Be mažiukų neišaugs ir dideli
Tiek Lietuvos, tiek pasaulio biotechnologijų bendrovėms pernai padėjo plėstis vakcinos ir antivirusiniai vaistai. Viešų pasaulio biotechnologijų įmonių pardavimo pajamos didėjo 35%, iki 216,7 mlrd. USD, skelbiama „Ernst and Young“ ataskaitoje.
Mūsų šalies bendrovių, kurias biotechnologijų sričiai iš anksčiau priskiria šalies biotechnologijų asociacija, pajamos 2021 m. per metus augo apie 41%, iki 2,46 mlrd. Eur. Beveik tiek pat, apie 42%, nuo 567 mln. iki 806 mln. Eur, augo ir šių įmonių ikimokestinis pelnas. Įmonių plėtra buvo dar spartesnė – bendrovių apyvarta per metus augo dvigubai.
Liūto dalį pajamų ir pelno iš Lietuvos biotechnologijų įmonių pyrago ir vėl atsiriekė „Thermo Fisher Scientific Baltics“, pernai pasiekusi beveik 2 mlrd. Eur apyvartą ir gavusi 715 mln. Eur ikimokestinio pelno.
Lietuvos biotechnologijų pramonės galiūnai išties turi kuo didžiuotis, tačiau kiek neramina besiformuojanti tendencija – visi šios šakos pajėgumai telkiami vienose rankose. Apie tai kalba ir Vladas Bumelis, biotechnologijų mokslininkas ir verslininkas, „Biotechpharmos“ vadovas.
Pasak jo, daroma viena nedidelė klaida – koncentravimas į vieną katilą neleidžia kvėpuoti kitoms organizacijoms: potencialo sukaupimas didelėse bendrovėse neleidžia kvėpuoti mažiukams, o be jų neišaugs ir dideli.
Pasak V. Bumelio, „pinigų geležims nusipirkti gali surasti, bet reikia, kad prie geležių kažkas dirbtų“.
„Reikia, kad geriausių studentų kaip į juodą skylę nesusemtų viena organizacija, kad tų organizacijų būtų daugiau“, – aiškina jis.
Tuo tarpu Algimantas Markauskas, „Thermo Fisher Scientific Baltics“ vadovas, VŽ išsako kitokią nuomonę. Pasak jo, neretai iš šios bendrovės pasitraukę darbuotojai nusprendžia tęsti karjerą jaunesnėse gyvybės mokslų komandose. Taip jie į naujas jaunas komandas atsineša savo tarptautinę patirtį, kuri šiame sektoriuje yra kritiškai svarbi.
„Nes mūsų rinka yra globali, ji negali apsiriboti tik viena šalimi. Tokiu būdu startuoliai įgauna svarbių jiems žinių ir kompetencijų – pradedant produktų kūrimu, projektų valdymu ir baigiant kokybės vadybos reikalavimų supratimu“, – aiškina A. Markauskas ir priduria: „Thermo Fisher Scientific Baltics“ bendradarbiauja su jaunomis biotechnologijų įmonėmis, duoda joms užsakymų.
Jis tikina, kad šakos „banginis“ yra reikalingas, ir tai iliustruoja Estijos pavyzdžiu: ten veikia dešimtys biotechnologijų startuolių, tačiau kadangi nėra vienos didelės įmonės, mažiesiems esą trūksta patirties ir kompetencijų, kurios padėtų verslui augti. Todėl biotechnologijos Estijos ekonomikoje iki šiol nesudaro reikšmingos dalies, nors mokslinio potencialo tam jie tikrai turi.
Donatas Keras, fondų valdytojos „Practica Capital“ partneris, sako, kad jaunos biotechnologijų įmonės aktyviau steigiasi ir kuria savo produktus, bando išeiti į platesnes rinkas. O verslų iniciatoriai dažnai yra žmonės, kurie grįžta iš užsienio, kitų tarptautinių įmonių.
Žvelgiant į ateities biotechnologijų startuolių perspektyvas, optimistiškai nuteikia tai, kad Lietuvoje yra gabių jaunų mokslininkų. Tačiau naujų biotechnologijų įmonių plėtrą riboja ilgas augimo kelias, kuris dažnai yra net ilgesnis negu fondo gyvavimo laikotarpis. Be to, jaunoms įmonėms reikia ieškoti alternatyvų – valstybės ar didesnių įmonių finansavimo.
„Manau, tokios įmonės kaip „Thermo Fisher“ gali sukurti terpę augti ir finansuoti tokius startuolius. Bet čia reikia turėti korporacinių inovacijų kultūrą, kuri leistų tuos startuolius kurti. Manau, kad kol kas tokios praktikos Lietuvoje nėra“, – teigia Jonė Vaitulevičiūtė, fondų valdytojos „Firstpick“ vykdančioji partnerė.
Startuolių atstovai sako, kad didieji žaidėjai gali būti labai naudingi biotechnologijų ekosistemai vystyti, tačiau tik tuomet, jei išvengiama monopolijos.
VŽ nuomone, biotechnologijų pramonės milžinai ne tik garsina šalį gyvybės mokslų srityje, bet ir kuria didelę pridėtinę vertę, įneša svarų indėlį į valstybės biudžetą. Tačiau šio verslo koncentravimasis keliose stambiose bendrovėse žiebia nerimo signalą mažiesiems, jauniems šios srities verslams. Pasigendama didžiųjų biotechnologijų bendrovių ir kūrėjų indėlio į ankstyvos stadijos įmones – didesnės senbuvių investicijos į jaunas įmones kartu su žiniomis galėtų įpūsti kur kas daugiau gyvybės ir galbūt ateityje atnešti daugiau didžiųjų sėkmės pavyzdžių.
