Estai ir latviai lenkia mus bendrų ginkluotės įsigijimų srityje ES
ES šalys narės bei Norvegija Europos komisijai (EK) pateikė 12 paraiškų, iš kurių buvo atrinktos 5. Šalys turėjo apie keturis mėnesius laiko išsigryninti poreikius bendriems ginkluotės įsigijimams, susirasti partnerius bei bendrai parengti paraiškas. Šalys galėjo teikti paraiškas siekiant padengti dalį kaštų bendrai įsigyjant oro bei priešraketinės gynybos priemones, šarvuotas transporto priemones bei amuniciją. Visiems projektams paremti EK buvo numačiusi 300 mln. Eur.
EDIRPA rezultatai
Trijų Baltijos valstybių gynybos ministerijos ir jiems pavaldūs struktūriniai padaliniai aktyviai dalyvavo teikiant paraiškas, tačiau sėkmė dalyvius lydėjo nevienodai. Estijos struktūriniai vienetai (gynybos ministerija, gynybos investicijų centras) dalyvaus trijose projektuose, Latvijos gynybos ministerija dviejuose, o Gynybos resursų agentūra prie Lietuvos krašto apsaugos ministerijos – tik viename projekte. EK kiekvieno projekto įgyvendinimui skirs 60 mln. Eur dotaciją.
Latviai ir estai kartu su keturiomis ES valstybėmis dalyvaus JAMIE projekte, kuriuo bus siekiama bendrai įsigyti IRIS-T SL vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas. Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas š.m. gegužės mėnesį buvo užsiminęs apie svarstymą iš Vokietijos įsigyti šio tipo ginkluotę, tačiau spalį paaiškėjo, kad Lietuva papildomai už 234 mln. Eur įsigys Norvegų gamybos NASAMS vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas.
Estija bendrai su aštuoniomis valstybėmis dalyvaus įsigyjant Prancūzų gamybos „Mistral“ trumpo nuotolio oro gynybos sistemas. Pastebėtina, kad Lietuva taip pat didina šios ginkluotės atsargas ir planuoja įsigyti lenkų gamybos „Piorun“ sistemas. Kaip tik praeitą savaitę buvo pasirašytas ketinimo susitarimas tarp Lenkijos, Estijos, Norvegijos ir Lietuvos gynybos institucijų dėl „Piorun“ sistemų įsigijimo pasinaudojant EDIRPA programa. Manytina, kad pasinaudoti EDIRPA dotacija bus įmanoma tik 2025 m., ir tai jei pavyktų laimėti konkursą.
Estija dalyvaus bendrai su kitomis trimis ES valstybėmis įsigyjant 155 mm HE tipo artilerijos sviedinių.
Latvija kartu su trimis valstybėmis, kurios jau dalyvauja šarvuočio „Patria“ 6x6 programoje, dalyvaus bendrai įsigyjant ir modernizuotą šio šarvuočio versiją. Latvijoje veikia šarvuočių „Patria“ surinkimo gamykla, atidaryta š.m. gegužę, kuri turėtų pagaminti didesnę dalį Latvijos gynybos ministerijos užsakytų virš 200 vnt. šio tipo šarvuočių.
Tuo tarpu Lietuva kartu su penkiomis valstybėmis dalyvaus įsigyjant 155 mm artilerijos įvairių tipų sviedinių. Paminėtina, kad nėra pateikta daugiau detalių, iš kurių gamintojų minėti sviediniai bus įsigyti bei per kokį laikotarpį. Tad belieka tikėtis, kad naujai statoma 155 mm artilerijos sviedinių gamykla Radviliškio rajone taip pat gaus valstybinių užsakymų per EDIRPA programą.
Vietoje išvadų
EDIRPA programa, kaip praneša EK atstovai, padėjo sutelkti ES mastu bendrų užsakymų ir įsipareigojimų įsigyti ginkluotės už 11 mlrd. Eur. Pasiektas teigimas efektas sutelkiant ES nares leidžia tikėtis, kad EDIRPA programa bus tęsiama 2025 m. bei kad finansuojamų temų spektras plėsis.
Tikėtina, kad kitų metų EDIRPA konkurse bus didesnis dalyvių bei pasiūlymų skaičius, tad labai svarbu nacionalinėms institucijoms įsilieti į konsorciumus, kuriuose dalyvautų pagrindinės ES ekonomikos.
Reikia viltis, kad 2025 m. Lietuvos krašto apsaugos ministerija aktyviau dalyvaus EDIRPA iniciatyvoje ne tik įsigyjant reikiamą ginkluotę kartu su kitomis ES narėmis, bet ir ras būdų pasiūlyti kvietimų temas EK, kurios būtų naudingos ir nacionalinei gynybos pramonei, pvz. individualių kario sistemų, dronų, mažo kalibro šaudmenų.
Komentaro autorius – Donatas Palavenis, Baltijos pažangių technologijų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas
