Pirmųjų jungtuvių sūkuryje
Pirmojo turo Seimo rinkimų rezultatai beveik atitiko apklausose figūravusias dėliones – bent jau pirmųjų keturių vietų. Tačiau pirmaujantiems socialdemokratams, sukirtusiems rankas su S. Skvernelio partija, iškilo aritmetinė dilema, ką dar pasikviesti į valdžios būrį: Ramūno Karbauskio valstiečiai-žalieji, prisijungę Igno Vėgėlės kompaniją, klupo ties 7% slenksčiu.
Paklausus V. Blinkevičiūtę apie galimybę dirbti kartu su konservatoriais, ji atšoko tarsi nelabasis nuo kryžiaus. Pasirodo, tas konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis toks atkaklus buvo, atsibodo Vilijai jo piršlybos.
O kaipgi tuomet Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušra“, įsitvirtinusi pirmajame ketvertuke? Socdemai mušėsi į krūtinę, kad su šiuo naujadaru koja kojon tikrai nežengs. „Ne, ne, jokiu būdu“.
Tiesa, S. Skvernelis vėlų vakarą užsiminė, kad vis dėlto tą aušrą išrinko žmonės, todėl galbūt ją galima būtų priimti į koaliciją ir t.t. Tačiau po valandos kitos melodija pasikeitė: paklaustas, ar sieks įtikinti socialdemokratus dėl „Nemuno aušros“ koalicijoje, demokratų lyderis jau sakė, kad minėtos politinės partijos turėtų išsiaiškinti tarpusavyje.
„Panašu, kad socialdemokratai bus ašis ir pagrindinė partija, kuri turės kviesti partijas į koaliciją, tai socdemai turėtų pirmiausia su „Nemuno aušra“ ir išsiaiškinti. Nes jei socdemai sako „ne“, tai turbūt kalbos jokios nėra, klausimas išspręstas ir taškas padėtas. Jeigu jie turi kitą poziciją, tai tada kalbėsime apie sąlygas, kad su „Nemuno aušra“ būtų galima kalbėtis apie galimybę toliau dirbti kartu“, – LRT komentavo S. Skvernelis.
„Ką tik su Sauliumi apkalbėjome ir pasakėme, kad ieškosime tų sprendimų, kurie būtų priimtiniausi“, – tiesiai į klausimą apie bendradarbiavimą su „Nemuno aušra“ neatsakė V. Blinkevičiūtė.
Primename: dar iki vidurnakčio ji sakė, kad su „Nemuno aušra“ tikrai nebendradarbiaus.
R. Žemaitaičio palyginti šviežiai sukaltos vieno žmogaus vadinamos partijos nemenka sėkmė pirmajame rinkimų ture aiškinama tradicine rinkėjų meile naujiems „gelbėtojams“: taip kadaise iškilo V. Uspaskicho Darbo partija, palyginti ne taip seniai laurus Seimo rinkimuose skynė R. Karbauskio valstiečiai-žalieji. Beje „išauginę“ savo gretose politiką S. Skvernelį, kuris, pasibaigus kadencijai, susivyniojo savo „meškeres“ ir ėmėsi kurti savo partiją.
Virš Nemuno aušrą pakelti trokštantis politikas dalį rinkėjų patraukė savo itin populistinėmis kalbomis, gana aršiai puldamas visas kitas partijas, ir ypač – konservatorius.
Tiesa, puolimas prieš valdančiuosius buvo kone visų rinkimuose dalyvaujančių politinių jėgų retorikoje – konservatoriai buvo plakami už viską, vyko tarsi savotiškas referendumas dėl konservatorių.
Švytuoklės principas tapo įprastas Lietuvoje, nė viena partija įtikinamai nelaimi Seimo rinkimų antrą kadenciją iš eilės, tad dažniausiai darbų tęstinumas nevyksta. Valdžios sostus užima senosios kritikai ir naujų pažadų žarstytojai. Ir kaip irgi įprasta, tie pažadai – labai saldūs ir viliojantys. Iki rinkimų dienos.
Rinkimai dar nebaigti ir, kaip vakar (ir šią naktį) ne kartą priminė politologai, skaičiuoti ir dėlioti mandatus dar anksti, palaukime antrojo turo. Rezultatai vienmandatėse rinkimų apygardose gali partijoms atnešti ir siurprizų.
Sutapimas, ar atsitiktinumas, bet televizijos, baigusios rinkimų transliacijas, pasiūlė žiūrovams pasižiūrėti filmus: LRT – nuotykių „Beždžionių planeta“, LNK – siaubo trilerį „Tylos zona“, o TV3 – irgi siaubo „Šviežia“. Nejaugi siuntė kažkokią užuominą apie pirmojo turo rezultatus?
