E. Leontjeva. Minimalus pelno mokestis – Lietuva ir pasaulis vėl po prakaitu
Visgi ir tiems, kas minėtų apyvartų dar nepriaugo, naujovė neša žinią – augti yra pavojinga. Anksčiau telkti visas veiklas po vienu stogu buvo ekonomiškai pagrįsta, o dabar ekonominė logika gali susipykti su mokestine. Tad turintiems viltį pasiekti 750 mln. Eur slenkstį laikas stabtelėti ir koreguoti augimo dizainą. Išimtis – kolektyvinio investavimo objektai. Tačiau tiek slenkstis, tiek išimtys šiame pasaulyje yra laikini.
Minėtas slenkstis gimė prieš 8 metus, ir nuo to laiko kartelė jau turėjo pakilti iki bent 1 mlrd. Eur! Deja, indeksavimą, kurį EBPO derybose siūlė estai, didžiosios šalys atmetė. Infliacija priminė, kad indeksavimas būtinas, kitaip mokesčio ribą greit pasieks tokios įmonės kaip ACME, „Baltic Petroleum“ ir daugelis kitų. Visi mokesčiai pradžioje įvedami kaip išskirtiniai, o ilgainiui pasiekia kiekvieną šalį, kiekvieną kiemą.
Į Lietuvos kiemą globalus mokestis atrieda ne visai civilizuotu būdu – atgaline tvarka. Dėl vėlavimo perkelti nuo 2024 m. sausio 1 d. galiojančią ES direktyvą, Lietuva jau gavo EK perspėjimą. Ir pavasario sesijoje žada pasivyti riedantį traukinį. Rengėjai turi pasiteisinimą: jie siūlo atidėti įgyvendinimą net 6 metams. Nors Lietuvos atstovai nepasisakė prieš naują mokestį, teisę jį atidėti gavome dėl kitų mažų šalių, derybose kėlusių naujo mokesčio problemas. Kad sunkiai suvokiamas taisykles yra dar sunkiau įgyvendinti, jau pradeda patirti visi. Prievolė teikti į kitas jurisdikcijas informaciją apie efektyvųjį pelno mokestį galioja jau pusantro mėnesio. O įstatymo dar nėra.
Tai bent dilema baigiantiems Seimo kadenciją! Priimti mokesčius atgaline tvarka ir net įteisinti baudas už taisyklių nesilaikymą, pačias taisykles įvedant pavėluotai? Įmonėms didinamas neapibrėžtumas, kai jo ir taip nestokojama. Pavyzdžiui, jei įmonė taiko investicinio projekto lengvatą, kuri visus metus kelia daug kančių, pagal naujas taisykles vėliau paaiškės, kad lengvatos naudą teks sumokėti kaip papildinį.
Stambioms įmonėms teks perskaičiuoti mokesčių bazę, atsižvelgiant į nacionalinius sąnaudų pripažinimo ypatumus, skirtingus atskaitymus bei lengvatas, ir tada nustatyti efektyvųjį mokesčio tarifą. Jeigu pasirodys, kad jis mažesnis už 15%, skirtumą teks sumokėti į kitos šalies biudžetą. Arba, jei Lietuva įgyvendintų tokią galimybę, – sumokėti skirtumą Lietuvoje. Pateikdami ilgą argumentaciją apie mokesčio sudėtingumą, rengėjai kažkodėl nesiūlo nuostatos dėl „papildinio“ mokėjimo į nacionalinį biudžetą.
Neaiškus ir stambiesiems taikomų mokesčių lengvatų likimas. Neseniai praplatintas „žaliasis koridorius“ siūlo 0% pelno mokestį 20-iai metų. Pradėjusios skaičiuoti efektyvųjį mokestį stambios įmonės suvoks, kad investicinio projekto, MTEP ir kitos brangiai administruojamos lengvatos tiesiog nusibraukia, nes įmonė turės primokėti skirtumą iki 15% efektyviojo tarifo. Koks bus likimas tų įmonių, kurios (pavyzdžiui, „Teltonika“) pagal susitarimą su valdžia yra visiškai atleistos nuo pelno mokesčio ar veikia LEZ teritorijoje, nežinia.
Štai kodėl kitos mažosios šalys kovojo prieš šį mokestį ir pasiekė, kad jis bent jau būtų atidėtas. Tad ir mes gavome 6 metus išsiaiškinti Lietuvos interesus naujų taisyklių aplinkoje ir sumažinti žalą savo konkurencingumui. Galima prognozuoti, kad, susidūrus su globalaus mokesčio broku, jo gali būti atsisakyta visiškai ar iš dalies arba ieškoma supaprastinimo galimybių. Pastaroji perspektyva itin reali ir parengiamieji darbai jau pradėti.
O kol pasaulis prakaituos, ekonomikos augimas bus pristabdytas. Nes investicijas į augimą pakeis investicijos į prisitaikymą.
Komentaro autorė – Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė
