I. Langaitė. Kaip pritraukti daugiau moterų į Lietuvos technologijų sektorių?

Lietuvos technologijų sektoriuje dirba per mažai moterų – trūksta įkūrėjų, vadovių, valdybos narių ir kitų specialisčių, kuriuos augintų aukštos pridėtinės vertės verslus.

Kalbėdami apie lyčių lygybės siekį technologijose, kalbame ne apie kovą su kuo nors ar papildomas pagalbos priemones – jų moterims tikrai nereikia. Kalbame apie neišnaudotas galimybes ir talento potencialą. Dėl vyraujančių nuostatų mergaitės dažnai net nėra skatinamos rinktis karjeros, susijusios su tiksliaisiais mokslais, vystyti verslo ar tiesiog rizikuoti.

Eurostato duomenimis, 23,7% Lietuvos informacijos ir ryšių technologijų (IRT) darbuotojų yra moterys. Be to, prognozuojama, kad iki 2025 m. IRT dirbančių moterų dalis Lietuvoje išaugs iki 27%. Tai – daugiau nei ES vidurkis (19,1%), bet nepakankama.

„Startup Lithuania“ užsakymu atliktos reprezentatyvios Lietuvos startuolių apklausos duomenimis, apie 38 proc. Lietuvos startuolių įkūrėjų komandose yra bent viena moteris. 63% komandų moterys sudaro iki pusės visų darbuotojų, 15% – daugiau nei pusę komandos. Tiesa, 18% startuolių komandų moterų iš viso nėra, 3% dirba tik moterys.

Žvelgiant į verslo pasaulį plačiau, valdybose ir stebėtojų tarybose Lietuvoje moterų yra iki 20%, rodo asociacijos „Lyderė“ duomenys. Problema tikrai nėra aktuali tik Lietuvai, tačiau mūsų sprendimas galėtų tapti postūmiu didinant šalies konkurencingumą tarptautiniu mastu. Be to, puikiai žinome, kad verslas kartais gali būti greitesnis už valstybę ar visuomenę.

Pokytį pirmiausia turime skatinti įkvepiančiais pavyzdžiais. Kai matai, kad kitos gali, labiau tiki, kad ir tau tai – įmanoma. Moterys jau šiandien yra stiprių startuolių vienos iš įkūrėjų: Milda Mitkutė („Vinted“), Simona Andrijauskaitė („Interactio“), Dalia Lašaitė-Kamantauskė („CGTrader“) ar Monika Paulė („CasZyme“). Nebūtina ir kurti startuolio, kad jam vadovautum. „Kilo Health“ vykdomoji direktorė yra Lina Jasaitė, „PVcase“ – Toma Dilė. Mažinant stereotipų, labai svarbi ir informacijos sklaida, ir būtent moterų pagalba moterims.

Svarbus ir nuostatų keitimas – vidinių ir išorinių. Tyrimai rodo, kad mergaitės dažniau save linkusios identifikuoti kaip „labiau besistengiančias“ nei „labiau protingas“, o startuolių kūrėjai atvirai sako – į darbo vietą pretenduojantys vyrai save dažniausiai vertina per gerai, o moterys – per blogai. Kita vertus, ir aplinka tarsi tikisi „antro etato“ namuose – Lietuvoje būtent moterims tenka didysis namų ruošos ir rūpinimosi vaikais krūvis.

Turime ir ES direktyvas, ir tarptautiniai investuotojai kvestionuoja, kai mato tik vyrų komandas startuoliuose. Yra daug gerų pavyzdžių tarptautinėse įmonėse, ką daryti, kad aptariamose pozicijose būtų daugiau moterų. Pavyzdžiui, vidinių tvarkų suderinimas – darbo kultūra, atlyginimų skirtumų tarp vyrų ir moterų mažinimas. Nors Lietuvoje išsilavinimo ir darbingumo lygio rodikliai yra vieni aukščiausių ES, atlyginimų atotrūkis tarp toje pačioje pozicijoje dirbančių moterų ir vyrų siekia beveik 14% ir šios žirklės vis didėja. Kartais net dirbtinis veiksmas, pavyzdžiui, kvotos valdybose, gali tapti didelių pokyčių pradžia.

Darbas inovacijų sektoriuje turi tapti organišku pasirinkimu moteriai, kuri nori to imtis, neaukodama asmeninio gyvenimo, šeimos ar savo sveikatos. Esame teisingame kelyje ir pokyčiai jau čia – palaikykime vieni kitus, nes taip laimėsime daugiau nei konkuruodami.

Komentaro autorė – Inga Langaitė, Asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė.