Jumis (ne)pasirūpins sistema. Automatiškai
2017 m. „Polita“ atidarė pirmąjį jūros gėrybių ir vyno bistro „Selfish“ Vilniuje. Po metų, 2018-aisiais „Selfish“ buvo įtrauktas į 30-ies geriausių Lietuvos restoranų sąrašą.
Bendrovė valdo jūros gėrybių ir vyno importavimo ir platinimo verslą, taip pat – restoranus „Selfish Bistro“ ir parduotuvę „Jūros bjaurybės by Selfish“ prekybos centre „Panorama“ Vilniuje.
Kaip rodo VŽ surinkti duomenys, 2023 m. UAB „Polita“ buvo viena iš TOP20 apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių, sumokėjusių daugiausiai mokesčių į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sąskaitą – 407.000 Eur. VMI duomenimis, „Politos“ sumokėtų mokesčių suma 2023 m. yra 469.000 Eur, 2022 m. – 713.000 Eur.
Dabar bendrovės veikla užbraukiama riebiu brūkšniu – „Sodra“ jai iškėlė bankroto bylą. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2024 m. sausio 12 d., įmonės bendrovės įsiskolinimas pareiškėjai buvo 89.576 Eur.
Tačiau „Polita“ prašė teismo stabdyti nagrinėjamą bylą iki tol, kol bus priimtas kitas teismo sprendimas kitoje byloje. Joje „Polita“ ginčija „Sodros“ sprendimą neatidėti 182.160 Eur įsiskolinimo mokėjimo – įmonė prašė šią mokestinę nepriemoką išdėstyti 3 metams, nes nuo to priklausys, ar įmonė galės tęsti veiklą. Tačiau teismas atsisakė stabdyti bylą ir tenkino „Sodros“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
„Pati mūsų veikla buvo pelninga. Pelningumas gal ir nedidelis, maždaug 7%, bet vis tiek galėjome susidėlioti išlaidas, susimažinti sąnaudas, visada yra variantų. Kraštutinis atvejis – susėsti su darbuotojais ir kalbėtis: pasimažinkime atlyginimus ar etatus, darbo valandas, bet išgyvenkime. Mes rasdavome sprendimų: pragyvenome ir COVID-19, ir 2008 m. krizę, ir 1998 m. krizę – matėme visko. Ir dabar, kai atrodo stipriausia ekonomika, nesugebėjome rasti šnekos su institucijomis, kurias, iš dalies patys ir išlaikėme“, – sako Renatas Vainius, „Politos“ įkūrėjas.
Jis VŽ paaiškina, kad visa 182.160 Eur suma buvo mokestinė pagalba nuo COVID-19 ribojimų nukentėjusiam verslui – atidėtos įmokos „Sodrai“, kurių mokėjimą po karantinų ribojimų ant kojų besistojančiam verslui buvo galima išdėstyti dalimis.
Tiksliau – uodega visos atidėtų įmokų sumos, kuri buvo susikaupusi per COVID-19, ir kurios liūto dalį įmonė jau buvo grąžinusi.
Verslininkas pasakoja, kad „Polita“ mokėjo einamąsias įmokas „Sodrai“ ir buvo susitarusi dėl atidėtų įmokų, susikaupusią nepriemoką – mokestinę pagalbą verslui dėl COVID-19 – sumokėjimo išdėstymo.
Tačiau 2023 m. IV ketv. vieną mėnesį įmonė pavėlavo sumokėti einamąją mėnesio įmoką „Sodrai“. Ši įmonei paaiškino, kad sistema dėl vėlavimo tiesiog automatiškai panaikino mokesčių išdėstymą, kuris buvo numatytas iki 2026 m. ir visą likusią sumą, tuo metu gal 160.000 Eur, pareikalavo sumokėti iškart. Automatiškai užblokavo ir įmonės sąskaitą.
Užblokuota sąskaita atitinkamai blokavo ir visus atsiskaitymus: su tiekėjais, patalpos nuomotojais, darbuotojais.
„Sodra“ atsakyme VŽ nurodo negalinti komentuoti konkrečios įmonės situacijos: konkrečios įmonės skolos išieškojimo istorija nėra vieši duomenys, viešai pateikiama tik informacija apie draudėjo skolą ir apdraustųjų asmenų skaičių.
Tačiau bendra praktika tokia: jeigu įmonė praleidžia mokėjimo terminą, gauna „Sodros“ raginimą per 30 d. sumokėti pradelstą įmoką ir priminimą, kad kitaip sprendimas atidėti skolos sumokėjimą neteks galios. Jeigu per 30 d. įmonė vis tiek nesumoka įmokos, pradedamas skolos išieškojimas.
Teoriškai viskas taip ir yra. Jokių išlygų, jokio lankstumo. Įmonė uždaroma, darbuotojai vejami lauk. „Sodra“ nusiplauna rankas.
Toliau – jau kitų institucijų „galvos skausmas“.
2024 m. sausio 1 d. UAB „Polita“ turėjo 48 darbuotojus, kovo pradžioje – 39. Dėliojasi toks nelabai patrauklus paveikslas: tas kone pusšimtis darbuotojų kreipsis ( turi tokią teisę) į Užimtumo tarnybą ir tam tikrą laiką gaus nedarbo išmokas. Atlyginimai „Politos“ įmonėse buvo vieni didžiausių maitinimo sektoriuje, tad ir sumas tarnyba turės atseikėti nemenkas.
Be to, bankrutavusios įmonės darbuotojai gaus išmokas iš Garantinio fondo. Net paprasčiausi aritmetiniai veiksmai sufleruoja, kad vien iš pastarojo pasemta suma gerokai viršys įmonės skolą.
O kartu sudėjus kartu dviejų instancijų išmokas?
Ir visa tai dėl skolos, kurios išmokėjimą suskirsčius dalimis, bendrovė tikina būtų sumokėjusi.
Klausimas visiškai paprastutis: kas šioje istorijoje yra laimėtojas?
Panašu, kad niekas. Priešingai – visos šalys skaičiuoja nuostolius.
Kartojasi prasta „tradicija“, kai valdininkai tik bukai priima sprendimus – per daug nesivargindami. O ir dėl ko jiems vargti, juk viską padarė „sistema“. Automatiškai.
Nesuprantama, kodėl buvo skubama skelbti bankrotą įmonei (tikrai rinkos senbuvei), kuri buvo gyvybinga, mokėjo skolas – tegul ir dalimis.
Pavėlavai mėnesį ir viskas – kabink spyną?
VŽ nuomone, galbūt bent kai kuriais atvejais į problemą reikėtų pažvelgti ne „sistemos“, o žmogaus akimis – analizuoti, kalbėtis, mėginti kartu ieškoti sprendimų. Bet, atrodo, kad biurokratams beigi visokiems baudėjams tai visiškai nepatrauklu.
Labai iškalbingai šią ir panašias valdiškose institucijose puoselėjamas tradicijas apibūdina VŽ skaitytojas: „Su požiūriu, kad „karvę reikia pjauti, o ne melžti“ esame pasmerkti.“
VERSLO TRIBŪNA
Kauno „Žalgiris“ prisijungė prie pasaulinių sporto komandų, išleidusių savo vardo mokėjimo korteles, klubo. „Manchester United“, Madrido „Real“, „Barcelona“, Miuncheno „Bayern“, Bostono „Celtics“ – tai sporto pasaulio vardai, kuriems nereikia papildomo pristatymo. Tai ne tik sporto klubai, bet ir galingi prekių ženklai, kurie savo sirgaliams siūlo daugiau nei tik rungtynes – jie atvėrė duris į finansų pasaulį, pristatydami mokėjimo korteles su klubo atributika.
Lietuva planavo du po 700 MW jūrinio vėjo parkus, tačiau vienas konkursas neįvyko, kitas – įstrigęs. Tai nėra bloga žinia, tai tik ženklas, kad šalis turi iš naujo įvertinti pernelyg optimistines vartojimo prognozes ir suskaičiuoti realią naudą. Be elektros jungties į Vokietiją, jūrinis vėjas būtų brangus ir žalą vartotojams darantis projektas.
Suprantama, kad riešutais ir džiovintais vaisiais „Norfa“ prekiauja jau nuo pat pirmos 1997 m. Vilniuje atidarytos parduotuvės. Tačiau per beveik tris dešimtmečius prekyba šiais produktais išgyveno ne vieną evoliuciją, pasakoja Dainius Dundulis, šiandien 160 parduotuvių Lietuvoje valdančios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius bei vienas iš šio mažmeninio prekybos tinklo kūrėjų ir didysis akcininkas.
Vilniuje miesto gyvenimo centre „Europoje“ atsinaujinęs „Lemon Gym“ kelia čia besikuriančio sporto, grožio ir sveikatingumo „hubo“ kartelę dar aukščiau. Sporto klubų tinklas modernizuoja esamus klubus, atveria naujus ir siūlo paslaugas, kurių iki šiol sporto klubų narystėse nebuvo. Vienas ryškiausių to pavyzdžių – atnaujintas ir dar didesnis „Lemon Gym“ klubas „Europoje“. Per paskutinius kelerius metus į klubo atnaujinimą, praplėtimą, naujų paslaugų įvedimą buvo investuota beveik 400 tūkstančių eurų.
