Rizikų kraitėje – ir dezinformacija
Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) atliktoje apklausoje dalyvavo daugiau nei 1.400 rizikų vertinimo ekspertų, politikos ir verslo lyderių. Rizikų ataskaita, kurią parengė PEF, bendradarbiaudamas su draudimo kompanija „Zurich Insurance Group“ ir konsultacijų įmone „Marsh McLennan“, paskelbta prieš šią savaitę Davose vykstantį kasmetį verslo, politikos ir nevyriausybinio sektoriaus lyderių susitikimą.
Klaidinanti informacija ir sąmoningai sėjama dezinformacija (angl. misinformation and disinformation) pastaraisiais metais įgauna vis didesnį pagreitį. Šiomis priemonėmis dažniausiai nesibodi naudotis autoritarinės šalys, ypač, kai siekiama gauti naudos skleidžiant įvairias melagienas apie įvykius, politikus etc.
Bene didžiausią pavojų dezinformacija kelia artėjant rinkimams. Šiemet tai itin aktuali sritis, nes maždaug pusė planetos gyventojų eis prie balsadėžių rinkti naujos valdžios. Rinkimai vyks didžiausiose pasaulio ekonomikose – nuo Jungtinių Amerikos Valstijų iki Indijos ir Meksikos. O verslo ir politikos lyderiai, norėdami įvertinti, kokia bus politinė aplinka iki 2025 m., priversti remtis apklausomis ir prognozėmis.
„Plačiai paplitęs klaidingos informacijos bei dezinformacijos naudojimas ir jos skleidimo priemonės gali pakenkti naujai išrinktų vyriausybių teisėtumui“, – perspėjama ataskaitoje.
Neatmestina, kad dezinformacijos ginklus aktyviai galanda ir Rusija, turinti šioje srityje didžiulę patirtį. Diktatoriaus valdoma šalis ne kartą buvo sučiupta už pakarpos besikišanti į kitų šalių rinkimus, siekiant į valdžią atvesti sau naudingą politiką ar partiją. Tam pasitelkiamos ne tik kibernetinės atakos ar klastotės, bet ir plačiai skleidžiama klaidinanti informacija.
Šiuo metu rusai aktyviai praktikuojasi platinti melagienas apie jų pačių vykdomą karą Ukrainoje: dezinformacijos srutos pilamos ne tik savo šalies gyventojams (kurie nesvarstydami jas praryja), jomis mėginama nuodyti ir demokratinio pasaulio informacinę erdvę.
Į 2024–2025 m. grėsmių trumpąjį sąrašą, be minėtų, taip pat pateko visuomenių susiskaldymas, kibernetinės atakos ir tarpvalstybiniai ginkluotieji konfliktai.
Kiek kitaip didžiosios grėsmės matomos 10 metų perspektyvoje. Šiame sąraše pirmąsias vietas užėmė su klimato pokyčiais siejama rizika, įskaitant biologinės įvairovės nykimą ir kritinius Žemės sistemų pokyčius, o tik po jų eina dezinformacija ir neigiami dirbtinio intelekto padariniai.
Du trečdaliai apklaustų rizikos ekspertų tikisi, kad per ateinantį dešimtmetį susiformuos daugiapolė, arba susiskaidžiusi, pasaulio tvarka, kurioje „vidutinės ir didžiosios galios varžysis, nustatys ir įgyvendins regionines taisykles ir normas“, teigiama apklausoje.
Atskira PEF ataskaita atkreipia dėmesį į išaugusią „kibernetinių bombų“ grėsmę. Apžvalgoje „Kibernetinių bombų apgaulės: nauja kibernetinio karo bauginimo taktika ir būdai, kaip su tuo kovoti“ atkreiptas dėmesys į 2023 m. spalio viduryje pasklidusias naujienas iš trijų Baltijos šalių apie masinį grasinimo laiškų siuntimą į mokyklas, prekybos centrus ir oro uostus apie ten neva padėtas bombas ir pan. Mažesnės, bet panašios nepageidaujamų laiškų atakos vyko Prancūzijoje ir Ukrainoje.
Tai rodo, kad nusikaltėliai gali be vargo sutrikdyti viešąją tvarką ir apkrauti teisėsaugos išteklius, tokių laiškų sklaida kelia didelį psichologinį poveikį žmonėms ir trikdo verslo operacijas. Juk sprendimų priėmėjai negali ignoruoti tokių grasinimo laiškų – jie reaguoja visu pajėgumu net ir tada, kai rizikos lygis yra žemas.
Ekspertai nurodo kelią, kaip su tuo kovoti: užtikrinti, kad grasinimai bombomis kibernetinėje erdvėje nusikaltėliams brangiai kainuotų, o tokios atakos pareikalautų daug pastangų.
Kaip PEF ataskaitoje atrodo trumpojo laikotarpio rizikos Lietuvai?
Atokiau nuo klimato kataklizmų zonų esančios Lietuvos atveju tarp penkių didžiausių rizikų nepateko aplinkos veiksniai, tačiau vadinamojoje „pafrontėje“ kur kas aukščiau pakilo geopolitines įtampas ir su jomis susijusius ekonominius iššūkius atspindintys veiksniai.
Kaip informavo Lietuvos inovacijų agentūra, rengiant šį nuomonių tyrimą, mūsų šalyje buvo apklaustos 169 įmonės. Jos kaip didžiausias rizikas trumpuoju laikotarpiu įvardijo ekonomikos nuosmukį ir tarpvalstybinį ginkluotąjį konfliktą. Į didžiausių grėsmių penketuką taip pat pateko infliacija, darbuotojų stygius ir biologinio, cheminio ar atominio ginklo panaudojimas.
Grįžtant prie dezinformacijos – nors lietuviai jos nemini tarp didžiausių grėsmių, ši problema mūsų šalyje tikrai egzistuoja ir ji nėra antraeilė. Ypač šiemet, kai Lietuvoje vyks net treji rinkimai. Būtent jie tampa patrauklia terpe sklisti klaidinamai informacijai ir dezinformacijai. Šiuos įrankius pasitelkia ne tik nedraugiškų ir agresyvių šalių struktūros, bet neretai ir patys rinkimų kovų dalyviai, siekdami eliminuoti varžovus ar šiaip neįtinkančius politikus.
Į tokius mėginimus, VŽ nuomone, reikėtų tinkamai reaguoti atitinkamoms institucijoms. Taip pat nuošalyje neturėtų likti ir patys rinkėjai: jų budrumas, mąstymas, sugebėjimas atskirti pelus nuo grūdų yra geriausias ginklas prieš dezinformacijos ir manipuliacijų „meistrus“.
