E. Mickevičiūtė. „ChatGPT“ era: vertėtų atidžiau įsivertinti ir grėsmes
Atsiradus dirbtiniam intelektui (DI) kaipmat buvo pastebėtas jo universalumas, tad jis buvo pritaikytas įvairiose srityse: atsirado klientų aptarnavimo pokalbių robotai, virtualūs asistentai, DI įrankiai pasitelkti turinio (teksto) generavimui, kalbų vertimui, kūrybiniam rašymui (pavyzdžiui, poezijos), problemų sprendimų radimui.
Visiems prieinamas „ChatGPT“ pasirodė 2022 metų pabaigoje ir vos per kelis mėnesius tapo visų laikų sparčiausiai naujus vartotojus pritraukianti programa.
„ChatGPT“ – kalbos modelis, padaręs didelę pažangą natūralios kalbos apdorojimo srityje ir paspartinęs DI prieinamumą bei priėmimą. Tai – nemokamas įrankis, galintis savarankiškai analizuoti ir generuoti atsakymus į klausimus praktiškai bet kokia tema, tereikia susikurti paskyrą „OpenAI“ svetainėje. Norint pasinaudoti nereikia turėti jokių specifinių žinių – tereikia suformuoti rūpimą klausimą ar užduotį ir po kelių akimirkų šis įrankis pateiks atsakymą į užduotą klausimą, sugeneruos programinio kodo dalį ar netgi visą referatą.
Jei skubate, netikėtai praradote kūrybingumą ar nežinote atsakymo, tam užtenka pasinaudoti dirbtinio intelekto įrankiu, tokiu, kaip „ChatGPT“. Šiuolaikiniame pasaulyje, kai aplinkui tiek daug informacijos, nuolatos trūksta laiko, toks pagalbininkas tikrai patraukia daugelio dėmesį. Tad kur jis iš tikrųjų gali būti naudingas?
Keičia mokymosi įpročius
„ChatGPT“ neaplenkia ir švietimo sferos. Studentai visuomet linkę ieškoti būdų, kaip pasilengvinti darbų naštą.
Viena iš dažnų užduočių – referatų rašymas. Čia ta vieta, kur panaudojus „ChatGPT“ galima gauti baigtinį darbą. Tik nenaudočiau šiuo atveju išsireiškimo „pagauti“, nes tai labiau asocijuojasi su „pagavimu“ nusikaltimo vietoje, pavyzdžiui, nusirašymo atveju. Tokiais atvejais kol kas pavyksta tik „smarkiai“ įtarti, dėl tokio įrankio, kaip „ChatGPT“, pagalbos. To įtarimo būtų galima išvengti, jei studentas įdėtų savo pastangų, tam, kad patikrintų ir pakoreguotų gautą rezultatą. Patikrinimas yra būtinas, nes klaidų tikimybė yra, įrankis nėra tobulas, taip pat klysta, be to, suklysti galima ir pačiam užduodant nesukonkretintą klausimą ar netinkamai apibrėžiant temą.
Taip pat reikia nepamiršti, kad „ChatGPT“ nėra tobulas – jis nėra skirtas pilnos realizacijos generavimui. Pasitelkti jį kaip pagalbininką tam tikroms kodo rašymo užduotims tikrai galima, tačiau pritaikyti gautą atsakymą savo sistemai reiks jau pačiam studentui.
Mokėti pasinaudoti šių laikų įrankiais yra taip pat svarbu, kaip ir mokėti be jų išgyventi. Jei studentas sugeba pasinaudoti „ChatGPT“ kaip tarpine pagalbine priemone, jo pateiktą rezultatą patikrinti, kritiškai įvertinti bei panaudoti jį darbo eigoje ir atsakyti į dėstytojo užduodamus klausimus – svarbiausia užduotis atlikta, studentas gavo žinių, be to, pasinaudojo šiuolaikiniais įrankiais šiame informacijos gausos laikmetyje. Problema atsiranda tuomet, kai šiuo ir kitais atvejais pagalba naudojamasi aklai.
