R. Vilpišauskas. Demokratizacija 2.0 Lenkijoje

Tačiau šios partijos balsų neužtenka daugumos koalicinei vyriausybei suformuoti, ir tikėtina, kad, atmetus „Teisės ir teisingumo“ kandidatą į premjerus, pagal šalies Konstituciją iniciatyvą perimtų parlamentas. Tada daugumos koaliciją turėtų sudaryti „Piliečių koalicija“ su dviem mažesnėmis „Trečiojo kelio“ ir „Naujosios kairės“ partijomis, o premjeru būtų išrinktas Donaldas Tuskas. Preliminariais skaičiavimais, ši koalicija turėtų 248 atstovus 460 vietų parlamente.

Pasigirsta spėjimų, kad buvęs „Teisės ir teisingumo“ partijos narys A. Duda gali vilkinti naujos vyriausybės formavimą, o valdantieji mėginti pasinaudoti vis dar turimais valdžios svertais. Tačiau mažai tikėtina, kad tai sutrukdytų pagal galiojančius įstatymus suformuoti naują koalicinę vyriausybę, kuriai vadovautų D. Tuskas. Didžiausi sunkumai tikėtini jai pradėjus dirbti ir bandant įgyvendinti rinkimų pažadus.

Šie parlamento rinkimai parodė, kad Lenkijos piliečiai yra aktyvūs ir kad politinė konkurencija – didelė. Tačiau, kaip sutaria demokratijos būklę įvairiose šalyse vertinantys analitikai, pavyzdžiui, „Bertelsmann“ fondo transformacijos indekso bei „Freedom House“ ataskaitų autoriai, Lenkijoje per pastaruosius aštuonerius metus smarkiai pablogėjo stabdžių ir atsvarų sistemai būdingos liberalios demokratijos institucijos – nepriklausomi nuo politinės įtakos turintys būti teismai, centrinis bankas, žiniasklaida. Be to, rinkimų kampanijos metu „Piliečių koalicija“ kritikavo valstybės valdomų įmonių valdybų narių politinį šališkumą ir žadėjo laimėję rinkimus juos atleisti bei organizuoti skaidrius konkursus.

Tad didžiausias iššūkis naujai valdančiajai koalicijai bus atkurti tokių nemažoritarinių institucijų, kaip šalies centrinis bankas bei teismai, nepriklausomumą ir tai padaryti ne pakeičiant „Teisės ir teisingumo“ partijai lojalius atstovus saviškiais, o laikantis procedūrų sugrąžinti joms gebėjimą priimti sprendimus, remiantis įrodymais ir ekspertize. Verta prisiminti, kad viena priežasčių, kodėl prieš aštuonerius metus D. Tusko vadovaujama „Piliečių platforma“ pralaimėjo rinkimus, buvo su ja susiję politiniai skandalai, įtraukę ir tuometį centrinio banko vadovą bei vyriausybės narius. Tada D. Tusko vyriausybė sunkiai susitvarkė su išbandymu valdžia, o jos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis įsiminė dėl arogancijos, bendraudamas su Lietuvos diplomatijos vadovybe.

Išbandymas valdžia bus ne mažesnis iššūkis ir dabar. Tiesa, erdvę galimam piktnaudžiavimui turėtų riboti mažesnių koalicijos partnerių dalyvavimas būsimoje vyriausybėje bei prezidentas A. Duda. Naujos vyriausybės sprendimus atidžiai seks į opoziciją pasitrauksiančios „Teisės ir teisingumo“ nariai parlamente. Naujos Lenkijos vyriausybės sprendimai taip pat bus stebimi ir ES institucijose. Tuo labiau, jog dėl „Teisės ir teisingumo“ vadovaujamos vyriausybės poveikio teismams ir iš to kilusių ginčų su ES institucijomis buvo užšaldytos Lenkijai numatytos ES ekonomikos atsigavimo ir atsparumo fondo lėšos. Nors. D. Tuskas žadėjo jau kitą dieną po rinkimų atblokuoti šiuos 36 mlrd. Eur Bendrijos dotacijų ir paskolų, tai nebus paprasta, laikantis šalyje galiojančių įstatymų ir įvertinant prezidento A. Dudos vaidmenį teisėkūroje.

Jei naujoji valdančioji koalicija sugebėtų susitvarkyti su minėtais iššūkiais, tai galėtų padėti įgyvendinant dar vieną ambicingą rinkimų pažadą – sumažinti susipriešinimą Lenkijos visuomenėje. Belieka palinkėti, kad šis politinis galimybių langas būtų išnaudotas stiprinant liberalią demokratiją Lenkijoje, o kartu ir jos įtaką ES.

Komentaro autorius – Ramūnas Vilpišauskas, VU TSPMI profesorius