Nepatogi tema. Po sėkmės ratu slepiasi ir klaidos, ir baimės
Labiau stengtis kalbėti tik apie sėkmes ir nutylėti pakeliui patirtas negandas, pralaimėjimus, klaidas, praradimus – tokia yra daugelio verslininkų filosofija.
Tad ir gyvename tarsi iškreiptų veidrodžių karalystėje – nesinori apsinuoginti su savo klaidomis, kai žiniasklaidoje karaliauja sėkmės istorijos, kai bemaž tuo pat metu įkurta bičiulio verslininko įmonė klesti ir giriasi pasiekimais, kai „LinkedIn“ verslo guru dalinasi įkvepiančiomis augimo ir tobulėjimo pamokomis.
Su tokiu tobulu įvaizdžiu daugelis norinčių pradėti verslą ar neseniai jį pradėję save ir lygina, todėl sava nesėkmė atrodo dar dygesnė ir skaudesnė.
O ta realybė nėra tokia rožinė: ne pirmą dešimtmetį versle besisukantys vadovai pripažįsta: ne vienam teko susidurti su nemigo naktimis, kai, atrodytų, jau įsivažiavęs verslas buvo atsidūręs ties bankroto riba. Tiesa, net ir žiūrėdami į tuos etapus iš laiko perspektyvos, jie nėra linkę labai atvirauti ir dalintis skaudžiausiomis istorijomis – tas pamokas linkę pasilikti sau.
Tad „nesėkmės istorijos“ dažniau taip ir lieka paraštėse, jos netampa istorijomis, iš kurių būtų galima pasimokyti. Tačiau stiprus juk ne tas, kuris niekada nesuklumpa, bet tas, kuris suklupęs pakyla ir eina, kuria toliau.
Su tuo sutinka ir Andrius Baranauskas, komunikacijos agentūros „Winning“ įkūrėjas, kuris teigia, kad tikrų pergalių pasiekia tie, kurie ilgiausiai nepasiduoda.
Karčią piliulę teko nuryti ir jam: pirmaisiais veiklos metais ilgamečio „Tele2“ korporacinės komunikacijos vadovo įkurta agentūra augo kaip ant mielių.
„O tada nutiko verslas, nutiko gyvenimas. Neslėpsiu, praėjusieji metai buvo labai blogi, tai buvo metai, kurių nenorėčiau pakartoti niekada, bet kartu ir nenoriu jų atsisakyti. Jie buvo blogiausi patirties prasme ir patys geriausi dėl gautų pamokų. Vis dar krūpteliu juos prisiminęs, bet ir labai vertinu pamokas“, – dviprasmiškomis nuotaikomis neseniai dalijosi A. Baranauskas.
Jis atviras: „Itin sėkmingi pirmieji metai pakišo koją. Tai buvo sėkmė avansu, bet tas augimas apsvaigino ir problemas pamatėme per vėlai. Jei apibendrintume – susimokėjau už verslo pamokas tiek, kiek būčiau skyręs mokslams Harvardo universitete.“
Šviesioji šios istorijos dalis – maloniai nustebinęs bendruomenės palaikymas socialiniuose tinkluose ir konkurentų viešai ir ne spaudai išsakyti linkėjimai, kad vos kelerius metus gyvuojanti agentūra įveiktų šį nesėkmių etapą.
Gal ši istorija ir viešas palaikymas paskatins ir kitus verslus būti atviresnius bei noriau dalintis ne tik džiuginančiomis naujienomis ar augimo etapais. Tai gali būti geros pamokos kitiems pradedantiesiems ar tiesiog į aklavietę patekusiems verslams. Reikia mokėti susigyventi ir su sėkmėmis, ir su praradimais, nes, deja, jų buvo ir bus tiek asmeniniame gyvenime, tiek versle.
Gal tada ir tos per ilgus metus susiformavusios ir vis dar gajos neigiamos nuostatos apie verslą Lietuvoje žingsnis po žingsnio keisis. Ir pradėti reikia nuo savęs. Šiandien, ne rytoj.
Vietos po saule užteks visiems, kai išmoksime geru žodžiu palaikyti ir konkurentus, ir savo darbuotojus. Kai pasidžiaugsime ne vien savo, bet ir kitų verslų laimėjimais. Kai be sąžinės graužaties įsigysite bičiulio kuriamą prekę ar paslaugą, o ne vien prašysite Lietuvoje taip visur ir visais atvejais geidžiamos nuolaidos.
Ir jau paskutinis linkėjimas, nuskambėjęs ir „Winning“ agentūros istorijoje, – tai sugebėjimas atrasti balansą tarp darbo ir poilsio, nes laimė, kaip mėgsta sakyti Lietuvoje žinomas psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis, yra tuomet, kai iš ryto noriu eiti į darbą, o po darbo noriu eiti namo.
