Rebusas: surask Lietuvą
Verslininkai pasakoja, kad iš užsienio partnerių ne sykį sulaukė užuojautos ir klausimų, kuo šie galintys padėti, nes mano, kad karas vyksta Lietuvoje. Ir klausia ne kokių nors labai tolimų egzotiškų kraštų atstovai, kurie galbūt ir neskiria, kur yra kokia šalis, – tokias geografines „žinias“ demonstruoja net europiečiai, pavyzdžiui, olandai, prancūzai.
Kone pirmasis su tuo susidūrė atvykstamasis verslas – užsienio turistų reakcija į Ukrainoje prasidėjusį karą ne tik nustebino Lietuvos verslininkus, bet pateikė jiems painų galvosūkį. Jau kovo viduryje kai kurios turizmo agentūros sulaukė pranešimų, kad anksčiau užsakytos kelionės į Lietuvą anuliuojamos.
„Ir tai mums yra labai blogai, nes naujų užsakymų iš viso nėra. O dabar mąžta ir tie, kuriuos, manėme, jau turime“, – VŽ pasakojo Skaidra Kulikauskienė, UAB „Taiga Euro Baltika“ direktorė.
Įmonė daugiausia dirba su Prancūzijos turizmo agentūromis. Gegužės ir birželio mėnesiais įprastai Lietuvoje lankosi daugiausia turistų iš tos šalies, o kelionių užsakymų bumas jau turėjo būti prasidėjęs. Jo labai laukta, nes tikėtasi, kad pagaliau turistai sugrįš į Lietuvą: prieš tai dvejus metus jų nesulaukta dėl karantinų.
„Deja, pardavimai vėl visiškai sustojo. Kai kurie prancūzai net neįsivaizduoja, kur ta mūsų Lietuva yra. Jiems 2.000 km nuo Paryžiaus iki Vilniaus ir 2.000 km nuo Paryžiaus iki Kyjivo. Suprask, tai yra kone šalia. Kažkur vyksta karas. Vadinasi, į Rytų pusę geriau nevažiuoti, nes „ten“ vyksta karas. Net mano bičiulė, gyvenanti netoli Paryžiaus, persigandusi parašė, kad galim pas ją atvažiuoti ir pasislėpti nuo karo. Atsakiau, kad būtinai atvažiuosime, bet ne bėgdami nuo karo, o paatostogauti“, – patirtimi dalijasi S. Kulikauskienė.
Su užsieniečių atsargumu ir nenoru rizikuoti susiduria ir dalis Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių. Kartu su stringančia logistika tai kelia iššūkį gamybos bendrovėms – nors pirmąjį šių metų ketvirtį ne viena iš jų fiksavo rekordinį augimą, dėlioti ryškesnius ateities planus sunkoka. Įmonių vadovai užsimena, kad kai kurių šalių partneriai bando išvengti rizikos, perkeldami užsakymus iš Rytų Europos. Jie baiminasi, kad Rusijos agresija iš Ukrainos gali atsiristi iki Lietuvos.
„Pirmasis ketvirtis buvo geras, kovas išvis buvo rekordinis per pastaruosius dešimt metų, bet padėtis nėra stabili. Trumpalaikėje perspektyvoje tarytum dar viskas gerai, o ilgalaikėje – nežinia“, – dalijasi Gintaras Sluckus, Šiaulių UAB „Bigso“ direktorius.
„Turime viename sektoriuje klientų, kurie ateities užsakymus perkėlė į kitą šalį, nenorėdami dirbti Rytų Europoje. Jie bijo rizikuoti, kad ko nors Lietuvoje neatsitiktų. Tai ir vokiečiai, ir švedų viena kompanija“, – aiškina jis.
Didmenininkų užsakovai iš JAV ir kitų valstybių, kuriuos anksčiau tenkino Lietuvos įmonių darbas, duoda nurodymus aplenkti Rytų Europą dėl galimo karo.
Apie baimes dėl galimo karo iš keleto įmonių vadovų yra girdėjęs ir Darius Lasionis, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos („Linpra“) direktorius. Tačiau, anot jo, dažniausiai taip kalba ir elgiasi nauji partneriai – seni užsakovai tokių baimių neturi.
„Tai dažniausiai nėra susiję su turimais kontraktais. Tokius susitarimus turinčios bendrovės juos pakankamai gerai suvaldo ir savo užsakovams sugeba išaiškinti realią padėtį. Jos, kiek tai įmanoma, sumažina baimes“, – detalizuoja „Linpros“ direktorius.
VŽ nuomone, į tokių baimių sumažinimo kampaniją galėtų / turėtų įsijungti ir valstybinės institucijos. Štai Olga Gončarova, laikinai einanti „Keliauk Lietuvoje“ (KL) direktorės pareigas, Turizmo rinkų skyriaus vadovė, aiškina, kad jau turi informacijos, jog kai kurie Lietuvos atvykstamojo turizmo organizatoriai susidūrė su kelionių datų perkėlimais ar atšaukimais. Tačiau, pasak jos, tai nėra būdinga tik Baltijos šalims – apskritai Europos keliautojų nuotaikos kol kas yra gana slogios, tad susidomėjimas kelionėmis apskritai yra sumažėjęs.
Ji tikina, kad jau pirmąją įvykių, sukrėtusių pasaulį, savaitę KL aiškiai išsakė poziciją, kad Lietuva kelionėms – saugi šalis.
„Dabar kaip niekada svarbu kalbėti apie tai, kad Lietuvoje veiklos nestoja, gyvename įprastą gyvenimą ir laukiame užsienio svečių mūsų nuostabioje šalyje“, – pabrėžia O. Gončarova.
Iš tikrųjų tai labai svarbu. Tačiau, kaip teigia verslas, padėtis nuo to negerėja. Galbūt neužtenka savo KL puslapyje parašyti, kad „Mes mylime krepšinį“, „Gintaras – mūsų auksas“ ir pan., o reikia efektyvesnių veiksmų – situacija to dabar ypač reikalauja. O ir tą patį puslapį užsieniečiams dar reikia susirasti.
Ankstesniais metais krūvos pinigų buvo išleistos Lietuvos įvaizdžiui kurti, tačiau dažniausiai dauguma kampanijų pasibaigdavo įvairiais skandalais – nekokybiška produkcija, plagiatu ir pan. Ir kaskart vis būdavo žadami nauji stebuklai, kurie sprogdavo kaip muilo burbulai, ištaškydami ir valdiškas lėšas.
Galbūt dabar pečius turėtų suremti kuo daugiau valstybinių institucijų – ne tik turizmo politikos formuotojai, bet ir Užsienio reikalų ministerija su visomis ambasadomis, „Investuok Lietuvoje“, ta pati KL ir kt. Kaip rodo praktika, net gana artimi kaimynai žemyne nelabai žino, kur yra Lietuva. Institucijos galėtų pasiraitoti rankoves ir mesti kuo daugiau pajėgų informuojant užsienio valstybių atstovus, kad Lietuvoje yra saugu, kad čia nevyksta karas, nes esame NATO ir Europos Sąjungos šalis. Tai savo ruožtu turėtų padrąsinti ir užsienio turistus, ir abejojančius verslininkus.
