R. Vilpišauskas. Ar reikėtų remti nuostolius dėl sankcijų patiriantį verslą?

Publikuota: 2022-01-14
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
VU TSPMI Jean Monnet profesorius

Klausimas apie valstybės poziciją dėl paramos verslui, kai jis patiria nuostolių dėl valstybių tarpusavio santykiuose vis dažniau naudojamų ekonominių sankcijų, Lietuvoje tapo vėl aktualus po 2020 m. krizės Baltarusijoje. Jį dar labiau aktualizavo Kinijos atsakas į Lietuvos Vyriausybės sprendimą leisti šalyje atidaryti Taivaniečių atstovybę. Iš pradžių Kinija reagavo diplomatinėmis priemonėmis. Netrukus pradėjo trikdyti su ja prekiaujančių mūsų šalies įmonių veiklą ir daryti spaudimą su Lietuvos verslu dirbančioms Vokietijos, Švedijos ir kitų ES šalių įmonėms.

Lietuvos valdančiosios koalicijos atstovų pirmoji reakcija buvo tokia – įmonės turi suprasti, kad prisiima papildomą riziką užsiimdamos verslu su autoritarinėmis šalimis, kuriose negerbiama įstatymo viršenybė ir nuosavybės teisės. Ši tezė, perkelianti atsakomybę įmonėms už verslo sandorius autoritarinėse šalyse, skamba teisingai, tačiau turi silpnų vietų.

Viena jų susijusi su šiuolaikinio verslo ryšiais ir dalyvavimu globaliose tiekimo grandyse. Ar Lietuvos įmonė turėtų galvoti apie politinę riziką sudarydama sandorį su Vokietijos ar Prancūzijos automobilių gamintoju, nes jis tikriausiai parduoda savo produkciją Kinijoje, Rusijoje ar kitose autoritarinėse šalyse? Tai neabejotinai apsunkintų Lietuvos įmonių veiklą ES bendrojoje rinkoje, kuri yra svarbiausia Lietuvos verslui ir būtų sunkiai įgyvendinama praktiškai.

Be to, ne visada rizika kyla iš autoritarinių valstybių sprendimų, kurie susiję su jų politinės sistemos specifika ar vis labiau priešiškais santykiais Vakarų demokratijų atžvilgiu. Vienoks rizikos šaltinis, kai Lietuvos įmonė susiduria su korupcinėmis praktikomis autoritarinės šalies viduje. Kitoks rizikos šaltinis, kai tos šalies vadovybė imasi trikdyti verslo ryšius, reaguodama į Lietuvos politinius sprendimus. Juk yra priežastis, kodėl, pavyzdžiui, ne Estijos, o Lietuvos įmonės patiria Kinijos spaudimą.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Tad atsakymas į Lietuvos valstybės santykį su verslu, kai pastarasis patiria trikdžių dėl šalies užsienio politikos sprendimų, nėra vienareikšmiškas. Turbūt todėl Lietuvos Vyriausybės atstovai prabilo apie paramą lengvatinių paskolų forma, pagalbą ieškant naujų rinkų ir panašias priemones. Tačiau tada kyla kitų klausimų. Ar parama bus pakankamai greita ir tikslinga? Kaip rodo pandemijos valdymo patirtis, valstybės institucijoms užtrunka nemažai laiko, kai reikia administruoti paramą verslui, patyrusiam nuostolių dėl karantino priemonių. Beje, efektyviausia šiuo požiūriu buvo atleidimo nuo mokestinių prievolių valstybei parama. Be to, ar pagalba einant į naujas rinkas ir Lietuvos komercijos atašė veikla apsiribos tik demokratinėmis valstybėmis? Iki šiol dažniausiai Lietuvos verslui politikų užtarimo bendrų vizitų Lietuvos delegacijose ir kitokiomis formomis reikėdavo būtent autoritarinėse valstybėse.

Lietuvos ekonomika smarkiai susijusi su likusiu pasauliu, o įtampos tarp Vakarų demokratijų ir priešiškų joms autoritarinių valstybių, tikėtina, augs. Todėl pats metas Lietuvos valdantiesiems inicijuoti viešą diskusiją su verslo bendruomene ir ekspertais apie tai, kaip suderinti Lietuvos užsienio politiką ir veikimą su sąjungininkais NATO bei ES formatuose su galimomis ekonominėmis pasekmėmis, kurias sukelia į didesnį Lietuvos saugumą ar demokratinių vertybių plėtrą nukreipti sprendimai. Apskritai reikėtų diskusijos, kokių ilgalaikių tikslų siekiama tokia užsienio politika, kokia jų ilgalaikė nauda ir kaip ją vertinti santykyje su trumpalaikiais ekonominiais praradimais. Tokia diskusija jau turėjo įvykti šiai Vyriausybei pradedant darbą, nes jos programoje buvo numatytos nuostatos, dabar darančios įtaką Lietuvos įmonėms. Be to, ji būtų padėjusi tinkamai įsivertinti tų sprendimų poveikį ir sumažinti potencialų opozicinių partijų pasipriešinimą. Pastarasis tapo nauju politinės rizikos verslui šaltiniu Lietuvoje, nes sunku prognozuoti, ar dabartinė politika bus tęsiama pasikeitus valdžiai. Tad apie tokius dalykus reikėtų diskutuoti, o ne demonizuoti verslininkus, kurie reiškia nepasitenkinimą dėl patiriamų nuostolių.

Komentaro autorius -  Ramūnas Vilpišauskas, VU TSPMI Jean Monnet profesorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
E. Gliaudelytė. Net gerai sutariantys darbdaviai ir darbuotojai gali susipykti

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai...

Nuomonės
2022.05.21
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai?

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
2022.05.21
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 18

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13
Pažiūrėkite į veidrodį 3

Panašu, kad Rusiją jau visai netrukus užklups naujas galvos skausmas – neutralumo politikos atsisakančios...

Nuomonės
2022.05.13
N. Mačiulis. Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti 15

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais...

Nuomonės
2022.05.12
Gudručių laikams turi ateiti galas 54

Iki gegužės pabaigos – per ateinančias dvi su puse savaitės – didžioji dalis Lietuvos juridinių asmenų...

Nuomonės
2022.05.12
P. Neuding. Šiaurės šalių neutralumo pabaiga 2

Per visą Šaltąjį karą „nesijungti prie jokių aljansų taikos metu ir būti neutraliai per karą“ buvo ne tik...

Nuomonės
2022.05.11
R. Baravykas. Ar Lietuvos institucijos moka valdyti duomenis, kad jie kurtų vertę?

Pastaruoju metu visame pasaulyje duomenų tema tampa vis aktualesnė. Turbūt nieko nereikia įtikinėti, kad...

Nuomonės
2022.05.11
Ne tik pareiga, bet ir teisės 2

Šiandien, švenčiant Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną, verta dar kartą priminti, kad mokesčius turime mokėti...

Nuomonės
2022.05.11
A. Skinulis. Kodėl naudotos elektromobilių baterijos nepatenka pas atliekų tvarkytojus?

Europa siekia, kad visos naudotos pramoninės ir elektra varomų transporto priemonių baterijos turėtų būti...

Nuomonės
2022.05.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku