Iliustruotasis mokslas: kaip buvo atrastas radioaktyvumas

Publikuota: 2017-11-01
„Scanpix“ nuotr.
„Scanpix“ nuotr.
 

Henri Becquerelis tyrinėjo švytinčius mineralus. Eksperimentams reikėjo saulės šviesos, tad kai dangų užtraukdavo debesys, įrangą jis laikydavo stalčiuje. Kartą, ištraukęs stalčių, jis atsitiktinai atrado radioaktyvumą.

1896 m. kovo 1 d. prancūzo mokslininko Henri Becquerelio nuotaika buvo tokia pati apsiniaukusi, kaip ir Paryžių dengiantys debesys. Jis kelias dienas laukė galimybės atlikti eksperimentą, kuriuo norėjo įrodyti, kad švytintys mineralai gali sukurti rentgeno spindulius, atrastus vos prieš kelis mėnesius. Kad mineralai imtų švytėti, jam reikėjo saulės šviesos, tačiau oro sąlygos eksperimento jam tęsti neleido.

Susierzinęs visus reikmenis – fotografinę plokštelę, švytinčią urano druską ir rantytą Maltos kryžių iš plonos vario plokštės – jis nukišo į stalčių ir vėl ėmė laukti pasirodant saulės. Po kelių apniukusių dienų H. Becquerelis pradėjo nekantrauti. Jis nusprendė išryškinti fotografinę plokštelę bet kokiomis sąlygomis – su saulės šviesa ar be jos.

Tamsoje pasirodė nuotrauka

Išryškinęs plokštelę, H. Becquerelis pažvelgė į ją, tikėdamasis, kad ši bus tuščia. Tačiau, didžiulei nuostabai, jis kai ką pamatė! Vėliau ataskaitoje mokslininkas parašė, kad „labai intensyviai“ pasirodė Maltos kryžiaus kontūrai. Nei plokštelė, nei urano druska neturėjo kontakto su saulės šviesa, tad nebuvo galima logiškai ir moksliškai paaiškinti, kodėl ant plokštelės aiškiai matomas atvaizdas. H. Becquerelis jautėsi sutrikęs, tačiau jis buvo mokslininkas ir žinojo, kad paaiškinimas egzistuoja, tereikia jį rasti.

Urano druska be išorinio poveikio tikriausiai skleidė nežinomos rūšies spinduliuotę. H. Becquerelis smalsiai tyrinėjo naująjį reiškinį, kurį vadino „urano spinduliais“. Vėliau lenkų kilmės prancūzų mokslininkė Marie Skłodowska-Curie šį reiškinį pavadino radioaktyvumu.

H. Becquerelio atsitiktinis, netyčinis ir labai netikėtas atradimas buvo itin novatoriškas ir sudarė pagrindą tos epochos atradimams geologijos, medicinos srityse ir mokslo žinioms apie atomų struktūrą, tad ir šiuolaikinės branduolinės fizikos vystymuisi.

Paskatino W. Rentgenas

H. Becquerelio atradimas buvo atsitiktinis ir kita prasme – 43 m. fizikas entuziastingai tyrinėjo švytinčius mineralus, kurie žavėjo ne tik jo tėvą ir senelį, bet ir tokius gerbiamus profesorius kaip Henri Poincare. Prieš kelias savaites H. Becquerelis klausėsi paskaitos apie spinduliuotę, kurią skaitė prancūzų matematikas H. Poincare. Jis susirašinėjo su vokiečių fiziku W. Rentgenu, prieš metus atradusiu rentgeno spindulius, ir buvo pakartojęs jo eksperimentą su rentgeno spinduliais, kurie tuo metu sulaukė itin daug dėmesio.

W. Rentgenas darė eksperimentus su sandariu vamzdeliu, kuriuo leido elektros srovę. Netikėtai iš vamzdelio išėję spinduliai uždegė fluorescuojantį ekraną. Ekranas švietė nepriklausomai nuo to, kas buvo įterpiama tarp iškrovos vamzdelio ir spindulių. Kai mokslininkas paprašė žmonos palaikyti kairią ranką prieš iškrovos vamzdelį, ekrane ryškiai pamatė jos kaulus. Galvodamas apie savo paties tyrimus, H. Becquerelis mąstė, ar prasiskverbiantys spinduliai galėtų būti susiję su švytinčiais mineralais. Jis nusprendė išnagrinėti šį reiškinį nuodugniau.

Ant fotografinės plokštelės uždėjus švytinčios urano druskos ir vėliau ekraną apšvietus intensyvia saulės šviesa, H. Becquereliui pavyko išgauti atvaizdą. Kontūras buvo neryškus ir neaiškus, bet H. Becquerelis tikėjo, kad juda teisinga linkme, tad nusprendė eksperimentą pakartoti saulėtesnę dieną.

Deja, jam trukdė debesų paklotė, ir 1896 m. vasario 27 d. jis nusprendė eksperimentą „padėti giliai į stalčių“. Po trijų dienų išryškinęs plokštelę ir pamatęs ryškius kontūrus, H. Becquerelis pateko į istoriją kaip žmogus, atradęs radioaktyvumą. Jis nežinojo, ar ant juodus plokštelės kontūrus sukuriantys spinduliai turėjo ką nors bendra su rentgeno spinduliais, tačiau suprato atradęs kai ką visiškai nauja.

„Dabar įsitikinau, kad urano druska net tamsoje skleidžia nematomą spinduliuotę, – rašė jis užrašuose. – Tikiuosi, kad mano eksperimentai padės geriau paaiškinti šį visiškai naują reiškinį.“

Prarado susidomėjimą

„Urano spinduliai“ sulaukė daug mokslininkų dėmesio, ir vėlesniais metais jie atliko daugybę naujų eksperimentų, kurie viską apvertė aukštyn kojomis. Anksčiau mokslininkai manė, kad bendras energijos kiekis Visatoje yra pastovus. H. Becquerelio atradimas šį įsitikinimą pakeitė, nes per radioaktyviosios spinduliuotės procesą buvo galima sukurti didelį energijos kiekį, pavyzdžiui, šilumą.

Šis atradimas taip pat privertė suabejoti teiginiais apie atomą, nors iki tol jie buvo nepajudinama tiesa. Senovės graikų filosofo Demokrito (apie 460–360 m. pr. Kr.) teigimu, pasaulis sudarytas iš atomų – mažyčių nedalomų dalelių, kurias skiria tuštuma. Jo teorija rėmėsi tik filosofija, o XIX a. empiriniai gamtos mokslai pradinio įspūdžio nepakeitė iki pat 1911 m., kai britų fizikas Ernestas Rutherfordas, eksperimentuodamas su radioaktyviosiomis medžiagomis, nustatė, kad atomai sudaryti iš elektronų apsupto tankaus branduolio.

H. Becquerelis netrukus prarado susidomėjimą savo atradimu ir grįžo prie švytinčių mineralų. Jis mirė 1908 m., sulaukęs 56 m., tikriausiai dėl radioaktyviųjų medžiagų sukeltų padarinių.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Aidas Puklevičius: baltos akacijos, žiedai emigracijos Premium 4

Nėra tokios temos, dėl kurios taip nesutartų visi tautiečiai, kaip emigracija. Pasiklausius jų, tai yra...

Verslo klasė
2018.02.18
Lietuvai 100: Vilnius sušvito laužais 13

Jubiliejinį demokratinės Lietuvos gimtadienį šalis pasitinka gausybe renginių, eisenų, pasisakymų,...

Laisvalaikis
2018.02.16
Šimtmečio šventės visoje Lietuvoje

Šimtmečio proga į Vilnių sugužėjo miesto ir valstybės svečiai bei diplomatai, valstybinės įstaigos ir verslo...

2018.02.16
Kuriantis Lietuvos valstybei, ūkio padėtis buvo katastrofiška 11

„Kuriantis Lietuvos valstybei, ūkio padėtis buvo katastrofiška: badas, pramonės įmonių nedaug ir tos pačios...

