A. Rutkauskas. Kokios naudos gali tikėtis verslas iš tvarumo ataskaitų?

Kad neištiktų vadinamasis studento sindromas, kai pasirengti egzaminui lieka paskutinė naktis, derėtų pradėti ruoštis jau dabar. Įsivertinimo procesas turėtų prasidėti nuo atliktos poveikio analizės, atskleisiančios, kokių duomenų apskritai reikės. Vėliau turėtų sekti veiksmų planas, kaip duomenis surinkti, apdoroti, susisteminti ir integruoti į priimamus sprendimus. Galiausiai atliktas darbas turėtų tapti tvarumo ataskaitos dalimi, kuri rodytų, kaip įmonė suvokia tvarumą, mato savo indėlį ir kuria pažangą. Kodėl verslas apskaičiuoja savo CO2 emisijas?

Pirma priežastis – konkurencinis pranašumas. Tvarumo integravimas gali tapti svarbia korta įmonėms išsiskirti ir pranokti savo konkurentus. Jeigu du produktai yra visiškai vienodi, bet vieno iš jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos yra mažesnės, tai – jau konkurencinis pranašumas, ypač tada, kai įmonė yra kitos įmonės tiekėja, arba turi raportuoti savo poveikį aplinkai, arba yra įsipareigojusi siekti nulinių emisijų. Produkto ar paslaugos emisijų kiekis taip pat tampa vienu iš atrankos kriterijų pirkimų konkursuose.

Teisės aktų pokyčiai yra antroji priežastis, kodėl verslas ima apskaičiuoti savo CO2 emisijas. Didelės įmonės apibrėžimą atitinkančios bendrovės Europos Sąjungoje (ES) jau gali paprašyti mažesnių partnerių, pavyzdžiui, savo tiekėjų, pateikti duomenis apie emisijas, kad nustatytų, kokie kiekiai susidaro trečiojoje ŠESD emisijų srityje (angl. Scope 3).

Trečia priežastis – veiklos sąnaudų mažinimas. Greičiausiai prisimenate, kai išaugusios elektros kainos sukėlė saulės elektrinių bumą Lietuvoje? Ekonominė paskata svarbi įgyvendinant pokyčius.

Ketvirta priežastis – rizikos valdymas. Politiniai ES sprendimai yra lyg galingas judantis traukinys. Nėra požymių, kad jis sustos ar grįš atgal. Etapas po etapo yra siekiama ekonomikos neutralumo klimatui. Todėl atsiranda vis daugiau reguliavimo, taisyklių ir naujų tikslų. Įmonėms, kurios nematuoja ar nemažina savo ŠESD emisijų, ilguoju laikotarpiu rizika tik didės, ypač toms, kurios veikia padidintos taršos sektoriuose.

Pažymėtina, kad neišvengiamai dėmesio sulauks ir vadinamasis žaliojo smegenų plovimo (angl. Greenwashing) reiškinys. Tam skirta šiuo metu rengiama Žaliųjų teiginių direktyva (angl. Green Claims). Kai įmonė planuos skelbti, kokie yra tvarumo pasiekimai, komunikacija turės atitikti tam tikrus reikalavimus.

Naujos reguliacijos ar įstatymai yra tik vienas iš pereinamojo laikotarpio rizikų pavyzdžių. Taip pat reiktų nepamiršti ir vis didėjančio vartotojų susirūpinimo klimato kaita, juk tai galiausiai atsilieps ir vartotojų pasirinkimams ateityje.

Penktoji priežastis – aplinkosaugos ir klimato pažabojimo atsakomybė, gulanti ant visų mūsų pečių. Pokyčiai prasideda nuo savo poveikio klimatui analizės, įskaitant ir ŠESD emisijų matavimą ir duomenų surinkimą. Būdų, kaip sumažinti emisijas, paieška suvienija komandas ir skatina realius pokyčius: ieškoti naujos energijos taupymo praktikos, efektyvinti procesus, rinktis elektra varomą transportą, įsirengti saulės elektrines ir t. t.

Reikia tikėtis, kad kitąmet Lietuvoje turėsime dar daugiau tvarumo pokyčių pavyzdžių ir įmonių, kurios bus pasiryžusios žengti į naują tvarumo lygį – paskirs komandas, kurios rūpinsis, kad tvarumo standartai nugultų į kasdieninę įmonės veiklą, verslo strategiją ir planą.

Komentaro autorius – Audrius Rutkauskas, SEB banko Tvarumo skyriaus vadovas