M. Chodosevičius. Skaitmeniniai i.EKA kvitai: kaip keisis prekyba?
Taigi, popierių keičia skaitmeniniai sprendimai, tad darosi lengviau dirbti su duomenimis. Tiek verslui, tiek Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), tiek pilietiškai nusiteikusiems vartotojams.
Skaitmenizacija įsitvirtina mūsų gyvenime ir versle – viešojo transporto bilietus žymime programėlėse ten pat užsakome taksi, internetu registruojamės pas gydytojus, deklaruojame pajamas. Natūralu, kad pereiname prie suskaitmenintų kasos kvitų duomenų. Svarbu paminėti, kad tai nereiškia kvitų išnykimo – keičiasi jų pateikimo VMI tvarka ir būdai.
Verslo kalendoriuose tikriausiai pažymėta 2025 m. gegužės 1 d. – data, kai kasos pajamų skaitmenizacija, etapas po etapo apėmusi vis daugiau verslo sričių, įtrauks ir didžiąją dalį fizine prekyba užsiimančių įmonių.
Nuo šios dienos praktiškai visos įmonės, turinčios fizinį prekybos tašką (išskyrus retas išimtis), privalės teikti kvitų duomenis į naują VMI posistemį – i.EKA. Didžiausių apyvartų įmonės tai jau daro, tad ir smulkesni verslai gali prisijungti prie i.EKA, nelaukdami nustatyto termino.
Nors pokyčiai dažnai sukelia netikrumo jausmą, i.EKA naudą pajus verslas, valstybė ir paprasti vartotojai.
Kokias naujoves atneša i.EKA
Pradėjus naują verslą arba atidarius papildomą prekybos tašką, iki šiol reikėdavo fiziškai atvykti į VMI aptarnavimo padalinį ir kasos aparatą užregistruoti. Skaitmenizuojant kasos pajamų apskaitą, i.EKA pritaikytus kasos sprendimus jau dabar galima registruoti internetu, taigi niekur važiuoti nebereikia.
Iki šiol būdavo privaloma atspausdinti kasos aparato kiekvienos dienos („Z“) bei mėnesio fiskalines ataskaitas, jas įklijuoti popieriniame žurnale (knygoje). Šio reikalavimo taip pat neliks. Perėjus prie naujo tipo kasų sprendimų, viskuo pasirūpins kompiuteris. Jis automatiškai suformuos e. žurnalą ir taip uždarys kasininko pamainą ar prekybos dieną.
Užpildytas kasos operacijų žurnalas iki šiol būdavo saugomas 10 metų, tad, nelikus popierinės šio žurnalo versijos, neliks ir poreikio jį saugoti popieriniu formatu. Miškas jums už tai padėkos.
Verslams, kurie duomenų teikimui renkasi e. sprendimus su virtualia fiskalizacija (platformas, programėles) nebereikia rūpintis kasos aparatais, jų laidais, plombomis, įrengimu, technine priežiūra ir kitais tradicinę įrangą lydinčiais „svoriais“.
VMI sudarė galimybę į i.EKA išsiųstus duomenis verslui pačiam tikrinti tiesiog internetu, tad įmonės galės lengvai pasitikrinti mokesčių administratoriui išsiųstus duomenis, esant poreikiui – juos internetu patikslinti, nurodant taisymo priežastį.
Sveikintinas i.EKA aspektas – visuomenės įtraukimas. Gyventojai, nuskenavę QR kodą kvite arba tinklapyje https://kvitas.vmi.lt suvedę kvito duomenis, galės savarankiškai pasitikrinti kvito tikrumą ir ar jo duomenys tikrai pasiekė VMI. Tai ne tik didina skaidrumą, bet ir ugdo visuomenės sąmoningumą bei pilietiškumą.
Ar įvertintas i.EKA indėlis gynybos biudžetui?
VMI prognozuoja, kad šio skaitmenizavimo atnešama nauda kiekvienais metais 70 mln. Eur viršys administracinę naštą ir su laiku, tikėtina, didės. Tam yra rimtų prielaidų, tačiau, ar valstybė jau projektuoja didesnes įplaukas dėl i.EKA?
Skaitmenizavimas atveria kelią efektyvesniam mokesčių administravimui. Pavyzdžiui, pasitelkus dirbtinį intelektą, bus galima kurti prognozavimo modelius, padėsiančius tiksliau identifikuoti neįprastą mokesčių mokėtojų elgseną ir atlikti kryptingesnius tikrinimus.
Tokiu būdu i.EKA gali tapti vienu iš papildomų pajamų šaltinių, ypač aktualiu šiandien, kai Vyriausybė ieško lėšų gynybos finansavimui. Tik svarbu, kad potencialios biudžeto įplaukos būtų įvertintos dar prieš padidinant akcizus ar kitus mokesčius.
Siekiant dar didesnių pajamų, verta apsvarstyti išimčių panaikinimą teikti duomenis į i.EKA kai kuriems mokesčių mokėtojams. Tokiu būdu atsirastų dar daugiau potencialių apskaitomų pajamų, prisidedančių prie gynybos finansavimo stiprinimo.
Lietuva jau žengia į skaitmenizuotų fiskalinių duomenų (kvitų) erą: 2024 m. liepos 1 d., VMI duomenimis, beveik 9.600 prekybos taškų jau naudojo naujo tipo kasos aparatus su saugos moduliu, o 212 – e. sprendimus su virtualia fiskalizacija. Atėjo laikas drąsiai žengti į skaidresnę ateitį ir išnaudoti visas naujųjų technologijų teikiamas galimybes.
Komentaro autorius – Mantas Chodosevičius, „Paysera POS“ virtualios kasos vadovas.
