D. Palavenis. Investicijos į karinės paskirties technologijas: spąstai ar galimybė?
Šį poreikį labai aiškiai komunikuoja Prezidentūros, Vyriausybės, ministerijų bei kitų institucijų atstovai. Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys viename iš interviu teigė, kad Lietuvos gynybos pramonė turi būti pajėgi užtikrinti šaliai reikalingą ginkluotę, kiek tai įmanoma, ir tam reikia atlaisvinti šio sektoriaus reguliavimą. Manytina, kad šios diskusijos artimiausiu metu taps kūnu ir Lietuvoje bus sudarytos geresnės ar net išskirtinės sąlygos kompanijoms, kurios planuotų veiklą vysti gynybos pramonės ir paslaugų kryptimis. Tikėtina, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie imsis šios veiklos, galės remtis tiek valstybinėmis, tiek privačių ar institucinių investuotojų siūlomomis paramos, investicijų ar kofinansavimo programomis.
Peržiūrėjus investavimo pritraukimo galimybes aiškėja, kad didžioji dauguma gynybos ir saugumo programų yra skirtos tik dvigubos paskirties priemonių kūrimui ar paslaugų teikimui. Esant tokioms aplinkybėms Lietuvos bei ES sprendimų priėmėjai savaime programuoja, kad pramonė bei startuoliai rinktųsi, jų manymu, mažiau rizikingą sritį bei negamintų letalinių priemonių. Taip pat neturėtų būti atmetama ir protekcionizmo versija, kad taip didžiosios ES gynybos pramonės kompanijos yra apsaugomos nuo konkurencijos.
Kodėl karinės paskirties rinka perspektyvi?
Karinės paskirties rinka plečiasi – karas Ukrainoje, didėjančios valstybių išlaidos gynybai, geostrateginė pasaulio galių transformacija, egzistuojančių užšaldytų konfliktų kiekis leidžia prognozuoti, kad poreikis ginkluotei augs. Paminėtina, kad karinės paskirties prekes gaminančios įmonės buvo priverstos reorganizuotis bei pradėti gaminti dvigubos paskirties prekes, kuomet subyrėjus Sovietų Sąjungai pasibaigė Šaltasis karas. Šiuo metu nėra jokių indikacijų, kad kas nors panašaus galėtų įvykti, net ir žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą.
Svarbus yra atgrasymo, valstybės prestižo bei didėsiančios politinės įtakos efektas, kas gaminant karinės paskirties priemones yra nesunkiai pasiekiama. Izraelio pavyzdys, kuris specializuojasi karinės paskirties priemonių gamyboje, tai puikiai iliustruoja.
Technologiškai svarbu suprasti, kad sujungus daugelį egzistuojančių technologinių naujovių bei dvigubos paskirties sprendinių, galima nesunkiai atrasti naujoviškų karinės paskirties sprendinių. Laikas, kai karinė pramonė buvo inovacijų priešakyje jau baigėsi (angl. spin-off), tad didesnė dalis karinių inovacijų remiasi jau sukurtomis civilinėmis technologijomis (angl. spin-in). Tad, Lietuvai, kaip mažai ir adaptyviai valstybei, būtų prasminga išnaudoti šią situaciją.
O kas toliau?
Savaime suprantama, kad norint veikti globalioje ginkluotės rinkoje, Lietuvos ambicijos turi būti gerai pamatuotos. Siūlomi produktai turėtų būti inovatyvūs, aktualūs galutiniam naudotojui, ištestuoti Lietuvos kariuomenės bei siūlomi už konkurencingą kainą. Esant palankioms aplinkybėms, turėtų būti siekiama įsitvirtinti pasaulinėse ginkluotės komponentų tiekimo ar jų kūrimo grandinėse.
Lygiagrečiai turėtų būti siekiama praplėsti šiuo metu egzistuojančias nacionalines (pvz. MilInvest), ES (pvz. Europos investicijų banko) ar NATO (pvz. NATO investicijų fondo) priemones bei iniciatyvas, kurios apima tik dvejopos paskirties priemonių gamybos ir vystymo skatinimą. Gali būti kuriamos atskiros, tik karinės paskirties priemonių gamybos bei paslaugų teikimo skatinimui numatytos nacionalinės iniciatyvos, prie kurių galėtų prisijungti privatūs ar instituciniai investuotojai.
Be abejo, išlieka svarbi šio sektoriaus reguliacinė aplinka, kuri turėtų būti tokia pat ar net palankesnė lyginant su kaimyninėmis NATO/ES valstybėmis.
Komentaro autorius – Donatas Palavenis, BPTI jaunesnysis mokslo darbuotojas
