Šalies piniginė: ar bus apsaugota nuo rinkiminių pagundų
Praėjusią savaitę paskelbti duomenys atskleidė, kad š. m. II ketvirtį, palyginti su sausiu–kovu, euro zonos BVP beveik nepadidėjo (augo 0,1%). Tuo metu infliacija vis dar viršija 5%. Europos Komisija skelbia, kad dar nemato pergalės prieš infliaciją požymių, todėl ragina Bendrijos šalis sutelkti dėmesį į išlaidas ir investicijas.
Lietuvos 2024 m. valstybės biudžetas bus formuojamas remiantis FM prognozėmis. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad svarbiausio šalies finansinio dokumento – biudžeto – pajamos ir išlaidos augs nuosaikiai dėl ekonomikos neapibrėžtumo ir grįžtančių europinių fiskalinės drausmės taisyklių.
Ji užsimena, kad finansinė parama bus vėl teikiama tikslinėms grupėms, atsisakant per pandemiją ir kilusią energetikos krizę dosniai dalytos pagalbos visiems, už ką Vyriausybę pastaraisiais metais kritikavo Tarptautinio valiutos fondas ir europinės institucijos.
Kitąmet reikės grįžti prie ES Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų, tad Lietuva nebegalės kontroliuojamai skolintis. Vyriausybė iš skolintų lėšų rems Ukrainą, o vidinėms reikmėms išlaidos, anot premjerės, bus planuojamos „be jokio populizmo“.
Tadas Povilauskas, SEB ekonomistas, prognozuoja, kad kitų metų biudžeto deficitas peraugs šiemetinį ir gali sudaryti tarp 2% ir 3% BVP. Pasak jo, taip nutiks, nes yra nemažai prisiimtų įsipareigojimų, tokių kaip pensijų indeksavimas, algų kėlimas švietimo sektoriaus darbuotojams, NPD didinimas ar krašto apsaugos finansavimo didinimas.
Jo teigimu, šiais metais šalies BVP auga gerokai mažiau negu potencialus BVP ir vadinamasis produkcijos atotrūkis nuo potencialo bus neigiamas.
„Tai atriša rankas Vyriausybei kalbėti apie ekonomikos skatinimą, kuris ir reiškia, kad reikia didinti valdžios sektoriaus išlaidas labiau, negu augs pajamos“, – aiškina ekonomistas.
Aleksandras Izgorodinas, banko „Citadele“ ekonomistas, į kitų metų ekonomiką ir biudžetą žvelgia optimistiškiau nei FM, kuri sumažino 2024 m. BVP augimo prognozę nuo birželį skelbtų 2,5% iki 1,7% šiuo metu.
Pasak jo, taip manyti skatina padėtis pramonės sektoriuje: atsargų mažinimo ciklas euro zonos pramonėje artėja prie pabaigos, tad 2024 m. pradžioje euro zonos pramonėje „fiksuosime laipsnišką gamybos apimčių atšokimą“.
Tam prielaidų yra jau dabar. Pavyzdžiui, JAV bendrovės pradėjo iš naujo gaminti į sandėlį ir kaupti atsargas. Atsargų pildymo ciklas pasieks euro zonos pramonę 2024 m. pradžioje.
Ekonomistas mano, kad tai yra teigiama žinia Lietuvos pramonei, kadangi naujas atsargų pildymo ciklas euro zonoje mūsų šalies gamintojams duos daugiau naujų užsakymų.
Eksporto atsigavimo prielaidų įžvelgia ir FM: projektuojama, kad 2023 m. Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas mažės 4,5%, tačiau „atsigavus užsienio paklausai, tikėtinas vidutiniškai 4,5% metinis eksporto augimas“ 2024–2026 m.
Pastarosiomis dienomis ministrė pirmininkė mėgina išsklaidyti nerimą dėl daug ginčų keliančios ir niekaip „kūno“ neįgaunančios mokesčių reformos – dėl kurios, beje, susitarimo neranda ir patys valdantieji. Ketvirtadienį per „Žinių radiją“ I. Šimonytė tikino, kad šioje reformoje numatomi pakeitimai, dėl kurių gali būti sutarta dar šiais metais, nebus aktualūs sudarant 2024 m. valstybės biudžetą – esą toks pasirinkimas leis diskutuoti mokesčių pokyčius tol, kol bus rastas susitarimas.
Premjerė pažadėjo, kad visuomenė apie sutartus mokesčių sistemos pokyčius sužinos kaip galima anksčiau, o jų įsigaliojimo datos bus numatomos taip, kad piliečiams užtektų laiko prie jų prisitaikyti – kad „žmonės galėtų planuoti savo gyvenimus ir savo finansus“.
Nuraminimo „meduolis“ lyg ir pakabintas, tačiau, VŽ nuomone, turint omenyje, kad kiti metai – trejų rinkimų metai (prezidento, Europos Parlamento ir itin svarbūs - Seimo), neatmetama galimybė, kad politikams gali kilti tradicine jau tapusi pagunda pamaloninti rinkėjus ir pademonstruoti dosnumą šalies biudžeto sąskaita.
Seimas 2024 m. valstybės biudžeto projektą pradės svarstyti spalį, tuomet ir pamatysime, kokie pageidavimai išnirs vadinamajame „pageidavimų koncerte“. Parlamentarai, siekdami įtikti rinkėjams, kasmet mėgina išmušti kuo didesnes sumas įvairioms, neretai gana absurdiškoms reikmėms. Tačiau ateinantys metai – neeiliniai, tad ir pageidavimų meniu žada būti itin įvairus.
Tiesa, premjerė tikina, kad valstybės biudžetas „nebus niekieno rinkiminės kampanijos piniginė“. Kiek tai priklausys nuo Vyriausybės vadovės, parodys laikas ir sprendimai, tačiau jau dabar partijos „valso žingsneliu“ artėja prie rinkimų batalijų starto linijos, mėgindamos „garantuotais“ pažadais pelnyti kuo didesnes rinkėjų simpatijas, pakeliui nepraleisdamos progos giliau pamurkdyti oponentų.
