Rebusas: surask Lietuvą

Publikuota: 2022-04-29
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Keliones į Lietuvą organizuojantis verslas tikina pajutęs Rusijos vykdomo karo Ukrainoje padarinius – turistų srautas iš užsienio šalių ne tik sumažėjo, bet atšaukiamos ir kai kurios anksčiau užsakytos kelionės. Karo atgarsiai atsirito ir iki apdirbamosios pramonės – įmonių vadovai užsimena, kad dalis naujų partnerių perkelia užsakymus iš Rytų Europos. Priežastis – vieni baiminasi galimos Rusijos agresijos Lietuvoje, dar kiti mano, kad čia jau vyksta karas. Verslas norėtų, kad atitinkamos valstybinės institucijos daugiau padirbėtų formuojant atitinkamą Lietuvos, kaip saugios NATO ir Europos Sąjungos šalies, įvaizdį.

Verslininkai pasakoja, kad iš užsienio partnerių ne sykį sulaukė užuojautos ir klausimų, kuo šie galintys padėti, nes mano, kad karas vyksta Lietuvoje. Ir klausia ne kokių nors labai tolimų egzotiškų kraštų atstovai, kurie galbūt ir neskiria, kur yra kokia šalis, – tokias geografines „žinias“ demonstruoja net europiečiai, pavyzdžiui, olandai, prancūzai.

Kone pirmasis su tuo susidūrė atvykstamasis verslas – užsienio turistų reakcija į Ukrainoje prasidėjusį karą ne tik nustebino Lietuvos verslininkus, bet pateikė jiems painų galvosūkį. Jau kovo viduryje kai kurios turizmo agentūros sulaukė pranešimų, kad anksčiau užsakytos kelionės į Lietuvą anuliuojamos.

„Ir tai mums yra labai blogai, nes naujų užsakymų iš viso nėra. O dabar mąžta ir tie, kuriuos, manėme, jau turime“, – VŽ pasakojo Skaidra Kulikauskienė, UAB „Taiga Euro Baltika“ direktorė.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Įmonė daugiausia dirba su Prancūzijos turizmo agentūromis. Gegužės ir birželio mėnesiais įprastai Lietuvoje lankosi daugiausia turistų iš tos šalies, o kelionių užsakymų bumas jau turėjo būti prasidėjęs. Jo labai laukta, nes tikėtasi, kad pagaliau turistai sugrįš į Lietuvą: prieš tai dvejus metus jų nesulaukta dėl karantinų.

„Deja, pardavimai vėl visiškai sustojo. Kai kurie prancūzai net neįsivaizduoja, kur ta mūsų Lietuva yra. Jiems 2.000 km nuo Paryžiaus iki Vilniaus ir 2.000 km nuo Paryžiaus iki Kyjivo. Suprask, tai yra kone šalia. Kažkur vyksta karas. Vadinasi, į Rytų pusę geriau nevažiuoti, nes „ten“ vyksta karas. Net mano bičiulė, gyvenanti netoli Paryžiaus, persigandusi parašė, kad galim pas ją atvažiuoti ir pasislėpti nuo karo. Atsakiau, kad būtinai atvažiuosime, bet ne bėgdami nuo karo, o paatostogauti“, – patirtimi dalijasi S. Kulikauskienė.

Su užsieniečių atsargumu ir nenoru rizikuoti susiduria ir dalis Lietuvos apdirbamosios pramonės įmonių. Kartu su stringančia logistika tai kelia iššūkį gamybos bendrovėms – nors pirmąjį šių metų ketvirtį ne viena iš jų fiksavo rekordinį augimą, dėlioti ryškesnius ateities planus sunkoka. Įmonių vadovai užsimena, kad kai kurių šalių partneriai bando išvengti rizikos, perkeldami užsakymus iš Rytų Europos. Jie baiminasi, kad Rusijos agresija iš Ukrainos gali atsiristi iki Lietuvos.

„Pirmasis ketvirtis buvo geras, kovas išvis buvo rekordinis per pastaruosius dešimt metų, bet padėtis nėra stabili. Trumpalaikėje perspektyvoje tarytum dar viskas gerai, o ilgalaikėje – nežinia“, – dalijasi Gintaras Sluckus, Šiaulių UAB „Bigso“ direktorius.

„Turime viename sektoriuje klientų, kurie ateities užsakymus perkėlė į kitą šalį, nenorėdami dirbti Rytų Europoje. Jie bijo rizikuoti, kad ko nors Lietuvoje neatsitiktų. Tai ir vokiečiai, ir švedų viena kompanija“, – aiškina jis.

Didmenininkų užsakovai iš JAV ir kitų valstybių, kuriuos anksčiau tenkino Lietuvos įmonių darbas, duoda nurodymus aplenkti Rytų Europą dėl galimo karo.

Apie baimes dėl galimo karo iš keleto įmonių vadovų yra girdėjęs ir Darius Lasionis, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos („Linpra“) direktorius. Tačiau, anot jo, dažniausiai taip kalba ir elgiasi nauji partneriai – seni užsakovai tokių baimių neturi.

„Tai dažniausiai nėra susiję su turimais kontraktais. Tokius susitarimus turinčios bendrovės juos pakankamai gerai suvaldo ir savo užsakovams sugeba išaiškinti realią padėtį. Jos, kiek tai įmanoma, sumažina baimes“, – detalizuoja „Linpros“ direktorius.

VŽ nuomone, į tokių baimių sumažinimo kampaniją galėtų / turėtų įsijungti ir valstybinės institucijos. Štai Olga Gončarova, laikinai einanti „Keliauk Lietuvoje“ (KL) direktorės pareigas, Turizmo rinkų skyriaus vadovė, aiškina, kad jau turi informacijos, jog kai kurie Lietuvos atvykstamojo turizmo organizatoriai susidūrė su kelionių datų perkėlimais ar atšaukimais. Tačiau, pasak jos, tai nėra būdinga tik Baltijos šalims – apskritai Europos keliautojų nuotaikos kol kas yra gana slogios, tad susidomėjimas kelionėmis apskritai yra sumažėjęs.

Ji tikina, kad jau pirmąją įvykių, sukrėtusių pasaulį, savaitę KL aiškiai išsakė poziciją, kad Lietuva kelionėms – saugi šalis.

„Dabar kaip niekada svarbu kalbėti apie tai, kad Lietuvoje veiklos nestoja, gyvename įprastą gyvenimą ir laukiame užsienio svečių mūsų nuostabioje šalyje“, – pabrėžia O. Gončarova.

Iš tikrųjų tai labai svarbu. Tačiau, kaip teigia verslas, padėtis nuo to negerėja. Galbūt neužtenka savo KL puslapyje parašyti, kad „Mes mylime krepšinį“, „Gintaras – mūsų auksas“ ir pan., o reikia efektyvesnių veiksmų – situacija to dabar ypač reikalauja. O ir tą patį puslapį užsieniečiams dar reikia susirasti. 

Ankstesniais metais krūvos pinigų buvo išleistos Lietuvos įvaizdžiui kurti, tačiau dažniausiai dauguma kampanijų pasibaigdavo įvairiais skandalais – nekokybiška produkcija, plagiatu ir pan. Ir kaskart vis būdavo žadami nauji stebuklai, kurie sprogdavo kaip muilo burbulai, ištaškydami ir valdiškas lėšas.

Galbūt dabar pečius turėtų suremti kuo daugiau valstybinių institucijų – ne tik turizmo politikos formuotojai, bet ir Užsienio reikalų ministerija su visomis ambasadomis, „Investuok Lietuvoje“, ta pati KL ir kt. Kaip rodo praktika, net gana artimi kaimynai žemyne nelabai žino, kur yra Lietuva. Institucijos galėtų pasiraitoti rankoves ir mesti kuo daugiau pajėgų informuojant užsienio valstybių atstovus, kad Lietuvoje yra saugu, kad čia nevyksta karas, nes esame NATO ir Europos Sąjungos šalis. Tai savo ruožtu turėtų padrąsinti ir užsienio turistus, ir abejojančius verslininkus.

 

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Verslininkas, kuris bijo baubo po lova

Savo kasdienėje veikloje analizuodami informaciją, įvairius duomenis ir rašydami straipsnius dažniausiai...

E. Volskis. Karas ir kainų šuolis smogė Lietuvos verslui, bet sprendimų jis randa

Kaip alternatyvaus finansavimo bendrovės mato Lietuvos įmonių situaciją po trijų mėnesių karo Ukrainoje ir...

Nuomonės
2022.05.22
E. Gliaudelytė. Net gerai sutariantys darbdaviai ir darbuotojai gali susipykti 2

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai...

Nuomonės
2022.05.21
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai? 1

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
2022.05.21
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 19

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13
Pažiūrėkite į veidrodį 3

Panašu, kad Rusiją jau visai netrukus užklups naujas galvos skausmas – neutralumo politikos atsisakančios...

Nuomonės
2022.05.13
N. Mačiulis. Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti 15

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais...

Nuomonės
2022.05.12
Gudručių laikams turi ateiti galas 55

Iki gegužės pabaigos – per ateinančias dvi su puse savaitės – didžioji dalis Lietuvos juridinių asmenų...

Nuomonės
2022.05.12
P. Neuding. Šiaurės šalių neutralumo pabaiga 2

Per visą Šaltąjį karą „nesijungti prie jokių aljansų taikos metu ir būti neutraliai per karą“ buvo ne tik...

Nuomonės
2022.05.11
R. Baravykas. Ar Lietuvos institucijos moka valdyti duomenis, kad jie kurtų vertę?

Pastaruoju metu visame pasaulyje duomenų tema tampa vis aktualesnė. Turbūt nieko nereikia įtikinėti, kad...

Nuomonės
2022.05.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku