Be mažiukų neišaugs ir dideli

Publikuota: 2022-08-16
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Didžiosios Lietuvos biotechnologijų bendrovės ir toliau demonstruoja sėkmės rodiklius – didėja jų apyvarta, pajamos ir pelnas. Šios pramonės „banginiai“ dominuoja rinkoje – naujokai dar sunkokai randa kelius į ją. Todėl investuotojai pasigenda didesnio milžinų indėlio į jaunų Lietuvos biotechnologijų įmonių kūrimą.

Tiek Lietuvos, tiek pasaulio biotechnologijų bendrovėms pernai padėjo plėstis vakcinos ir antivirusiniai vaistai. Viešų pasaulio biotechnologijų įmonių pardavimo pajamos didėjo 35%, iki 216,7 mlrd. USD, skelbiama „Ernst and Young“ ataskaitoje. Mūsų šalies bendrovių, kurias biotechnologijų sričiai iš anksčiau priskiria šalies biotechnologijų asociacija, pajamos 2021 m. per metus augo apie 41%, iki 2,46 mlrd. Eur. Beveik tiek pat, apie 42%, nuo 567 mln. iki 806 mln. Eur, augo ir šių įmonių ikimokestinis pelnas. Įmonių plėtra buvo dar spartesnė – bendrovių apyvarta per metus augo dvigubai.

Liūto dalį pajamų ir pelno iš Lietuvos biotechnologijų įmonių pyrago ir vėl atsiriekė „Thermo Fisher Scientific Baltics“, pernai pasiekusi beveik 2 mlrd. Eur apyvartą ir gavusi 715 mln. Eur ikimokestinio pelno.

Lietuvos biotechnologijų pramonės galiūnai išties turi kuo didžiuotis, tačiau kiek neramina besiformuojanti tendencija – visi šios šakos pajėgumai telkiami vienose rankose. Apie tai kalba ir Vladas Bumelis, biotechnologijų mokslininkas ir verslininkas, „Biotechpharmos“ vadovas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasak jo, daroma viena nedidelė klaida – koncentravimas į vieną katilą neleidžia kvėpuoti kitoms organizacijoms: potencialo sukaupimas didelėse bendrovėse neleidžia kvėpuoti mažiukams, o be jų neišaugs ir dideli.

Pasak V. Bumelio, „pinigų geležims nusipirkti gali surasti, bet reikia, kad prie geležių kažkas dirbtų“. „Reikia, kad geriausių studentų kaip į juodą skylę nesusemtų viena organizacija, kad tų organizacijų būtų daugiau“, – aiškina jis.

Tuo tarpu Algimantas Markauskas, „Thermo Fisher Scientific Baltics“ vadovas, VŽ išsako kitokią nuomonę. Pasak jo, neretai iš šios bendrovės pasitraukę darbuotojai nusprendžia tęsti karjerą jaunesnėse gyvybės mokslų komandose. Taip jie į naujas jaunas komandas atsineša savo tarptautinę patirtį, kuri šiame sektoriuje yra kritiškai svarbi.

„Nes mūsų rinka yra globali, ji negali apsiriboti tik viena šalimi. Tokiu būdu startuoliai įgauna svarbių jiems žinių ir kompetencijų – pradedant produktų kūrimu, projektų valdymu ir baigiant kokybės vadybos reikalavimų supratimu“, – aiškina A. Markauskas ir priduria: „Thermo Fisher Scientific Baltics“ bendradarbiauja su jaunomis biotechnologijų įmonėmis, duoda joms užsakymų.

Jis tikina, kad šakos „banginis“ yra reikalingas, ir tai iliustruoja Estijos pavyzdžiu: ten veikia dešimtys biotechnologijų startuolių, tačiau kadangi nėra vienos didelės įmonės, mažiesiems esą trūksta patirties ir kompetencijų, kurios padėtų verslui augti. Todėl biotechnologijos Estijos ekonomikoje iki šiol nesudaro reikšmingos dalies, nors mokslinio potencialo tam jie tikrai turi.

Donatas Keras, fondų valdytojos „Practica Capital“ partneris, sako, kad jaunos biotechnologijų įmonės aktyviau steigiasi ir kuria savo produktus, bando išeiti į platesnes rinkas. O verslų iniciatoriai dažnai yra žmonės, kurie grįžta iš užsienio, kitų tarptautinių įmonių.  

Žvelgiant į ateities biotechnologijų startuolių perspektyvas, optimistiškai nuteikia tai, kad Lietuvoje yra gabių jaunų mokslininkų. Tačiau naujų biotechnologijų įmonių plėtrą riboja ilgas augimo kelias, kuris dažnai yra net ilgesnis negu fondo gyvavimo laikotarpis. Be to, jaunoms įmonėms reikia ieškoti alternatyvų – valstybės ar didesnių įmonių finansavimo.

„Manau, tokios įmonės kaip „Thermo Fisher“ gali sukurti terpę augti ir finansuoti tokius startuolius. Bet čia reikia turėti korporacinių inovacijų kultūrą, kuri leistų tuos startuolius kurti. Manau, kad kol kas tokios praktikos Lietuvoje nėra“, – teigia Jonė Vaitulevičiūtė, fondų valdytojos „Firstpick“ vykdančioji partnerė.

Startuolių atstovai sako, kad didieji žaidėjai gali būti labai naudingi biotechnologijų ekosistemai vystyti, tačiau tik tuomet, jei išvengiama monopolijos.

