N. Biknius. Dujų kainų nepastovumas – nauja realybė
Visų pirma, rinka jautriai reaguoja į technologinius sutrikimus. Šiuo atveju kalbu apie 2007 m. pastatyto bei naftos milžinės „Shell“ valdomo Norvegijos dujų apdirbimo centro „Nyhama“ ilgesnį nei planuota sustabdymą. Pranešta, jog numatytas objekto paleidimas birželio 21 d. nukeliamas į liepos 15-ąją. Į šį apdirbimo centrą dujos patenka iš „Ormen Lange“ ir „Aasta Hansteen“ telkinių, jos sausinamos, atskiriamas ne tik metanas, bet ir daugiau angliavandenių, dujos išvalomos nuo druskų ir smėlio. Paros pajėgumas – apie 85 mln., arba 2,5 mlrd. kubinių metrų per mėnesį.
Tai reiškia, jog šis paleidimo termino nukėlimas rinkai reikš 2 mlrd. kubinių metrų praradimą. Tiesa, neaišku, ar „Nyhama“ veikla bus atnaujinta liepą, ar bus nuspręsta datą pavėlinti darkart.
Antra – 2016 m. veiklą pradėjęs JAV „Sabine Pass“ SGD eksporto terminalas, kurį valdo įmonė „Chenerie“, suplanavo dviejų dujų skystinimo įrenginių stabdymą priežiūros darbams (iš viso terminale veikia 6 tokie įrenginiai). Kadangi dujos iš JAV keliauja į Europą, rinka reaguoja ir čia. Kita vertus, svarbus eksporto terminalas – „Freeport“ – veikia stabiliai.
Planai nutraukti didžiausio Europoje dujų telkinio eksploatavimą
Papildomai dar prisidėjo gandai, kad Nyderlandų vyriausybė spalio 1 d. galutinai uždarys vieną didžiausių „Groningeno“ dujų telkinį, pradėtą naudoti dar 1963-aisiais. Iš smiltainio išgautos dujos sukelia geologinius pokyčius ir lokalius žemės drebėjimus, dėl ko skilinėja pastatų sienos. Visuomenė reikalauja šio telkinio, kuris daugybę metų buvo svarbiausias Europos dujų telkinys, nebenaudoti. Galutinis sprendimas turėtų būti priimtas iki birželio pabaigos – galbūt jo veiklą dar pratęs metams.
Elektros kainų svyravimas
Kitas svarbus veiksnys – elektros kainų pokyčiai. Ši vasara Europoje karšta, reikia daug elektros vėsinimui, be to, Prancūzijoje remontuojama daugiau atominių elektrinių nei planuota, auga ir atsinaujinančios elektros gamyba, kurią reikia balansuoti. Dujų ir elektros kainos pastaruoju metu labai susiję, tad svyravimai elektroje lemia ir dujų kainų judėjimą.
Galiausiai, dalis SGD krovinių gegužę ir birželį vietoj Europos nuvyko į Aziją. Palanku tai, kad Azijos ekonomika, o ypač Kinijos, dar neatsigauna tiek, kad dujų kainas galėtų reikšmingai stumti aukštyn – čia jos yra žemesnės nei Europoje. Japonija didelę dalį elektros vėl pradėjo gamintis iš atomo, tad ir ten sumažėjo gamtinių dujų poreikis.
Kas laukia ateityje?
Ateinančiai žiemai TTF ateities sandoriai siekia 55 Eur/MWh, o 2025-ųjų žiemos sezonui – apie 43 Eur/MWh. Saugyklos Europoje pildomos labai sėkmingai – šiandien bendras ES lygis siekia 74% ir, akivaizdu, iki rugsėjo mėn. dar augs. Bendra saugyklų talpa – apie 100 milijardų kubinių metrų. Metinis ES suvartojimas praėjusiais metais buvo apie 360 mlrd. kubinių metrų.
Greta mūsų, Latvijoje, esanti Inčiukalnio požeminė dujų saugykla taip pat neblogai pildoma, joje jau dabar yra beveik 13TWh dujų, kas yra 3 TWh daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Dujos į Latvijos saugyklą patenka per „GIPL“ jungtį iš Klaipėdos terminalo bei Suomijos. Dažnai pasiekiamas ir maksimalus paros pildymo režimas – 130 GWh per parą. Pernai, padidinus dujų perdavimo pralaidumą tarp Lietuvos ir Latvijos, kasdien parduodame maksimalų įmanomą kiekį (80-90 GWh) Latvijos kryptimi, tad ir ši saugykla iki šildymo sezono pradžios turėtų būti užpildyta.
Dujų poreikį, o tai reiškia – ir kainą, formuoja keli faktoriai: t.y. orai, ekonominė situacija ir elektra. Todėl toliau daug kas priklausys nuo orų – jei žiema bus švelni, kaip 2022 ar 2023 metais, dujų kainos turi potencialo būti mažesnės, nei dabar rodo ateities sandoriai. Rinkos dalyviai vis dažniau veikia trumpalaikių sandorių rinkoje.
Esant ženkliai mažesniam dujų kiekiui rinkoje parduodamam pagal ilgalaikes sutartis, augant atsinaujinančios elektros generacijai ir dujoms teikiant elektros sistemos subalansavimo paslaugą, galima laukti, kad dujų kainų kintamumas (volatility) prilygs tam, kurį matome elektros rinkoje.
Komentaro autorius – Nemunas Biknius, Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ vadovas