Palengvina kūrybines kančias
Nevadinčiau„ ChatGPT“ šabloniško turinio kūrėju – tai dirbtinis intelektas, kuris gali kurti originalų turinį, tokį kaip įvairias istorijas, poeziją, dainas, programinį kodą ir dar daug kitų dalykų, kuriems vis tik reikia kūrybiškumo. Jis taip pat gali būti naudojamas vaizdams generuoti pagal užduotą aprašymą; padėti susikurti logotipą įmonei ar net sugeneruoti paveikslą. Tad šis įrankis puiki pagalbinė priemonė, kuri gali palengvinti kūrybines kančias, padėti išjudėti iš „mirties taško“ ar net išlaisvinti savo kūrybinį potencialą.
Kaip jau minėjau, „ChatGPT“ kūrybiškumu pasižymi, tad jeigu tik yra poreikis naujam literatūros ar vizualinio meno kūriniui – jį tam galima pasitelkti – jis ne tik sugebės tai sugeneruoti, bet ir atliks tai per kelias akimirkas. Žinoma, jei kalbėtume apie kūrybiškumą sprendžiant sudėtingas problemas, tai išmanioms DI sistemoms trūksta kūrybiškumo ir spontaniškumo, nes DI sprendimai labiau „įrėminti“.
Visgi „ChatGPT“ pademonstravo kūrybiškumą bei originalumą pralenkdamas daugumą kolegijos studentų kūrybiškumą vertinančiuose testuose, kurie buvo atlikti JAV, tačiau „ChatGPT“ kūrėjams yra tikrai ką tobulinti: naudotojo ketinimų bei konteksto supratimą, kas leistų generuoti aktualesnius ir tikslesnius atsakymus; kūrybiškumą būtų galima padidinti išmokant jį naudoti įvairesnius duomenų rinkinius, kas leistų įtraukti daugiau požiūrių; taip pat būtų galima įtraukti grįžtamąjį ryšį, kaip papildomą šaltinį mokytis iš savo klaidų; integracijas su kitais DI modeliais. Kadangi „ChatGPT“ ir toliau vystosi, galime tikėtis, kad jis taps dar galingesnis ir pajėgesnis atlikti sudėtingesnes ir kūrybingesnes užduotis.
Išvaduos nuo pasikartojančių užduočių
Jau nuo pirmų išrastų mechanizmų pamažu technologijos keičia žmones jų darbo vietoje ar tą darbą palengvina.
Pradedant nuo darbų, kuriuose reikalingi tik mechaniniai pasikartojantys veiksmai, tęsiant jau vėlesniais laikais, atsiradus kompiuteriams bei įvairioms programoms tas pokytis įžengė ir į tokio pobūdžio darbus, kuriuose reikalingi protiniai gebėjimai, tokie kaip, pavyzdžiui, skaičiavimas.
Kompiuteris gali atlikti itin sudėtingus skaičiavimus per labai trumpą laiką, be to, klaidų tikimybė žymiai mažesnė, o kitai atvejais net nulinė. Tad nėra abejonės, ir jau tą galima matyti, jog DI bei kiti programinės įrangos įrankiai pamažu paveiks tam tikras užduotis, kurias reikia atlikti įvairaus pobūdžio darbuose.
Sunku tik nuspėti kiek ir kokiais būdais – viskas priklausys nuo to, ką galėsime ir ko negalėsime atlikti pasitelkus dirbtinį intelektą bei kur jį pritaikysime. Manoma, kad DI mus išvaduos nuo pasikartojančių užduočių, o tuo pačiu leis susitelkti į įdomesnes užduotis – taip darbas taps įdomesnis ir teikiantis daugiau pasitenkinimo ir gal net prasmingesnis.
Nereikia bijoti, kad DI pamažu perims vienas darbo vietas iš žmonių, nes taip pat sukurs ir naujų vietų. Toks pasikeitimas nėra pirmas žmonijos istorijoje, juk atsiradus kompiuteriams jie ne tik atlaisvino mus nuo tam tikrų užduočių ar darbų, bet sudarė sąlygas atsirasti ir daug naujų darbo vietų.
Per visą žmonijos istoriją teko išgyventi daug pasikeitimų, tad pokyčiai tikrai neateis taip greit, kaip tikimės ir neužgrius visi vienu metu, todėl turėsime laiko prisitaikyti bei priprasti. Juk priprasti pie to, kas palengvina kasdienybę, nėra jau taip ir sunku, ar ne?
Svarbu įvertinti ir grėsmes
Daugelis žmogaus sukurtų įrankių, kurie buvo kuriami žmonijos problemoms spręsti ar jų kasdienybei palengvinti, neretai tapdavo ar tampa ir grėsme.
Viskas priklauso nuo to, kas ir kaip tuo įrankiu naudojasi. Tiesa, yra įmonių, kurios įvedė „ChatGPT“ naudojimo apribojimus ar net visiškai uždraudė juo naudotis. Tokios žinomos įmonės kaip „Apple“, „Amazon“, „Samsung“ bei daugelis kitų nusprendė savo veikloje atsiriboti nuo „ChatGPT“.
To priežastis paprasta – viskas susiję su duomenų saugumu. Joms kelia nerimą tai, kad įrankis gali atskleisti neskelbtiną informaciją, kai tai naudojama su darbu susijusiais tikslais.
Kalbant apie platesnį dirbtinio intelekto keliamų grėsmių spektrą dabartyje bei ateityje jų įvardijama ne viena: tas pats neatskleistinos informacijos paviešinimas, darbo vietų praradimas, DI panaudojimu stengiantis destabilizuoti demokratinę santvarką (karas vyksta ir internetinėje erdvėje), panaudojimas rinkos manipuliacijoms ir dar daug kitų.
VERSLO TRIBŪNA
Per septynerius metus Vilniaus miesto inovacijų pramonės parkas (VCIIP) išaugo į vieną svarbiausių aukštųjų technologijų traukos taškų Lietuvoje. Čia sutelkta gyvybės mokslų bendruomenė, pritrauktos dešimtys įmonių ir šimtai milijonų eurų investicijų, o pats projektas juda į antrąjį plėtros etapą. Dr. Gediminas Pauliukevičius, VCIIP operatoriaus VšĮ „Northtown Vilnius“ vadovas, sako, kad pasiekti rezultatai ir ambicingi planai rodo, jog Lietuva gali konkuruoti aukštųjų technologijų srityje, o Vilnius turi realią galimybę tapti lietuviškuoju Silicio slėniu.
Nuo stambių energetikos įrenginių iki NATO sąjungininkų karinės technikos – LTG grupės krovinių gabenimo geležinkeliais bendrovė „LTG Cargo“ pasiūlė ir jau įgyvendino ne vieną tokį ypatingų krovinių vežimą. Tai – projektiniai pervežimai, kuriems priskiriamas ir karinės technikos gabenimas geležinkeliu.
„PwC“ Lietuvoje plečia vadovų gretas, paskirdama du naujus paslaugų sričių lyderius: Gediminą Černiauską, kuris tampa kibernetinio saugumo paslaugų vadovu ir vadovaus jų plėtrai Baltijos šalyse, bei Petrą Misiūną, perimantį sandorių paslaugų vadovo pareigas iš Roko Žemaičio.
Vilniaus Žirmūnų baseine perkirpta simbolinė juostelė atverianti duris į rekonstruotą priestatą su baseinu ir sporto sale. Šis projektas, kurio įgyvendinimu Vilniaus m. savivaldybės užsakymu rūpinosi Vilniaus vystymo kompanija, taps dar viena patogia vieta vilniečiams sportuoti arčiau namų.
Dar yra manančių, kad DI gali atsiskirti nuo jo sukūrusio žmogaus valios ir tapti autonominiu, taip tapdamas nekontroliuojamu ir sukelti egzistencinę grėsmę žmonijai – tą jau esame matę ne viename filme. Bet reikia prisiminti, kad DI yra dar vienas žmogaus sukurtas įrankis ir kaip tai paveiks visuomenę priklauso nuo mūsų – tų, kurie šia priemone naudojasi. Tuo tarpu kūrėjai turi užtikrinti, kad šis įrankis būtų naudojamas korektiškai, etiškai ir atsakingai.
Komentaro autorė - Eglė Mickevičiūtė, IT įmonės „Devbridge“ vyriausioji verslo analitikė