VŽ nuomone, biotechnologijų pramonės milžinai ne tik garsina šalį gyvybės mokslų srityje, bet ir kuria didelę pridėtinę vertę, įneša svarų indėlį į valstybės biudžetą. Tačiau šio verslo koncentravimasis keliose stambiose bendrovėse žiebia nerimo signalą mažiesiems, jauniems šios srities verslams. Pasigendama didžiųjų biotechnologijų bendrovių ir kūrėjų indėlio į ankstyvos stadijos įmones – didesnės senbuvių investicijos į jaunas įmones kartu su žiniomis galėtų įpūsti kur kas daugiau gyvybės ir galbūt ateityje atnešti daugiau didžiųjų sėkmės pavyzdžių. 

 

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

„Stop“ veto meistrui 1

Tuo metu, kai Rusija grobia ir savinasi Ukrainos žemes, o demokratiškas pasaulis vieningai ieško naujų būdų,...

Nuomonės
05:50
G. Kolodko. Globalizacija – negrįžtamas procesas

Prieš vos daugiau nei tris dešimtmečius baigėsi Šaltasis karas ir buvusios sovietų bloko šalys pradėjo...

Nuomonės
2022.09.29
Planinė ekonomika mirė, tegyvuoja planinė energetika 14

Opozicijos inicijuotą interpeliaciją Seime nesunkiai atlaikiusiam energetikos ministrui Dainiui Kreiviui...

Nuomonės
2022.09.29
K. Vilimas. Streso testas: kaip įmonėms jį atlikti prieš imant kreditą

Ekspertų vertinimu, iki šių metų pabaigos EURIBOR palūkanų norma gali išaugti iki 2%, todėl kiekvienai...

Nuomonės
2022.09.28
Tiesiog toks žanras

Opozicija, įsukusi interpeliacijos ratą, ko gero, iš anksto puikiai žinojo, kuo baigsis jos inicijuotas...

Nuomonės
2022.09.28
D. Markauskas. Mažosios hidroelektrinės: būti ar nebūti? 3

Energetikos tema žiniasklaidos antraštėse dominuoja jau ne pirmą mėnesį. Vieningai sutariama, kad reikia...

Nuomonės
2022.09.27
Reformos kelias – duobėtas ir erškėčiuotas 1

Ilgą laiką dienos šviesos laukusi valstybės tarnybos reforma įgijo „kūną“, tiesa, kol kas teorinį: rytoj...

Nuomonės
2022.09.27
D. Godelis. Vartotojus pritraukėte, o ką jiems pasiūlyti toliau?

Verslo ilgaamžiškumui būtinas ne tik nuolatinis naujų klientų pritraukimas, bet ir esamų išlaikymas (angl.

Nuomonės
2022.09.26
Pakeliui į nokautą 17

Sudėtingoje situacijoje atsidūrusio maitinimo sektoriaus atstovai sako, nežinantys, ar pavyks išlaikyti...

Nuomonės
2022.09.26
G. Mažeika. Netikėtas verslo paveldėjimas: didžiausios klaidos ir kaip jų išvengti

Klestinti įmonė, trokštamas darbdavys, ambicingi plėtros planai, ir staiga – it perkūnas iš giedro dangaus...

Nuomonės
2022.09.25
A. Barštys. Lengvų pinigų vakarėlis baigėsi

Dėl išorinių geopolitinių veiksnių įtakos, jos dėka reikšmingai padidėjusių žaliavų kainų ir iššūkių šalies...

Nuomonės
2022.09.24
E. Leontjeva. Ieškant silpnųjų grandžių elektros jungtyse 1

Energetikos problemos užklupo Lietuvą taip, kad būtina ieškoti silpnųjų grandžių. Tikėtina, kad jos slepiasi...

Nuomonės
2022.09.23
Dialogo imitacija

Svarstymai dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo kaskart primena šokius su kardais. Trišalėje...

Nuomonės
2022.09.23
Ar vitaminai, ar greitoji pagalba?

Prieš pustrečių metų užklupus COVID-19 krizei Vyriausybė veikė operatyviai ir nedvejodama – nukentėjusiam...

Nuomonės
2022.09.22
A. Izgorodinas. Lietuva – ties krizės bedugne. Kur sunkmečiu turi investuoti valstybė? 10

Nagrinėjant naujausius Lietuvos makroekonomikos rodiklius (vartotojų ir verslo lūkesčiai; mažmeninė prekyba;...

Nuomonės
2022.09.22
L. Aleknaitė-van der Molen. Ar jūsų verslas pasirengęs rudens sezonui? O jei tektų skolintis?

Stebint nestabilią geopolitinę ir ekonominę situaciją, o tiksliau – karą ir kylančias kainas, peršasi mintis,...

Nuomonės
2022.09.21
Putino panikos ir desperacijos „ukazas“ 17

Putino sprendimas skelbti dalinę mobilizaciją rodo jo desperaciją – nelaimėjęs nei „trijų dienų karo“, nei...

Nuomonės
2022.09.21
Nedžiuginanti lyderystė 8

Statistikai skelbia, kad paskutinį vasaros mėnesį Lietuvoje užfiksuota rekordinė metinė infliacija – 21,1%.

Nuomonės
2022.09.21
D. A. Disparte. Taip, kriptovaliutos vis dar svarbios

Ar daug taksi bendrovių būtų sukūrusios savas iškvietimo programėles arba pradėjusios priimti atsiskaitymus...

Nuomonės
2022.09.20
Geriausia neperšaunama liemenė demokratijai 2

Neliekant nepaprastosios padėties režimo visoje šalies teritorijoje, Seimas skubės priimti Visuomenės...

Nuomonės
2022.09.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku