Sistemiškas chaosas, arba Oksimoronas ministerijoje
Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio vadovaujamos ministerijos poelgis dvelkia savotišku oksimoronu: institucija, kuri turi rūpintis sveikatos sistemos vystymu, pati nebetiki nei tuo, ką daro (jei išvis daro), nei galimybe ką nors reformuoti. Vilties netekusi ir privalomuoju sveikatos draudimu nepatenkinta ministerija nusprendžia pasirūpinti bent savo darbuotojų sveikata ir už valdiškus pinigus apdraudžia juos privačioje įmonėje.
Sutartį su „BTA Baltic Insurance Company“ dėl ministerijos darbuotojų medicininio draudimo SAM sudarė dar 2023 m. pabaigoje. Maksimali sutarties kaina – 88.000 Eur. Apie tai pranešė portalas „Alfa“, remdamasis Centrinio viešųjų pirkimų portalo informacija.
Pasirodžius tokiai informacijai, apsipirkusi SAM puolė gintis, porindama apie darbuotojų „skatinimą“. Pasirodo, tokios dovanos tikslas – pritraukti gerų specialistų ir juos išlaikyti.
Petį ministerijai suskubo atkišti premjerė Ingrida Šimonytė, aiškindama, kad privatus sveikatos draudimas darbuotojams buvo sutartas derybų tarp SAM vadovybės ir darbuotojų metu.
Anot I. Šimonytės, ministerijoje taip pat dirba žmonės, kurie taip pat nori ir derasi dėl sau geresnių darbo sąlygų.
„Ypač dabar, kai darbo rinka Lietuvoje tikrai yra įtempta ir galimybės tiems patiems ministerijų ar kitų valstybės institucijų darbuotojams pasirinkti darbą privačiame sektoriuje yra gana geros“, – teigė ji.
„Kurios nors institucijos galbūt pasirenka kokią nors papildomą laisvą dieną, kurios nors kitos institucijos pasirenka kitus dalykus, tai man sunku komentuoti, aš tikrai pasidomėsiu ta kolektyvine sutartimi, bet nereikia žiūrėti į viešojo sektoriaus darbuotojus kaip nors kitaip negu į privataus sektoriaus darbuotojus“, – Žinių radijui vakar, rugpjūčio 1 d., sakė ministrė pirmininkė.
Premjere, stabtelkit. Ne apie požiūrį kalba – privataus sektoriaus darbuotojai, jei draudžiami, tai draudžiami PRIVAČIOMIS įmonių lėšomis, viešojo sektoriaus (SAM) atstovai pasinaudojo valdiškais, visų mokesčių mokėtojų pinigais.
Tai pirma. Antra, net jei ir mėginama toleruoti praktiką, kai į valstybines institucijas darbuotojai viliojami visokiomis dovanėlėmis, tai dar negarantuoja, kad sulauksime gero, efektyvaus darbo rezultatų.
Kaip ir atsitiko Sveikatos apsaugos ministerijoje. Net ir papildomomis naudomis pritraukti darbuotojai nieko ypatingo nenuveikė. Galbūt kompetencijos ne tos, galbūt pačiai vadovybei ir kitiems atsakingiems padaliniams pritrūko strateginio mąstymo, galbūt – valios įgyvendinti pokyčius sistemoje, kuri teisybės dėlei metų metais klimpo vis į gilesnį problemų liūną.
Tad dideles ambicijas prieš ketverius metus skelbusi ministerijos vadovybė, artėjant kadencijos pabaigai, pasigirti neturi kuo. Išskyrus A. Dulkio kassavaitines komandiruotes į regionų ligonines: ko gero, ten bandydavo įtikinti medikus likti viešojoje sistemoje.
O gal buvo išspręsta viena opiausių sveikatos apsaugos sistemos problemų – pagerinta paslaugų prieiga valstybinėse gydymo įstaigose?
Į tai vienareikšmiškai atsakytų pacientai, kuriems vizito pas vieną ar kitą specialistą tenka laukti pusmetį ir daugiau. Specialistų, ypač – kardiologų, labai trūksta, skėsteli rankomis ministras.
Tad SAM surado išeitį. Sau. Nupirko savo darbuotojams „kelialapius“ į privačias klinikas, „išvaduodama“ juos nuo ilgų eilių bei varginančio laukimo pas gydytojus.
Dar norėtųsi paklausti ministro A. Dulkio, buvusio Valstybės kontrolės vadovo, valstybės kontrolieriaus. Negi jau pamiršote, kad Valstybės kontrolė – aukščiausioji valstybinio audito institucija, prižiūrinti, ar teisėtai valdomos ir naudojamos valstybės lėšos bei turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas. Argi tie 88.000 Eur – ne valstybės lėšos?
