Kai sėdimoji – ant dviejų kėdžių
Po daugybės V. Orbano grasinimų stoti skersai kelio derybų su Ukraina pradžiai, vargu ar kas tikėjosi, kad šis odiozinis veikėjas ims ir atsitrauks. Savo neigiamas nuostatas dėl būsimos Ukrainos narystės pastaruoju metu jis kartojo kone kasdien.
Todėl istorinė ES galimybė pradėti tolesnę plėtrą iki paskutinės minutės kabėjo ant plauko net ir Briuselyje prasidėjus Europos Vadovų Tarybai (EVT). Buvo prognozuojama, kad derybos bus itin sunkios ir užtrukti jos gali iki savaitgalio ar net ilgiau.
Tačiau vėlyvą ketvirtadienio vakarą atskriejo netikėta, nors ir laukta žinia: ES vadovai nusprendė pradėti narystės Bendrijoje derybas su Ukraina ir Moldova.
„Bloomberg“ žiniomis, EVT susitikimo metu prieš pat esminį balsavimą V. Orbanas paliko salę. Sprendimui turi vienbalsiai turi pritarti ES valstybės narės, ir balsavimo metu niekas neprieštaravo, teigė leidinio šaltiniai.
Naujienų agentūros AFP diplomatiniai šaltiniai teigė, kad V. Orbanas sutiko nebūti salėje, kai dėl Ukrainos narystės balsuos likę 26-ių valstybių lyderiai.
„Vengrijos pozicija yra aiški, – socialiniame tinkle „Facebook“ vėliau pareiškė V. Orbanas. – Ukraina yra nepasirengusi. Pradėti derybas su Ukraina tokiomis aplinkybėmis yra visiškai beprasmiškas, neracionalus ir neteisingas sprendimas. Vengrija nusprendė, kad, jei 26 šalys taip nuspręs, jos turėtų eiti savo keliu. Vengrija nenori dalyvauti priimant šį blogą sprendimą, todėl šiandien Vengrija ir nedalyvavo.“
Pasirodo, Bendrija sugebėjo apsieiti ir be vengrų premjero.
Politikos ekspertai iki EVT susitikimo dėstė įžvalgas, kad, ilgą laiką šantažuodamas Bendriją, V. Orbanas tokiu būdu pirmiausia siekė gauti milijardus eurų ES lėšų mainais už paramą svarbiems sprendimams.
Faktas tas, kad susitikimo išvakarėse EK vis dėlto atblokavo 10 mlrd. Eur įšaldytą ES finansavimą Vengrijai, šiai įgyvendinus teismų reformą, kuria, anot Komisijos, šalis pašalino teismų nepriklausomumo trūkumus. Bet vis dar užblokuotas liko apie 20 mlrd. Eur siekiantis finansavimas.
Galima visaip interpretuoti V. Orbano reikalavimus, tačiau šantažo kvapelis niekur nedingo. Dalį pinigų išsilupo. Bet, kaip sako derybų su šantažuotojais „klasika“, jiems negalima nusileisti: nes niekada nėra garantijų, kad šantažuotojas nepaprašys dar. O ar vykdys savo pažadus, tikimybė menka.
Trečiadienį Europos Parlamentas (EP) pritarė rezoliucijai „30 metų Kopenhagos kriterijams – tolesnis postūmis ES plėtrai“, kurios iniciatorius ir rengėjas – europarlamentaras Andrius Kubilius. Rezoliuciją pasirašė parlamentarai iš įvairių politinių grupių.
Parlamentas paragino EVT pradėti stojimo derybas su Ukraina jau šių metų gruodį, nes plėtra – sėkmingiausia ES politika, siekiant taikos, stabilumo ir saugumo Europoje. Ši plėtra pakeistų viso žemyno ateitį.
A. Kubilius trečiadienį teigė: jei V. Orbanas nuspręs vetuoti plėtrą ir derybų su Ukraina pradžią, tai bus „brutali išdavystė“.
„Tai bus Ukrainos, žmonių, kurie žuvo gindami savo šalį, ir visos Europos, kuri gina savo proeuropietišką pasirinkimą, išdavystė“, – sakė EP narys.
Vienaip ar kitaip, ES plėtra yra neišvengiama. Ursula von der Leyen, EK pirmininkė, pateikia geopolitinių argumentų: susidūrusios su Rusijos ekspansionizmu, Ukraina ir Moldova neturėtų būti paliktos nuošalyje, kaip ir Vakarų Balkanai, kuriems narystė buvo pažadėta prieš 20 metų.
ES turėtų būti pajėgi priimti naujas nares, nes tai numatyta 1993 m. priimtuose Kopenhagos kriterijuose – plėtra ir Bendrijos reforma yra lygiagretūs procesai, o ES ateities politika turėtų būti vykdoma, atsižvelgiant į plėtros strategiją.
Be to, ES turi nustatyti aiškius galutinius terminus, iki kurių šalys kandidatės turi užbaigti stojimo derybas ne vėliau kaip iki šio dešimtmečio pabaigos.
Tokie yra bendrai priimti kriterijai. Tiesa, tuomet Bendrijoje nebuvo tokio V. Orbano, dabar jaukiančio visą Bendrijos politiką.
„Šiuo metu ES vadovai bent jau viešai neabejoja plėtros protingumu ar tikimybe. Tačiau privačiai kai kurie labiausiai patyrę Briuselio pareigūnai spėlioja, kad ji gali niekada neįvykti. Jie pabrėžia, kad kiekviename proceso etape, pavyzdžiui, atidarant kiekvieną iš 35 derybinių skyrių, visos 27 narės turi sutikti, kad kandidatė yra pasirengusi kitam žingsniui“, – rašo „Financial Times“ (FT). Pasak leidinio, viena iš skepticizmo priežasčių yra ta, kad ES greičiausiai nesutiks dėl svarbių institucinių reformų.
Tačiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas mano, kad plėtra sulėtins sprendimų priėmimą, jei kartu nebus panaikinta nacionalinė veto teisė, pavyzdžiui, mokesčių srityje. Vokietija mano panašiai ir teikia pirmenybę veto teisės panaikinimui užsienio politikoje.
Bet, norint pakeisti balsavimo taisykles, reikia vienbalsiškumo, o bent pusė narių nori išlaikyti veto teisę mokesčių ar užsienio politikos srityje.
Kai kurių šalių vadovai nerimauja dėl visuomenės nuomonės. Jie baiminasi, kad rinkėjai, matydami, kaip plėtra sumažins iš ES gaunamą naudą, gali balsuoti už partijas, kurios jai priešinasi.
Visgi atrodo, kad esminės institucinės reformos ES išties pribrendo. EP narė Rasa Juknevičienė trečiadienį Strasbūre vykusioje plenarinės sesijos diskusijoje apie artėjančią EVT pasiūlė pradėti Vengrijos balsavimo teisės sustabdymo procedūrą.
Pasak europarlamentarės, ES teisininkai privalo rasti kelius, kaip sustabdyti destrukciją ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus. „Teisės viršenybė turi ginti ES kaip struktūrą“, – kalbėjo ji.
Beprecedentis Vengrijos premjero elgesys vis dažniau skatina Bendrijos nares galvoti apie permainas, keičiant vieną ar kitą nusistovėjusią tvarką, kad vienos ar kitos šalių veto nestabdytų esminių ES sprendimų. „Orbaniada“ siunčia signalą, kad anksčiau ar vėliau gali atsirasti kita panaši šalis (pavyzdžiui, Slovakija), pasiryžusi tenkinti tik savo (dar blogiau – Bendrijai priešiškos šalies) interesus.
Jau dabar matyti, kad europinėje šeimoje šaknis galimai įleidžia penktoji kolona. Savo simpatiją Putinui atvirai demonstruojantis Vengrijos ministras pirmininkas, atrodo, daro viską, kad nenuviltų savo rusiškojo draugo ir nenuklystų nuo jo „patarimų“.
