempomis...

Laisvalaikis
2018.06.10
Mirė garsusis šefas Anthony Bourdainas 5

Anthony Bourdainas, garsusis amerikiečių virtuvės šefas, keliautojas, televizijos laidų vedėjas ir knygų...

Laisvalaikis
2018.06.08
Neopagonių vizija - valstybė pagal „Duokim garo“ 26

Vaikai mokyklose keliauja į privalomas etninės kultūros pamokas, o santuokos įžadus duodančios poros amžiną...

Laisvalaikis
2018.06.08
„Nissan“ pažangaus mobilumo vizija lydi visas inovacijas Rėmėjo turinys 1

„Nissan“ pažangus mobilumas – prekės ženklo vizija transformuoti vairavimą ir gyvenimo būdą dominavo š. m.

Laisvalaikis
2018.06.07
Klaipėdoje prasidėjo džiazo festivalis

Klaipėdoje, Kruizinių laivų terminale, lotynų muzikos ritmais prasidėjo 24-asis Klaipėdos pilies džiazo...

Laisvalaikis
2018.06.07
Lietuvos darbuotojai – vieni laimingiausių Europoje 26

Lietuviai patenka tarp laimingiausių Europos ir Afrikos darbuotojų. Laimingųjų penketuke rikiuojasi Vengrija,...

Vadyba
2018.06.07
Nyderlandų karalius dėl šeimos tragedijos į Lietuvą atvyks be žmonos 4

Su karaliene Maxima birželio 13-15 d. Lietuvoje turėjęs viešėti Nyderlandų karalius Willemas-Alexanderis...

Laisvalaikis
2018.06.07

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau