Kuršių nerija pripažinta vienu iš Europos kino kultūros lobių
Pirmą kartą į sąrašą įtraukus Lietuvą, Bulgariją, Maltą ir Slovėniją, jį sudaro 60 Europos kino kultūrai simbolinę reikšmę turinčių objektų. Tarp jų – Romos Trevi fontanas, tapęs kino klasikų Williamo Wylerio „Atostogos Romoje“ (1953) bei Federico Fellini „Saldus gyvenimas“ (1960) filmavimo aikštele, švedų režisieriaus Ingmaro Bergmano kūrybą įamžinantis muziejus mažutėje Faro saloje Baltijos jūroje, Londono Noting Hilo knygynas, „suvaidinęs“ Rogero Michello filme „Noting Hilas“ (1999), ir kiti.
Pasak Laimono Ubavičiaus, Lietuvos kino centro (LKC) vadovo, Europos kino kultūros lobių sąraše – nuo kino kultūrą puoselėjančių muziejų ir kino studijų, kuriose buvo nufilmuoti žymūs filmai, iki kino ekranuose užfiksuotų unikalių architektūros objektų, įspūdingų gamtos kampelių, prie kurių prisijungė ir Kuršių nerija.
Kuršių nerija, 2000-aisiais įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, įkvėpė ne vieną XX a. Lietuvos kino kūrėją. Pasak LKC, simbolinė vieta jai teko Almanto Grikevičiaus ir Algirdo Dausos filme „Jausmai“ (1968), kuris vadinamas vienu geriausiu visų laikų lietuvišku filmu. Jautrioje pokario dramoje Kuršių nerija tapo Lietuvos geopolitinės padėties metafora, kurios kraštovaizdžiai atspindi dramatiškus žmonių likimus.
Visai kitaip Kuršių nerija vaizduojama filme „Maža išpažintis“ (rež. Algirdas Araminas, 1971). Šiame filme ji simbolizuoja jaunystės laisvės paieškų kryptį, o filme nuskambėjusi frazė „Benai, plaukiam į Nidą!“ yra tapusi Neringos kurorto simboliu.
Režisierius Algimantas Puipa Neringoje kūrė du filmus – poetinę dramą „Moteris ir keturi jos vyrai“ (1983) ir istorinį pasakojimą „Elzė iš Gilijos“ (2000). Andrius Šiuša čia sukurtą vienintelį vaidybinį filmą „Ir jis pasakė jums sudie“ (1993 m.).
Pasak LKC, anksčiau dažniau romantizuotas Kuršių nerijos įvaizdis šiais laikais užleidžia vietą realistiniam požiūriui ir kompleksinėms temoms, kurios atsiskleidžia dokumentiniame kine. 2018 m. sukurtas Rugilės Barzdžiukaitės ekologinis dokumentinis filmas „Rūgštus miškas“ turistų lūpomis pasakoja apie ten įsikūrusią kormoranų koloniją.
Tais pačiais metais išleistas Andriaus Lekavičiaus interaktyvus dokumentinis filmas „Nupučiama siena“ pristato Kuršių nerijos, kaip dviejų valstybių teritorijos, fenomeną ir supažindina su gyvenimu skirtingose sienos pusėse.
Vytauto Puidoko dokumentinis 2021 m. filmas „Pasienio paukščiai“ koncentruojasi į abiejų šalių ornitologines stotis, kurios pirmą kartą bendradarbiauja paukščių migracijos tyrimų projekte.
2025 m. pabaigoje į kino teatrus išleidžiamas Manto Verbiejaus vaidybinis filmas „Smėlis tavo plaukuose“, kurio dalis filmuota Kuršių nerijoje.
LKC kartu su Europos kino akademija ir Neringos savivaldybe 2025 m. vasarą atidengs lentelę, pažyminčią Kuršių nerijos, kaip Europos kino kultūros lobio, statusą.
