E. Tumakova-Kuzmič. Tarptautinių sankcijų Rusijai apėjimas: galimi scenarijai ir jų aptikimo būdai

Lietuvos Muitinės departamento direktorius Darius Žvironas interviu žiniasklaidos atstovams teigė, kad „sankcijos veikia, matome srautų, prekybos pakitimą – prekyba su Rusija ir Baltarusija ženkliai nukrito, tačiau išaugo prekyba su Vidurio Azijos šalimis, Tokias tendencijas matome ne tik mes, bet ir Europos Komisija (EK) ir JAV“.

Siekdamos apeiti sankcijas Rusijai įmonės pasinaudoja tokių šalių kaip Kazachstanas ekonominiais ryšiais ir geografiniu atstumu. Ir nors, kaip teigia Muitinės departamento vadovas, sankcijų apėjimo schemos gabenant krovinius į Rytus prasideda Vakarų Europoje, Lietuvos įmonės, vykdančios prekybą su šiomis šalimis privalo žinoti, kaip nesąžiningi verslai apeina sankcionuotas rinkas. Šių metų balandį buvo sugriežtinta juridinių asmenų atsakomybė už tarptautinių sankcijų pažeidimus – įstatymas numato baudą iki 50.000 Eur arba siekiančią iki 5% metinių pajamų, taip pat su pažeidimais siejamų prekių ar pinigų konfiskavimą.

Netikros sąskaitos faktūros. Manipuliuojant Rusijos ir Kazachstano, ar kitų artimų valstybių importo ar eksporto dokumentuose nurodytų prekių vertėmis ar aprašymais, siekiama paslėpti tikrąjį sandorių pobūdį. Nurodant per mažas prekių vertes ar pateikiant klaidinančią informaciją, susijusios šalys gali išvengti susekimo ir taip tęsti neteisėtą prekybą. Pavyzdžiui, prekės gali būti aprašomos kaip civilinės paskirties, nors iš tikrųjų jos gali būti naudojamos karinėms ar kitoms draudžiamoms veikloms.

Netikras sąskaitas faktūras galima atpažinti atsižvelgiant į keletą požymių:

-       Neįprastai aukštos arba žemos sumos, lyginant su rinkos kainomis;

-       Netipinės mokėjimo sąlygos – didelės išankstinių mokėjimų sumos, mokėjimai trečiosioms šalims, kitos pramonės praktikos neatitinkančios sąlygos;

-       Nenuoseklūs, prieštaringi ar neaiškūs prekių bei paslaugų aprašymai;

-       Kelios sąskaitos faktūros vienam sandoriui. Jei yra išrašomos dvi mažesnės vertės sąskaitos vienam sandoriui, taip gali būti siekiama išvengti raportuotinų mokėjimo sumų aptikimo.

Perkrovimas ir pervežimas. Kai kurios Rytų valstybės yra naudojamos kaip tarpinė stotelė, per kurią prekės, skirtos Rusijai, yra nukreipiamos. Sankcijos apeinamos klaidingai deklaruojant galutinę prekių paskirties vietą, pavyzdžiui, nurodoma, kad prekės skirtos Kazachstanui arba kitoms šalims, kurioms sankcijos yra netaikomos, bet iš tiesų – jos nukeliauja į Rusiją. Taip pat yra naudojamos ir sudėtingos tiekimo grandinės, apimančios keletą šalių.

Norint užtikrinti, kad prekės nenukeliautų į teritorijas, kurioms jos nėra skirtos, sutartyse su užsakovais reikėtų apsirašyti prekių tiekimo geografiją bei įtvirtinti užsakovų įsipareigojimą užtikrinti, kad prekės bus gabenamos tik į aptartas paskirties vietas. Įpareigojimų vykdymas gali būti sutvirtintas baudų mechanizmais bei kontroliuojamas reikalaujant pateikti prekių gabenimo dokumentus.

Fiktyvios bendrovės. Steigiant fiktyvias bendroves Rytų valstybėse yra siekiama palengvinti prekybą tarp Rusijos ir kitų šalių. Tokios bendrovės yra naudojamos siekiant paslėpti tikrąją prekių kilmę ar paskirties vietą. Fiziniai ir juridiniai asmenys gali sudaryti netikrus sandorius su fiktyviomis bendrovėmis, o šie sandoriai gali apimti ir fiktyvius pardavimus, pirkimus ar kitas prekybos operacijas. Iš pirmo žvilgsnio jos gali pasirodyti tikros, tačiau iš tiesų yra sukurtos tik siekiant apeiti sankcijas.

Norint išsiaiškinti, ar įmonė yra fiktyvi ar ne, pirmiausia reikėtų pasidomėti jos akcininkų struktūra, nustatyti galutinį naudos gavėją, patikrinti, kada įmonė buvo įsteigta ir, ar vykdo veiklą. Didelio kiekio įmonių registravimas vienu adresu arba vieno asmens buvimas daugelio įmonių direktoriumi turėtų kelti papildomų klausimų, mat tai yra galimi fiktyvių įmonių požymiai.

Finansinės operacijos, pavyzdžiui, pinigų pervedimai tarp fiktyvių bendrovių, taip pat gali būti naudojamos siekiant nuslėpti ir perskirstyti lėšas, susijusias su neteisėta prekyba ar kita veikla, kuriai yra taikomos sankcijos. Tokiu būdu yra bandoma užmaskuoti pinigų srautus ir apsunkinti jų atsekamumą.

Dvejopos paskirties prekės. Prekyba dvejopos paskirties prekėmis, kurios gali būti naudojamos tiek civilinėms, tiek karinėms reikmėms, gali būti vykdoma siekiant remti veiklą, kuri yra sankcionuojama. Gabenant tokias prekes ir siekiant apeiti taikomas sankcijas, labai dažnai yra naudojamas ir manipuliavimas prekių paskirties dokumentacija. Keičiant ir klastojant dokumentus yra nuslepiama tikroji prekių paskirtis ir jų galimas panaudojimas kariniais tikslais. Informacija pakeičiama taip, kad prekės atrodytų skirtos tik civiliniam naudojimui, bet ne karinėms reikmėms.

Dvejopos paskirties prekių sąrašas yra įtvirtintas Tarybos reglamente, nustatančiame ES dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą. Pirmame Reglamento priede yra pateiktas dvejopo naudojimo objektų sąrašas, o ketvirtame – pateikti jautrių ir labai jautrių dvigubos paskirties objektų sąrašai. Kilus abejonėms, kad gabenamos prekės yra dvejopos paskirties, būtina jų kodus sutikrinti su pateiktais Reglamente. Pažymėtina, kad dvejopos paskirties prekių gabenimo kontrolę atlieka Lietuvos muitinė.

Tai – nėra baigtinis galimų sankcijų apėjimo būdų sąrašas. Kovojant su pažeidimas ir sankcijų apėjimu, vien tik verslo pastangų nustatant konkrečius sankcijų apėjimo atvejus nepakanka, tam būtini tarptautiniai politiniai sprendimai. EK, siekdama kovoti su sankcijų apėjimu, siūlo patvirtini ir 11-ąjį tarptautinių sankcijų paketą Rusijai. Kaip savo kalboje Kyjive sakė EK pirmininkė Ursula von der Leyen, naująjį sankcijų paketą sudarys trys pagrindiniai elementai:

-      tranzito draudimai papildomiems produktams, įskaitant pažangiųjų technologijų produktus arba orlaivių dalis, kurie per Rusiją eksportuojami į trečiąsias šalis;

-      nauja kovos su sankcijų vengimu priemonė, pagal kurią EK galės siūlyti valstybėms narėms taikyti sankcijas tam tikrų prekių eksportui, jei jos eksportuojamos iš ES į trečiąsias šalis, o jų galutinė paskirties vieta yra Rusija;

-      „šešėlinių“ subjektų iš Rusijos ir trečiųjų šalių, kurie sąmoningai apeina ES sankcijas, uždraudimas.

Derybos dėl 11-ojo sankcijų paketo yra prasidėjusios daugiau nei prieš mėnesį, tačiau kol kas ne visoms valstybėms partnerėms dėl visų jame išdėstytų punktų pavyksta sutarti.

Komentaro autorė – Evelina Tumakova-Kuzmič, Advokatų kontoros „TGS Baltic“ vyresnioji teisininkė