Lygties nežinomieji išsigrynino

Lietuvoje dislokuotoms priešakinėms NATO pajėgoms vadovaujanti Vokietija artimiausiu metu šiek tiek padidins savo karių skaičių – nuo dabartinių maždaug 1.300 iki kiek daugiau nei pusantro tūkstančio, taip pat priskirs Lietuvai maždaug 3.000 karių brigados dydžio vienetą. Bet kol kas jis liks Vokietijoje, o Lietuvoje bus dislokuota šio vieneto vadavietė, kariai reguliariai atvyks treniruotis. Kartu su priešakinių pajėgų vadaviete bus perkeliama ir dalis technikos, amunicijos, kitų logistinių priemonių. 

Papildomai brigados dydžio vienetui Lietuvoje įkurdinti iš biudžeto prireiks iki 0,5 mlrd. Eur.   

Dar vykstant NATO aukščiausiojo lygio susitikimui Madride, į Lietuvą jau buvo atvykusi kariuomenės atstovų delegacija, kuri vertino naujos brigados štabo steigimo sąlygas. Vizito metu buvo aptartas preliminarus dislokavimo tvarkaraštis, priimančios šalies paramos bei valdymo, vadovavimo ir koordinavimo klausimai.

Kai kurie darbai, tikintis palankaus sprendimo dėl brigados atsiradimo, mūsų šalyje buvo pradėti anksčiau – oficialiai atidarytas Rūdninkų poligonas, tačiau pilnai veikti pradės po poros metų. Jis papildys Ruklos ir Pabradės poligonų „kompaniją“. Tačiau, pasak Viliaus Semeškos, krašto apsaugos viceministro, ir jų gali nepakakti Lietuvos bei sąjungininkų karių treniruočių reikmėms.

„Poligonų niekad nebus per daug. Gal ir reikėtų dar vieno papildomo, bet dar diskusinis klausimas, kur rasti laisvų ir tinkamų žemių plotų. Tas darbas irgi dirbamas“, – VŽ kalbėjo jis. Neoficialiomis žiniomis, svarstoma galimybė tartis su latviais dėl vieno bendro didelio karinėms pratyboms skirto ploto abiejų šalių pasienyje, ties Rokiškio rajonu, įrengimo.

Jau statomi trys nauji kariniai miesteliai – šalia Vilniaus, Šiaulių ir pajūryje. Jų statybos bus baigtos 2024 m. Jau įgyvendinamas karinio miestelio Rukloje plėtros projektas. Rukloje vystant vadinamąjį „Neries terasų“ projektą, bus statomos naujos kareivinės, štabai, valgykla, sporto kompleksas. Projekte numatytas ir mokymo kompleksas, medicinos punktas, laisvalaikio zona, taip pat ir Lietuvos poreikiams skirta logistikos zona su sandėliais, remonto dirbtuvėmis ir kita infrastruktūra. Be to, pasak viceministro, bus būtina visoje Lietuvoje bent 50–70 amunicijai skirtų sandėlių. Dalis jau statoma, kiti projektuojami ir bus statomi.

Laukdama vokiečių brigados, Lietuva turėtų atlikti dar vieną itin svarbų darbą – stiprinti karinį mobilumą. Aljanso lyderiai Madride nutarė, kad ginkluotė rytiniame sparne turi būti dislokuojama iš anksto, kad potencialaus konflikto atveju supaprastintų logistiką pajėgoms permesti į regioną.  

Per penkerius metus Lietuva karinio mobilumo projektams ketina išleisti apie 500 mln. Eur. Pusę šios sumos planuojama gauti iš ES fondų, kitą pusę mūsų šalis skirs iš savo biudžeto. Kalbama apie kelius, geležinkelius, oro uostus ir jūrų uostą - kad sąjungininkai galėtų patogiai judėti visomis kryptimis. Tikimasi, kad investicijų naudą pajus ir gyventojai, gavę geresnius kelius.  

Lietuvos Vyriausybė kelia tikslą, kad brigada šalyje galop būtų dislokuota visa apimtimi, o tai būtų įmanoma padaryti maždaug 2027 m.  Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad Lietuvoje NATO sąjungininkų brigada galėtų atsirasti ir kiek anksčiau, jeigu bus paruošta visa būtina infrastruktūra.

Tad, VŽ nuomone, „kamuolys“ dabar – Lietuvos rankose, ir tik nuo mūsų šalies priklausys, kada ir kiek pergalės taškų pelnysime. Tiesa, viešai įvardytas penkerių metų terminas šiek tiek prigesino gausesnių sąjungininkų pajėgų laukiančių dalies lietuvių euforiją. Tai nestebina: iš dviejų pusių turime agresijos pritvinkusius kaimynus. Ir nors Kremliaus grasinimai greičiausiai eilinis propagandinis blefas (nes, ko gero, jau ant vienos rankų pirštų galima suskaičiuoti šalis, kurioms putleris su visokiais lavrovais dar negrasino), naivu tikėtis, kad imperines tradicijas gaivinanti Rusija artimiausiu metu pradės laidyti taikos balandžius. Šalia - Baltarusija, kurios okupavimas de facto jau įvyko, ir tik tūpčiojantis Lukašenka vis dar mano, kad jis kažkam vadovauja.   

Lygties nežinomieji išsigrynino. Todėl pagrindinis visų institucijų, visų struktūrų, įsijungusių į Lietuvos gynybinės galios stiprinimą, uždavinys – ne tik kaip galint greičiau priartinti vokiškos brigados įkurtuves Lietuvoje, bet ir visomis galimomis priemonėmis patiems pasirūpinti didesniu šalies saugumu. Nes laikas yra esminis veiksnys, kiek ilgai šalis savomis pajėgomis galėtų atsilaikyti prieš užpuolikus. Valia priešintis, gebėjimai išnaudoti turimas priemones ir savalaikė, kritinė sąjungininkų parama yra labai svarbūs veiksniai.