Likti tarp autsaiderių?
Ko gero, mažai kas nustebtų, sužinoję, kad, 2019 m. duomenimis, daugiausia pasaulyje pramoninių robotų naudojo Singapūras – 10.000 darbuotojų vidutiniškai teko 918 robotų. Europoje – 114.
Lietuvos robotikos asociacija 2019 m. skaičiavo, kad 10.000 pramonės darbuotojų teko 10–20 pramoninių robotų, dabar jų esą tenka apie 25. Tačiau tai – apytikriai skaičiai, tikslios mūsų šalies pramonėje naudojamų robotų statistikos nėra.
Nors, pasak Daumanto Simėno, Lietuvos robotikos asociacijos vadovo, preliminariai pagal pramoninių robotų instaliacijas lenkiame ir estus, ir latvius, pramonės skaitmenizavimo mastas yra per mažas.
„Valstybės strateginiuose dokumentuose skaitmenizavimas turėtų užimti svarbesnę vietą: pramonė yra didelę bendrojo vidaus produkto dalį sukuriantis ir vienas svarbiausių strateginių sektorių. Jos modernizacija privalo būti virš visų strateginių dokumentų. Jei neinvestuosime į pramonę, dar labiau atsiliksime nuo kitų šalių ir mūsų įmonių produkcija taps nekonkurencinga“, – sako asociacijos vadovas.
Be to, pramonei skaitmenizuojantis atsiranda terpė kurtis ir naujiems, pridėtinę vertę kuriantiems produktams.
Vytautas Bučinskas, Vilnius Tech universiteto Mechatronikos, robotikos ir skaitmeninės gamybos katedros vedėjas, teigia, kad robotikos taikymas versle yra apie dešimt kartų mažesnis, nei turėtų būti.
„Šnekant apie robotikos indėlį sukuriant produktą versle – o jį įvertinti gana sunku – drįsčiau sakyti, kad jis sudaro tik 2–3%, o reikėtų turėti 30–40%“, – skaičiuoja jis.
Robotizacijos sprendimus diegiančių įmonių atstovai aiškina, kad viena iš menkos robotizacijos Lietuvoje priežasčių – nuo sovietinių laikų likęs požiūris, jog galima konkuruoti pigia darbo jėga. Kai kurių šalies įmonių vadovai esą dar nesupranta, kad Lietuva jau kuris laikas nebėra pigios darbo jėgos valstybė, o tokio darbo našumo kaip skandinavai ar vokiečiai nepasiekiame.
Dar viena priežastis – kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Mokslininkai pastebi, kad studentai menkai save motyvuoja mokytis, o ir studijos nėra lengvos – reikia matematikos, gamtos ir kitų mokslų žinių. Prisideda ir nepakankamas šios srities žinomumas.
V. Bučinskas sako, kad valstybė turėtų pradėti nuo švietimo sistemos reformos.
„Dabartinė politika, nukreipta į visų sujungimą į vieną klasę – ir talentingų, ir ne, senų vadovėlių naudojimas, mokytojų, kurie mėgtų savo darbą, trūkumas lemia, kad neturime norinčių dirbti inžinerinį darbą. Dar vienas vaidmuo yra valstybės politika – jei ji ne žodžiais, o iš tikrųjų būtų nukreipta į pramonės robotizavimą ir protingą mokesčių politiką, turėtume kitokią padėtį“, – teigia jis.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) VŽ teigė, kad skaitmenizacijos lygis šalyje menkas, ir „siekdama neatsilikti nuo kitų pažangių šalių“, Lietuva turi siekti didesnio progreso robotikos, skaitmenizacijos ir dirbtinio intelekto srityse.
Tiesa, konkrečiai į robotiką nukreiptų priemonių nenumatyta. Dirbtiniam intelektui finansuoti numatyta 15 mln. Eur per Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (RRF) dirbtinio intelekto startuoliams 2022–2024 m. Anot EIM, padėti skaitmenizuoti pramonę Lietuvoje turėtų skaitmeniniai inovacijų centrai.
Ministerijos atstovai, paklausti apie pokyčius švietimo sistemai, apie esmines reformas nekalba, tačiau pamini kelias planuojamas programas, kurios bus orientuotos į mažų ir vidutinių įmonių darbuotojų skaitmeninių įgūdžių ugdymą.
Pasaulyje investicijos į robotikos startuolius ir jų skaičius per pastaruosius metus augo kartais. Lietuvoje startuolių robotikos sprendimų randasi, tačiau juos, kaip ir robotikos investicijas, galima suskaičiuoti ant pirštų.
Specialistai sako, kad rizikos kapitalo investicijos į robotiką priklauso ir nuo vietinių fondų žinių bei išmanymo.
Fondų atstovai atsako, kad mažas rizikos kapitalo investicijų skaičius susijęs ir su tuo, kad robotikos inovacijų Lietuvoje nėra daug.
„Mes esame maža šalis ir negalime apsiimti labai daug sričių. Koncentruotai žiūrime į gyvybės mokslus, finansų technologijas, o robotizacija – gerai, kad ji pas mus yra, man tai labai įdomi sritis, bet ar reiktų į ją daugiau investuoti, pasakyti negaliu“, – aiškina Gytenis Galkis, fondų valdymo įmonės „70 Ventures“, kurios fondas nedidelę sumą yra investavęs į Lietuvos robotikos įmonę „Industrial Robotics Company“, partneris.
VŽ nuomone, didesnė paspirtis ir iniciatyva iš valstybės pusės galbūt padėtų rasti išeitį iš savotiško užburto rato. Laimėtojais galėtų tapti ir robotikos sritis, ir pramonė, galėsianti aktyviau žengti į skaitmenizacijos laukus. Lietuvoje robotika neišskiriama kaip atskira inovacijų proveržio kryptis, o Mokslo, technologijų ir inovacijų agentūros projektai nukreipti į fundamentinį mokslą, o ne į realų produktų kūrimą.
