ES investicijos Klaipėdos regione: žengiama skaitmeninimo ir žiedinės ekonomikos keliu
Mantas Juozas Nocius, Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) Projektų vystymo ir vertinimo skyriaus patarėjas, sako, kad vertinant bendruosius rodiklius Klaipėda ne itin išsiskiria iš kitų regionų, išskyrus Vilnių ir tam tikrais atvejais Kauną, kuriuose iki šiol telkėsi dauguma inovatyviausių projektų.
Tačiau pašnekovas atkreipia dėmesį į kultūrinį ir jūros artumo aspektą Klaipėdos regione. „Šiam regionui išskirtinumo teikia uostas, stiprus universitetas, savita kultūra ir mentalitetas, kuriuos pajuntame vos įvažiavę į Klaipėdą, – sako M. Nocius. – Klaipėdiečiai yra itin aktyvūs, reikšdami savo nuomonę investicijų klausimais. Jie savimi pasitiki, gerai žino, ko siekia, įmonės realistiškai vertina verslo aplinką ir sėkmingai išnaudoja savo privalumus. Tikriausiai tai – jūrinės kultūros įtaka.“
Naujasis finansavimo laikotarpis – kitoks
Pasak M. Nociaus, pagal ES lėšomis finansuojamų ir LVPA administruojamų projektų skaičių Klaipėda šiuo metu dalijasi trečiąją vietą su Šiauliais: abiejose apskrityse įgyvendinama po 215 projektų. Atotrūkis nuo Kauno (897 projektai) ir Vilniaus (1453) – jau ryškus.
„Naujuoju finansavimo laikotarpiu situacija kardinaliai keisis. Naujajame periode Lietuva bus padalinta į du regionus, didžiulė reikšmė teks Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionui, kuriame Kaunas ir Klaipėda įgaus aibę naujų galimybių. Žinoma, kils iššūkių – visi kartu, įmonės, konsultantai ir mūsų organizacija privalėsime ieškoti sėkmingų projektų, bet tam ir skiriama ES struktūrinė parama, kad regionų ekonominiai pajėgumai susilygintų“, – paaiškina M. Nocius.
Klaipėdos apskrityje 2014-2020 m. ES finansavimo laikotarpiu buvo įgyvendinti ar tebėra įgyvendinami 121 verslo projektas, 64 energetikos, 21 MTEP ir 9 turizmo projektai.
Ragina imtis MTEP projektų
LVPA programų vadovas pabrėžia, kad Klaipėdos apskritis turės pasitempti, teikdama ir įgyvendindama MTEP projektus.
„Šie projektai susiję su inovacijomis, ilgiau trunka ir yra labiau rizikingi. Tačiau jūros artumas, akvakultūros veiksniai, stiprus universitetas – visa tai gali atverti Klaipėdos regiono potencialą MTEP srityje. Galimybių yra, reikia jas maksimaliai išnaudoti, juolab naujajame periode, kaip minėjau, keisis regioninis balansas, anksčiau buvęs labiausiai naudingas Vilniaus regionui“, – pabrėžia M. Nocius.
Pagal investavimo tempą Klaipėdos apskritis, palyginti su kitais regionais, yra ties viduriu – jau investuota apie 55% ankstesniu laikotarpiu skirtų lėšų. Pagal šį rodiklį Klaipėda netgi šiek tiek lenkia Vilnių (53%).
Kalbėdamas apie ateities perspektyvas, M. Nocius pažymi, kad ES parama neturėtų būti suvokiama paraidžiui, vertinama vien pagal formalius reikalavimus.
„Būna, kad lieka kartėlis matant, jog ne visi projektai pakankamai ambicingi. LVPA, mūsų partneriai bei įmonės turi dėti kuo daugiau pastangų, kad atrastume projektus, kurių potenciali nauda Lietuvai būtų maksimali. Mes prisiimame atsakomybę už tai, kad būtų mažinamas skeptiškumas – esą ES parama susijusi tik su biurokratine našta. Siekiame mažinti administracinį krūvį, patarti, padėti įmonėms apsispręsti, ar verta kreiptis ES finansavimo. Tik bendradarbiaudami pritrauksime ambicingų projektų ir matysime įmones, kurios sparčiai užaugo, pasinaudodamos ES parama“, – sako M. Nocius.
Skaitmenizavimas – ateities pagrindas
Kad Klaipėdos regionas turi užsispyrimo ir ambicijų, o LVPA minima prioritetinė skaitmeninimo kryptis – daug potencialo, patvirtina Šarūnas Butkus, „Uosto verslo centro“ vadovas. Bendrovė šiuo metu įgyvendina beveik 5,5 mln. Eur vertės projektą „Baltijos skaitmeninių inovacijų centro veiklos plėtra“, kuriame ES lėšos siekia 3,25 mln. Eur. Pagrindinis šio projekto tikslas – padėti Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione įsikūrusiems verslams ir organizacijoms pasitelkiant skaitmenines technologijas didinti kuriamą pridėtinę vertę bei kurti inovatyvius produktus ar paslaugas.
„Džiaugiuosi stebėdamas tendenciją, kad skaitmenizavimui ir inovacijų skatinimui Lietuvoje skiriama vis daugiau dėmesio ir išteklių. Manau, kad ši kryptis Lietuvos ekonomikos plėtros atžvilgiu turi daugiausiai potencialo, kadangi skaitmeniniai produktai ir paslaugos gali būti auginami eksponentiškai globaliu mastu. Turime išsilavinusią, darbščią ir verslią tautą, visas kertines savybes veikiant skaitmeninėje ekonomikoje“, – pabrėžia Š. Butkus.
Kuriamas centras veiks vieno langelio principu, apjungdamas skirtingų partnerių kompetencijas, teiks platų inovacijų paramos ir konsultavimo paslaugų spektrą bei suteiks prieigą prie naujausios infrastruktūros, reikalingos kurti inovacijas ir skaitmenizuoti veiklą. Siekiama sudaryti palankią aplinką startuoliams ir suteikti pagreitį projektams, kurie padės auginti skaitmeninėmis technologijomis grįstus verslus globaliu mastu, pasakoja Baltijos skaitmeninių inovacijų centro įkūrėjas.
Pasaulinius standartus atitinkanti infrastruktūra leis Baltijos šalių regiono startuoliams vystyti savo paslaugas ir produktus bei atlikti reikiamus bandymus, o smulkusis ir vidutinis verslas, pasinaudojęs šia infrastruktūra, turės galimybę skaitmenizuoti veiklą ir padidinti produktyvumą, teigia projekto vykdytojai.
Kalbėdamas apie Klaipėdos regiono verslo aplinką, Š. Butkus atkreipia dėmesį – pandemija paspartino nuotolinio darbo praktiką, o tai regionui išėjo į naudą.
„Skaitmeninėje ekonomikoje dirbantys žmonės dažnai nėra „pririšti“ prie vietos, todėl miestai, kurie gali pasiūlyti geresnes gyvenimo sąlygas, tapo patrauklesni. Augant konkurencijai dėl darbuotojų, įmonės kaip motyvavimo priemonę siūlo galimybę dirbti iš pajūrio ir kuria ar nuomojasi tam reikalingą infrastruktūrą“, – pastebi pašnekovas.
Jo manymu, tiek Klaipėdos akademinė bendruomenė, tiek miestas dabar daugiausia dėmesio turėtų skirti IT specialistų rengimui, kadangi esama pasiūla vis dar nepakankama į uostamiestį ateinantiems verslams.
Sustiprino konkurencingumą spaudos sektoriuje
Jau 25 metus poligrafijos srityje veikianti Klaipėdos UAB „Druka“ vieną projektą pagal priemonę „Eco-inovacijos LT+“ jau įgyvendino, kitas pagal priemonę „Pramonės skaitmeninimas LT“ tebėra vykdomas. Pirmojo projekto vertė siekė 1,24 mln. Eur (ES lėšos – beveik 560 tūkst. Eur), antrojo – 1,5 mln. Eur (ES lėšos – 696 tūkst. Eur).
Algirdas Apulskis, UAB „Druka“ direktorius, teigia, kad siekiant išlikti konkurencingiems poligrafijos sektoriuje privalu greitai reaguoti į spaudos rinkos pokyčius. „Kaip ir kiti apdirbamosios pramonės gamybos sektoriai, poligrafija susiduria su didele konkurencija, ypač Vidurio Europos, Skandinavijos rinkose. Kone kasdien kyla naujų iššūkių: gamybos procesų skaitmeninimo poreikis, poveikio aplinkai mažinimas, medžiagų tausojimas bei nuolatinis tobulėjimas ir gebėjimas pasiūlyti klientams unikalius gaminius“, – sako bendrovės vadovas.
Pirmojo įmonės įvykdyto projekto metu buvo įsigyta nauja pospaudiminė įranga – lazerinė pakuočių išklotinių gamybos ir dėžučių klijavimo įranga, aprūpinta naujausia 3D projektavimo programine įranga.
„Skaitmeniniai procesai leido kelis kartus sumažinti produktų, jų prototipų kūrimo ir komercializavimo ciklą, padidinome gamybos efektyvumą. Taikydami skaitmenines-lazerines technologijas, efektyviau panaudojame popierių, kartoną bei kitas medžiagas, o tai yra svarbus ekologinis ir ekonominis veiksnys“, – pasakoja A. Apulskis.
VERSLO TRIBŪNA
Nuo 2026 metų įsigaliosiantys Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) pakeitimai lemia, kad vis daugiau gyventojų ieško galimybių minimizuoti mokamus mokesčius, nepažeidžiant Lietuvoje galiojančių mokesčių įstatymų reikalavimų. Tai ypač aktualu gyventojams, vykdantiems individualią veiklą pagal pažymą ir gaunantiems iš šios veiklos ženklias pajamas. Nuo 2026 m. mokestiniu laikotarpiu gautos individualios veiklos pajamos ne tik bus apmokestintos 5 proc. punktais didesniu gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) tarifu (minimalus tarifas didėja nuo 15 iki 20 proc.), tačiau, priklausomai nuo gautų pajamų dydžio, jos bus apmokestintos taikant progresinius pajamų mokesčio tarifus: 25 proc., jeigu metinės pajamos viršys 82 962 Eur, 32 proc. – metinėms pajamoms viršijus 138 270 Eur.
Kauno „Žalgiris“ prisijungė prie pasaulinių sporto komandų, išleidusių savo vardo mokėjimo korteles, klubo. „Manchester United“, Madrido „Real“, „Barcelona“, Miuncheno „Bayern“, Bostono „Celtics“ – tai sporto pasaulio vardai, kuriems nereikia papildomo pristatymo. Tai ne tik sporto klubai, bet ir galingi prekių ženklai, kurie savo sirgaliams siūlo daugiau nei tik rungtynes – jie atvėrė duris į finansų pasaulį, pristatydami mokėjimo korteles su klubo atributika.
Lietuva planavo du po 700 MW jūrinio vėjo parkus, tačiau vienas konkursas neįvyko, kitas – įstrigęs. Tai nėra bloga žinia, tai tik ženklas, kad šalis turi iš naujo įvertinti pernelyg optimistines vartojimo prognozes ir suskaičiuoti realią naudą. Be elektros jungties į Vokietiją, jūrinis vėjas būtų brangus ir žalą vartotojams darantis projektas.
Suprantama, kad riešutais ir džiovintais vaisiais „Norfa“ prekiauja jau nuo pat pirmos 1997 m. Vilniuje atidarytos parduotuvės. Tačiau per beveik tris dešimtmečius prekyba šiais produktais išgyveno ne vieną evoliuciją, pasakoja Dainius Dundulis, šiandien 160 parduotuvių Lietuvoje valdančios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius bei vienas iš šio mažmeninio prekybos tinklo kūrėjų ir didysis akcininkas.
2019 m. bendrovė apsisprendė įgyvendinti dar vieną projektą, skirtą spaudos proceso modernizavimui, diegiant skaitmenines technologijas. Tikimasi, kad naujos investicijos leis dar labiau padidinti darbo našumą ir užtikrinti kompleksinį klientų poreikių tenkinimą.
Ekoinovacijas bendrovės vadovas vertina kaip itin svarbų veiksnį, stiprinant konkurencingumą – pasak jo, inovatyvios technologijos atveria plačias galimybes dizaino kūrybiškumui, unikalių idėjų įgyvendinimui, kaštų mažinimui tiek vietos, tiek užsienio rinkose.
„Skaitmenizacija pakuočių rinkoje suteikia galimybę klientų idėjas įgyvendinti greičiau nei iki šiol. Optimizuota tiekimo grandinė ir galimi paskutinės minutės maketo pataisymai leidžia produktui patekti į rinką per gerokai trumpesnį laiką ir tai užtikrina konkurencinį pranašumą“, – paaiškina A. Apulskis.
Saulės elektrinė padeda taupyti išteklius
Klaipėdos rajone veikianti PET granulių gamintoja NEO GROUP pagal ES paramos priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“ baigė įsirengti 1000 kW galingumo saulės elektrinę. Projekto vertė siekė 768 tūkst. Eur, iš jų ES lėšų investuota 400 tūkst. Eur.
„Mūsų įmonės, kaip ir visos įmonių grupės, verslo strategijos kertinė dalis yra tvarumas ir anglies pėdsako mažinimas visoje gamybos ir veiklos grandinėje – produktuose, tiekime ir kasdienėse operacijose. O energetinio efektyvumo didinimas ir atsinaujinančios energijos vartojimas yra vienas akivaizdžiausių būdų siekti šių tikslų. Tokie projektai leidžia nuolat naudoti vis mažiau iškastinės anglies ir kartu efektyvinti verslą“, – pažymi NEO GROUP generalinis direktorius Ruslanas Radajevas.
Jis pasakoja, kad, atlikus energijos vartojimo auditą, buvo nuspręsta, jog efektyviausia yra įrengti saulės šviesos energijos elektrinę ant paruoštos produkcijos sandėlio pastato stogo, kuris yra tinkamas išlaikyti planuojamos įrengti saulės energijos jėgainės apkrovas bei pakankamai didelio ploto, kad tilptų visa įranga. R. Radajevas pabrėžia, kad Klaipėdos regione ir gamtinės bei meteorologinės sąlygos yra itin palankios saulės energijai generuoti.
NEO GROUP įrengta 1000 kW galios saulės elektrinė pradėjo veikti 2020 metų pabaigoje. Planuojama, kad tokios galios saulės elektrinė pagamins 896 000 kWh/m energijos. Per metus tai leistų sutaupyti virš 66 tūkst. Eur.
PET gamybai užtikrinti reikalingi dideli energetiniai resursai, tad tiek NEO GROUP vadovų, tiek inžinierių komandos dėmesys sutelktas į kuo efektyvesnį energetinių išteklių naudojimą. Nuosekliai vykdant elektros energijos efektyvaus naudojimo projektus, bendrovei pavyko elektros energijos suvartojimą 1 tonai pagaminto produkto sumažinti daugiau nei trečdaliu. Nuo 2019 m. visa NEO GROUP suvartojama elektros energija – žalioji.
Verslo aplinka – palanki
Kalbėdami apie Klaipėdos regiono išskirtinumą, verslo vadovai atkreipia dėmesį į sėkmingai konkuruojantį uostą, palankią investicinę aplinką LEZ, įmonių proaktyvumą ir dalyvavimą asociacijų veiklose. Tiesa, UAB „Druka“ vadovas A. Apulskis užsimena, kad Vakarų regione pasigenda didesnio konsultacinių įmonių aktyvumo: „Be jų pagalbos tinkamai parengti paraiškas ES paramai gauti būtų gana sudėtinga. Patirties turinčios konsultavimo įmonės, išmanančios paraiškų, verslo plano, finansinio modeliavimo ir pagrindimo niuansus – rimta pagalba. Taip pat labai vertiname pastarųjų metų darbo su LVPA patirtį ir kompetencijas.“
R. Radajevas, NEO GROUP vadovas, taip pat teigiamai vertina išvystytą infrastruktūrą Klaipėdoje – uostas įmonei itin svarbus, kadangi tiek žaliava, tiek dalis pagamintos produkcijos yra transportuojamos jūrų keliais. Bendrovė ilgus metus sėkmingai bendradarbiauja su Klaipėdos LEZ valdymo bendrove tiek investicijų, tiek veiklos vykdymo klausimais.
„Didžiausias rūpestis šiuo metu – specialistų, ypač inžinierių, stoka. Tad intensyviai bendradarbiaujame su Klaipėdos švietimo įstaigomis – su Klaipėdos universitetu, peržiūrint bei atnaujinant studijų programas, ir su gimnazistais, pristatant PET pramonės specifiką bei inžinierių darbo subtilybes“, – pasakoja R. Radajevas.
Pasak jo, teigiamai vertintini Klaipėdos miesto strateginiai tikslai orientuotis į aukštą pridėtinę vertę kuriančius „mėlynosios ekonomikos“ verslus – švariąją energiją, biomokslus, automatizavimo ir robotizavimo sprendimus, jūrines ir žiedines technologijas.
„Džiaugiamės, kad šiai ambicijai miestas istoriškai turi stiprų pagrindą, kurį plėsti padeda aktyvios akademinė ir verslo bendruomenės, apsikeitimas žiniomis, sėkmės istorijos. Visa tai turėtų mūsų miestą daryti dar patrauklesnį gyventi ir dirbti aukštos kvalifikacijos specialistams“, – apibendrina NEO GROUP vadovas.
[infogram id="40dce68b-ca38-4c89-bb82-0312b08774c8" prefix="cTT" format="interactive" title="TR:LVPA"]