VERSLO TRIBŪNA
Nuo 2026 metų įsigaliosiantys Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) pakeitimai lemia, kad vis daugiau gyventojų ieško galimybių minimizuoti mokamus mokesčius, nepažeidžiant Lietuvoje galiojančių mokesčių įstatymų reikalavimų. Tai ypač aktualu gyventojams, vykdantiems individualią veiklą pagal pažymą ir gaunantiems iš šios veiklos ženklias pajamas. Nuo 2026 m. mokestiniu laikotarpiu gautos individualios veiklos pajamos ne tik bus apmokestintos 5 proc. punktais didesniu gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) tarifu (minimalus tarifas didėja nuo 15 iki 20 proc.), tačiau, priklausomai nuo gautų pajamų dydžio, jos bus apmokestintos taikant progresinius pajamų mokesčio tarifus: 25 proc., jeigu metinės pajamos viršys 82 962 Eur, 32 proc. – metinėms pajamoms viršijus 138 270 Eur.
Kauno „Žalgiris“ prisijungė prie pasaulinių sporto komandų, išleidusių savo vardo mokėjimo korteles, klubo. „Manchester United“, Madrido „Real“, „Barcelona“, Miuncheno „Bayern“, Bostono „Celtics“ – tai sporto pasaulio vardai, kuriems nereikia papildomo pristatymo. Tai ne tik sporto klubai, bet ir galingi prekių ženklai, kurie savo sirgaliams siūlo daugiau nei tik rungtynes – jie atvėrė duris į finansų pasaulį, pristatydami mokėjimo korteles su klubo atributika.
Lietuva planavo du po 700 MW jūrinio vėjo parkus, tačiau vienas konkursas neįvyko, kitas – įstrigęs. Tai nėra bloga žinia, tai tik ženklas, kad šalis turi iš naujo įvertinti pernelyg optimistines vartojimo prognozes ir suskaičiuoti realią naudą. Be elektros jungties į Vokietiją, jūrinis vėjas būtų brangus ir žalą vartotojams darantis projektas.
Suprantama, kad riešutais ir džiovintais vaisiais „Norfa“ prekiauja jau nuo pat pirmos 1997 m. Vilniuje atidarytos parduotuvės. Tačiau per beveik tris dešimtmečius prekyba šiais produktais išgyveno ne vieną evoliuciją, pasakoja Dainius Dundulis, šiandien 160 parduotuvių Lietuvoje valdančios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius bei vienas iš šio mažmeninio prekybos tinklo kūrėjų ir didysis akcininkas.
Nesiliaujantys V. Orbano akibrokštai prieštarauja ES sutarties dvasiai ir vertybėms, o vidinė destrukcija kelia pavojų visos Bendrijos vienybei, demokratiniams principams. Jei viena šalis nesilaiko europinių susitarimų, kodėl visa ES turėtų jų laikytis viską stabdančios šalies atžvilgiu? Ir dar pataikauti dabartiniam ir galimai būsimiems orbanams, norintiems savo sėdimąją laikyti ant dviejų kėdžių – semti europinius milijardus ir stumti putino politiką.
Delsti laiko nebėra, situacija darosi sunkiai prognozuojama – Rusijos grėsmė nemažėja, grobikiškos Kremliaus ambicijos įgauna pagreitį. Tikrąsias vertybes išpažįstantys europiečiai privalo būti vieningi ir nesuteikti skaldymo džiaugsmo Rusijos diktatoriui.
Todėl, VŽ nuomone, metas apsispręsti, ką daryti, kad viena šalis negalėtų šokdinti visos Bendrijos. Europos teisininkai turėtų aktyviai imtis darbo – neabejotina, kad sprendimų galima rasti įvairių. Galbūt bendriems ES interesams ir europiniam saugumui kenkiančiai šaliai galima sustabdyti bet kokius mokėjimus iš bendro iždo, suspenduoti galimybę balsuoti ar atimti veto teisę, uždrausti dalyvauti bendruose procesuose ir net imtis kraštutinės priemonės - suspenduoti narystę.
Nota bene, panašūs debesys tvyro ir virš NATO. Baisu net pagalvoti, kas būtų, jei tektų aktyvuoti 5 straipsnį. Ko gero, tuoj išgirstume ne tik V. Orbano, bet ir Turkijos „samprotavimus“. Ko vertos tuomet būtų tokios sąjungos, kurių vienybę galima taip lengvai suardyti, apie ką svajoja (ir ko siekia) grobuoniškus planus puoselėjantis rusiškasis agresorius.
