V. Janulevičius: iniciatyvai „4 procentai“ pritaria daugelis kolegų, kad negrįžtų 1940-ieji

Anot V. Janulevičius, yra daugybė galimybių verslui ir darbdaviams prisidėti prie gynybos stiprinimo ir tai ne tik lėšos, kurios perskirstomos per biudžetą.

„Yra supratimo disbalansas tarp politikų, kad jie turi viską perskirstyti. Mes kalbame ir apie prisidėjimą „gyvai“, kuris verslui kainuoja, – akcentuoja LPK prezidentas ir iniciatyvos „4 procentai“ valdybos narys. – Mes taip pat turime supratimą, kaip racionaliai prisidėti ir stiprinti šalies gynybą. Tarkim, išleidę pinigus net moderniausiai karinei įrangai, jei neturėsime specialistų, kurie sugebės ją tinkamai valdyti, nieko nepasieksime.“

Pasak jo, gintis turint tik reguliarią armiją ir šalyje besikuriančią Vokietijos brigadą ar kitus NATO partnerius, – nėra pakankami pajėgumai.

Siūlymas geras, bet...

„Todėl mūsų – LPK, Lietuvos darbdavių konfederacijos, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, Investuotojų forumo ir daugybės kitų organizacijų bei įmonių – pradinis siūlymas yra per mokesčių sistemą gynybos biudžetą didinti 3% nuo BVP. T. y. sutinkame su finansų ministrės siūlymu po 1 procentinį punktą (p. p.) didinti pelno mokestį ir PVM – tai į biudžetą papildomai suneštų apie 420 mln. Eur, kurių, su bankų solidarumo mokesčiu, užtektų Vokietijos brigados įkūrimui ir planuojamos ginkluotės įsigijimui“, – skaičiuoja V. Janulevičius.

Jis akcentuoja, kad tai horizontalus mokestis, t. y. prie šalies gynybos pajėgumų stiprinimo prisidėtų ne tik verslas, bet ir visi žmonės. Anot jo, šis siūlymas yra optimalus.

Tačiau jis taip pat primena, kad pelno mokestis – mažiausiai prognozuojamas. Paprastai per metus jo sumokama apie 500–700 mln. Eur. Tačiau 2022 m. pelno mokesčio sumokėta 1,2 mlrd. Eur. Bet investicijos, kurios paprastai siekdavo apie 5% pelno, tais metais buvo 5 kartus mažesnės – sudarė vos 1%. 2023 m. pelno mokesčio sumokėta 1,7 mlrd. Eur.

„Kol kas nėra duomenų, kiek pernai uždirbto pelno investuota Lietuvoje, bet reikia skatinti kurti gamyklas čia, nes tuomet investuotojui – ar jis Lietuvos pilietis, ar užsienietis – aišku, kas turi būti ginama, – kalba LPK prezidentas. – Tačiau būtina matyti, kas vyksta kaimyninėse šalyse, kur reinvestuojamam pelnui taikomas 0% pelno mokestis. Kur verslas rinksis kurti gamyklas ir jas plėsti, jei mes turėsime žymiai didesnius mokesčius?“

1,5 mlrd. Eur gynybai – „gyvai“

LPK prezidentas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje privačiame sektoriuje dirba apie 1 mln. žmonių, valstybiniame – apie 380.000. LPK įmonėse narėse dirba apie 306.000 žmonių.

„Aš kalbu už juos – 55 asociacijas, 4.000 įmonių, kurios būdamos po LPK skėčiu sukuria apie 54% šalies BVP ir kurių eksportas sudaro 83% viso šalies eksporto. Tarkim, mes skiriame lėšų savaitei apmokyti tuos 300.000 kariauti ar kaip elgtis karo atveju, kokius darbus dirbti užnugaryje, kad padėtume kariui mūšio lauke, išleisti juos iš darbo, kad padėtų valstybei susikurti gynybinius pajėgumus. Skaičiavimai patvirtina, kad tokių žmonių atleidimas savaitei nuo tiesioginio darbo verslui kainuotų ne mažiau kaip 1,5 mlrd. Eur, kas sudaro beveik 1,7% dabartinio BVP, – pasakoja LPK prezidentas. – Tai taip pat skirta gynybai, tik klausimas, kodėl tai turi būti „praleidžiama“ per valstybės biudžetą? Beje, valstybė su savo tarnautojais taip pat galėtų panašiai prisidėti prie šalies gynybos stiprinimo.“

Anot jo, kai bus patvirtinti 3% nuo BVP per mokesčius, likusia suma iki siekiamų 4% ar net daugiau verslas prisidėtų „gyvai“, kas, kaip jau išaiškinta, verslui taip pat kainuoja. Tai būtų labiau visuomeniška, žmogus, žinodamas, ką turi daryti dienos X atveju, jaustųsi žymiai ramiau ir tvirčiau.

Prisiima dalį atsakomybės

„Taigi, mūsų siūlymas dėl 4% taip ir skamba – apie 1,5 mlrd. Eur verslo „gyvi“ pinigai, kurie ne būtinai turi eiti per biudžetą. Politikų noras viską skirstyti per biudžetą mus stebina, nes tai visų Lietuvos žmonių pinigai. Mūsų visų noras žinoti, kam pinigai skiriami. Ir prisiimti dalį atsakomybės už gynybos stiprinimą, – reziumuoja LPK prezidentas. – Ar atsipirks 1,5 mlrd. Eur verslo skiriami pinigai gynybai? Vertinkime kitaip: mes turėsime galimybę pasiruošti reikalingų žmonių užnugariui, pvz., gebančių valdyti spiečius dronų, suteikti pirmąją pagalbą, atlikti kitus veiksmus karo atveju. Ir priešas, žinodamas apie mūsų visuotinį pasiruošimą gintis, matyt, net nebandys pulti. Taigi, investicija tikrai pasiteisintų.“

Jis taip pat akcentuoja, kad stipri valstybė išlošia net per skolinimosi kainą. Pavyzdžiui, 4% nuo BVP gynybai skyrusi Lenkija tarptautinio skolinimosi kainą sumažino 0,3–0,4 p. p., t .y. atpigino priėjimą prie kapitalo.

Priešą atbaidys visuotinis pasirengimas gynybai

Anot jo, kai atsiras komendantūros regionuose, tai bus vietiniai ūkiniai subjektai, kaip ir ten veikiančios įmonės. Todėl būtų dėsninga, kad vietos komendantūra, pažindama vietos verslą ir jo darbuotojų galimybes prisidėti prie gynybos poreikių, galėtų rengti reikalingus planus, pvz., evakuacijos, reikalingo transporto, kas jį gali suteikti ir pan.

„Mes kalbame apie visuotinį pasiruošimą, kaip Izraelis gyvena dešimtmečius, o Suomija tam pasiruošė po karo per kelis dešimtmečius, – pavyzdžiais dalinasi V. Janulevičius. – Žinome, kad pasiruošęs žmogus ar valstybė yra „neįkandami“. Jei nutiktų baisiausia, mūsų pasiruošimas ginti tėvynę būtų žymiai geresni.“

Jis taip pat teigia, kad verslas kritiniu atveju būtų pasiruošęs keisti gaminamą produkciją ir pagal galimybes gaminti tai, ko tuo metu reikėtų šalies gynybai, pvz., lazerių ar metalo apdirbimo pramonė. V. Janulevičius teigia, kad šiuo metu tarp LPK narių yra 30 įmonių, kurios žino, ką galėtų gaminti karo reikmėms.

Anot jo, kaip apskaityti finansavimą, kuris neina per valstybės biudžetą, galima nusikopijuoti iš kitų valstybių, pvz., Izraelio arba Suomijos, kur apskaita vyksta per Gynybos fondą: čia apskaitomos visos lėšos, kurios įmonių, jų darbuotojų, atliekančių su gynyba susijusias užduotis, skiriamos gynybos reikmėms.