Ten ir velnias ragus nusilaužtų
Butus minėtame Šeškinėje iškilusiame daugiabutyje pirkėjai tikėjosi gauti 2021 m. pabaigoje, tačiau iki šiol neturi net jų raktų. Vietoj to – nežinia ir sumaištis, kurią sukėlė savo pačios sprendimu suabejojusios ir viena kitą tikrinusios bei kaltinusios institucijos.
VŽ ne kartą rašė, kad daugiabutį sostinės Šeškinėje stačiusi UAB „Edensa“ 2021 m. baigė ne pasirašinėdama butų pardavimo sutartis, bet mindama teismų slenksčius. Taip atsitiko todėl, kad baigiant statyti namą Valstybinė teritorijų ir planavimo inspekcija sudvejojo savo pačios išduoto statybos leidimo teisėtumu ir pateikė ieškinį - kitaip sakant, apskundė savo pačios išduotą leidimą.
Gyventojai sako rašę įvairius skundus Statybos inspekcijai, Aplinkos ministerijai, Valstybės kontrolei, vartotojų teisių gynėjams. Rezultato – jokio.
„Prašėme suorganizuoti susitikimą su Statybos inspekcija, kreipėmės dėl to pagalbos ir į ministeriją, tačiau atsakymai neigiami. Visų institucijų atsakymai panašaus pobūdžio: jokia kita institucija neturi teisės daryti įtakos inspekcijos veiksmams ar sprendimams“, – teigia gyventojai.
UAB „Edensa“, stačiusi daugiabutį, pateikė ieškinį Statybos inspekcijai ir Nacionalinei žemės tarnybai. Įmonė iš šių valstybei atstovaujančių institucijų siekia prisiteisti 5,58 mln. Eur turtinės ir dar 500.000 Eur neturtinės žalos.
Iš viso dabar teismuose dėl „Gelvonų terasų“ yra 7 bylos. Vien pirkėjai inicijavo keturis teisinius procesus: dalis siekia, kad būtų pripažintos jų teisės į turtą, kiti ginčija „Edensos“ ir jos kreditorės bendrovės „MM Group“ taikos sutartį, kuria dėl vėluotos grąžinti paskolos sutarta dėl turto perleidimo.
Galima trumpai priminti šią rekordiškai ilgą ir sunkiai paaiškinamą, absurdo dramą primenančią istoriją.
Namą „Edensa“ statė sklype sostinės Gelvonų g. 1B, kurį įsigijo su 2018 m. išduotu statybos leidimu. Inspekcija neturėjo pretenzijų dėl pačių statybų, tačiau joms besibaigiant nustatė, jog prašant statybos leidimo nebuvo pateikta kelių dokumentų: rekonstruojamų šilumos tinklų kadastro bylos, sutarties su AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Vilniaus energija“ bei Nacionalinės žemės tarnybos sutikimų dėl atstumo iki sklypo ribos ir pėsčiųjų bei dviračių takų valstybiniame sklype.
Tai nebuvo pirmas kartas, kai inspekcija vertino šį projektą – ji jau buvo išdavusi leidimą registruoti 10% pastato baigtumą kaip nenukrypusį nuo projekto, tačiau šį kartą patikrinimą atliko po Specialiųjų tyrimų tarnybos kreipimosi. Tuo pačiu „Edensa“ norėjo registruoti 85% namo baigtumą – tai jai būtų leidę sudarinėti notarinius sandorius su pirkėjais.
Statybos inspekcija teismo paprašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, tad įmonei buvo uždrausta disponuoti objektu. Taigi ji negalėjo baigti statybų ir pasirašinėti sutarčių su pirkėjais, o laikas grąžinti paskolą artėjo.
Simonas Gentvilas, aplinkos ministras, teigia „Gelvonų terasų“ situacijoje įžvelgiantis projektuotojo, statytojo ir savivaldybės atsakomybę.
„Teismai įrodys tiesą. Bet statytojas nėra pėsčias – visų pirma samdėsi architektą, kuris tikrai ne visus leidimus gavo: projektavo pastatą arčiau valstybinės žemės negu įprasta ir puikiai žinojo, kad reikia gauti leidimus. Neatsitiktinai buvo prašoma naikinti statybos leidimą. Man atrodo, statytojui taip pat reikėtų pasižiūrėti į veidrodį, nes rizikos būta ir jo paties“, – kalba jis.
Dar kitą požiūrį turi „ant ledo“ palikti butų pirkėjai. Vieni primena, kad sumokėjo pinigus, kurie buvo panaudoti objekto statyboms, o dabar neturi nei pinigų, nei gali įsigyti turto. Jie mano, kad šią bylą „Edensa“ apskritai užvedė tik siekdama „nusiplauti rankas“ ir parodyti, esą padarė viską, ką galėjo, tuo tarpu kita pirkėjų grupė sako mananti, kad statytojų kreipimasis į teismą yra prasmingas.
„Tokia byla turi prasmę, nes kitu atveju Statybos inspekcijoje ir toliau klestės nebaudžiamumas ir atsakomybės nebuvimas. Inspekcijos problemos yra visiems žinomos ir įsisenėjusios, deja, nesprendžiamos. Finansinės sankcijos galbūt paskatintų pokyčius institucijoje, – mano pirkėja. – Viskas praėjo be jokių pasekmių Statybos inspekcijai. Dabar labai logiška, kad yra toks teisinis procesas, bet nežinau, kur jis nuves.“
Kur jis nuves, VŽ nuomone, vargu ar kas dabar galėtų nuspėti. Bet gal kas nors galiausiai paaiškintų, kas turėtų atsakyti už institucijų žioplumą (švelniai tariant), kurios išduoda leidimus, po to pačios juos atšaukia ir viena kitai kaltę mėto it karštą bulvę? Kur sukurta tokia „tvarka“, kad ir velnias galėtų ragus nusilaužti, mėgindamas bent ką suprasti.
Chaosas, į kurį įvairios institucijos įvėlė pirkėjus, gali kainuoti valstybei minėtus milijonus eurų. Tiksliau, kaip visada – kainuos mokesčių mokėtojams. Jie eilinį kartą turės susimesti žalos atlyginimui už institucijų nekompetenciją, kurią demonstruoja vadinamieji specialistai: vieni išduoda leidimus, kiti juos naikina, treti liepia viską nugriauti, o žmonės lieka be nieko. Užtat nebaudžiamumas ir atsakomybės nebuvimas leidžia fejerverkų salves ir klesti toliau.
