V. Bernatonis. Kokią įtaką karas Izraelyje turės dujų ir elektros kainoms?
Nors energetikos išteklių kainos dėl karo Izraelyje ir gali pakilti, tačiau dešimt ir daugiau kartų siekusio pabrangimo, kurį stebėjome Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, tikrai nematysime.
Kartu su 2021 m. invazija prasidėjo ir agresija prieš Europą bei kitas šalis energetikos sektoriuje – tai buvo suplanuotas, politinis, agresyvus žingsnis, todėl kainos pradėjo sparčiai kilti. Tuo metu už vieną megavatvalandę mokėti teko ir 250 Eur (daugiametis vidurkis – mažiau nei 30 Eur). Šiandien galime džiaugtis, kad energetinę ataką Rusija pralaimėjo ir savo tikslų nepasiekė. Dabar, jei būtų vėl bandoma vykdyti kažką panašaus, sėkmės tikimybė – labai nedidelė.
Ir nors tai, kas vyksta Izraelyje panašaus efekto energetikos kainoms neturės, vis dėlto visi įvykiai Vidurio Rytuose veikia naftos kainą ir jau dabar galime matyti, kad vos prasidėjus teroro aktams Izraelyje, kainos pakilo. Nafta turi įtakos kitų iškastinių šaltinių kainoms, todėl tikėtina, kad brangs ir iškastinis kuras. Tai gali sukelti raibuliavimo efektą – skirtingi energetikos sektoriai turės įtakos vieni kitiems, o dėl to gali kilti tiek elektros, tiek kitų energetikos išteklių kainos.
Didžiausias veiksnys energetikos kainoms – politika
Žvelgiant į netrumpą perspektyvą, ilgalaikė valstybių politika neabejotinai yra didžiausias veiksnys, veikiantis energetikos kainas. Būtent tai, priklausomai nuo valstybės rinkos, veikia, ar valstybės bus labiau, ar mažiau atsparios įvairiems trumpalaikiams veiksniams – tiems, kurių kontroliuoti neįmanoma. Prie trumpalaikių veiksnių yra priskiriamas ir karas Ukrainoje, ir neseniai prasidėję teroristiniai aktai Izraelyje. Trumpalaikių veiksnių gali būti daugybė ir labai įvairių, todėl valstybės pasiruošimas šiuo atveju yra ypač svarbu
Jei ilgalaikė politika yra trumparegė, kaip pavyzdžiui, įvyko Europoje gamtinių dujų srityje, tai rizikos įvertinamos nepakankamai. Aplaidumą galbūt lėmė ir korupcija tarp įvairių Europos politikų, kurie ilgalaikį apsirūpinimą energetikos šaltiniais statė ant „ilgalaikių sutarčių“ su Rusija. Kodėl „ilgalaikių“? Nes mažai kas pasikeitė nuo XVIII a., kai buvo sakoma, kad sutartis su Rusija – verta tiek, kiek popierius, ant kurio ji parašyta. O gal net dar mažiau.
Tokio trumparegiškumo ir neapdairumo pasekmė ir buvo pavojinga situacija, į kurią Europa pateko prieš dvejus metus. Neapgalvota politika nulėmė trumpalaikes, bet gana dideles problemas visam žemynui.
Lietuvoje iki tam tikro laiko politika taip pat buvo grindžiama iliuzijomis, kad su „Gazprom“ galima susitarti dėl gamtinių dujų kainos. Net vykusiuose rinkimuose skambėjo argumentai: „Aš esu tas, kuriam pavyks susitarti“. Jei ir toliau tokia politika būtų tęsiama, tikrai galėjome atsidurti Vengrijos vietoje ir tapti agresoriaus įkaite. Lietuva per pastarąjį dešimtmetį padarė teisingus sprendimus, apsirūpino gamtinėmis dujomis iš įvairių pasaulio vietų ir galėjo būti pirmoji šalis Europos Sąjungoje, kuri prasidėjus karui visiškai atsisakė gamtinių dujų importo iš Rusijos.
Būtent teisingi ilgalaikiai valstybės sprendimai, pavyzdžiui, investicijos į atsinaujinančią energiją bei kuriama palanki aplinka privatiems investuotojams suteikia galimybę mažinti šalies priklausomybę nuo iškastinio kuro, o kartu ir nuo įvairių įvykių, vykstančių šalyse, iš kur tas iškastinis kuras yra importuojamas.
Atsinaujinančios energetikos svarba
Reikia pripažinti, kad nepaisant visų kilusių iššūkių, per energetikos krizę Lietuva susitvarkė gana neblogai – tai ilgalaikių investicijų efektas. Vienintelis Vilnius, kur, deja, dėl daugybę metų išlikusių susitarimų ir tam tikros politinės veiklos nebuvo investuojama į biokurą ir iš jo gaminamą šilumos energiją, susidūrė su didesniais iššūkiais. Tačiau tuo metu su jais vis tiek susitvarkė.
Šansai susitvarkyti, kuo toliau, tuo labiau gerėja, nes būdų gaminti šilumos energiją, nepriklausomai nuo gamtinių dujų, tik daugėja, dėl to pagrindo nerimui dėl šių metų šildymo sezono neturėtų būti.
Be to, vis didesnę įtaką elektros kainoms turi ir atsinaujinantys energijos šaltiniai. Šiame sektoriuje Lietuva taip pat jau yra pasistūmėjusi į priekį – skiriamos didelės investicijos vėjo ir saulės energijai. Tai ne tik didina tvarumą, bet ir mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro, o tuo pačiu ir nuo įvairių nestabilumo veiksnių.
Komentaro autorius –Vilius Bernatonis, Advokatų kontoros „TGS Baltic“ vadovaujantysis partneris