Laisvalaikis
2018.02.16
Lietuvos kodas: žagrė prieš plūgą Premium

Ties XIX ir XX amžių riba gyvenę mūsų protėviai vos per vienos kartos gyvenimą patyrė tiek pokyčių,...

Verslo klasė
2018.02.15
Įteiktos Nacionalinės kultūros ir meno premijos 2

Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos Respublikos prezidentūroje tradiciškai įteiktos Nacionalinės kultūros ir...

Laisvalaikis
2018.02.15
„Optimizmo architektūra“ – dar vienas žingsnis į UNESCO paveldo sąrašą

Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, atidaryta paroda „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas,...

Laisvalaikis
2018.02.14
Milijono eurų premija – „Vasario 16 d. fondo“ tarybos rankose Premium 16

Prasideda antras etapas koncerno „MG Baltic“ iniciatyvoje – milijono eurų premiją dalins devynių asmenų...

Rinkodara
2018.02.14
„Finnair“ lėktuvuose atsisako popierinių leidinių

„Finnair“ lėktuvuose atsisakoma popierinių, nemokamai pradedami siūlomi skaitmeniniai leidiniai.

Transportas
2018.02.12
„Volvo“: guoliai, vėžiai ir atkaklumas Premium 1

Lotynų kalboje žodis „volvo“ reiškia „aš riedu“, o visiems pažįstamame „Volvo“ automobilių logotipe...

Verslo klasė
2018.02.11
Meryl Streep registruoja savo prekės ženklą

Viena garsiausių ir daugybę apdovanojimų pelniusi aktorė Meryl Streep padavė prašymą patentuoti savo vardo...

Rinkodara
2018.02.11
E. Parulskis: bitkoinas kaip konceptualusis menas 7

Pasirodo, tai tiesa – nuspėti ką nors įvyksiant yra malonu. Ir net sukelia norą pasigirti. Kai Aliaksandras...

Verslo klasė
2018.02.10
Iliustruotoji istorija: ideologijų atsiradimas

Anarchizmo filosofijos šaknys glūdi senojoje Graikijoje, o pirmieji nacionalsocialistai kilo iš marksistų.

Laisvalaikis
2018.02.10
Sigita Šimkutė. Konsultantai ir visiškai nauji metodai Premium

Niekada netikėjo tomis nesąmonėmis: darbuotojų emociniu ugdymu, vidine kultūra ar grupinėmis...

Verslo klasė
2018.02.09
Diena su „Douglas“ vadove: lyderystės ypatumai ir efektyvumo receptai

Kai prieš septynerius metus prie UAB „Douglas LT“ vairo stojo Vilūnė Spaičė, įmonė valdė 40 parduotuvių.

Vadyba
2018.02.09
„Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“. Apie saldų skausmą bendrumo labui

Nuo vasario 9 d. Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti režisieriaus Arūno Matelio filmas „Nuostabieji...

Laisvalaikis
2018.02.09
„Telesofto“ vadovo A. Stonio portretas: pirmiau optimizmas, paskui skaičiai 4

Tarptautinės išmaniųjų ir inovatyvių IT paslaugų kompanijos „Telesoftas“ vadovas Algirdas Stonys kuria naujus...

Laisvalaikis
2018.02.09
Šimtmečiui – istorinių vėliavų parodos

Minint valstybingumo šimtmetį, Lietuvoje suplazdės istorinės vėliavos – nuo rekonstruotos XV a. vėliavos iki...

Laisvalaikis
2018.02.08
Vilniuje atidengtas paminklas broliams Vileišiams 1

Vilniuje, T. Kosciuškos gatvės skvere, atidengtas paminklas broliams Vileišiams, tautinio atgimimo...

Laisvalaikis
2018.02.08
Kėvišo bylų maratone – dar vienas pralaimėjimas 2

Vilniaus miesto apylinkės teismas (VMAT) paskelbė atmetęs Gintauto Kėvišo, buvusio Lietuvos nacionalinio...

Laisvalaikis
2018.02.07

Verslo žinių pasiūlymai

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau