M. Jundulas. Strateginis kompasas darbdaviams: ko susirinksime į biurą

Jei prieš pusantrų metų darbdaviai nuogąstavo, ar pavyks sėkmingai užtikrinti įmonių veiklas nuotoliniu būdu, šiuo metu didžiausias dėmesys nukreiptas į tai, kaip darbuotojai jaučiasi, derindami darbą namuose ir biure.

Pastaruoju metu Baltijos šalyse galioja mažiau ar daugiau griežtos rekomendacijos dirbti nuotoliu. Vadovaujant komandai, dirbančiai skirtingose šalyse, tenka atsižvelgti į situaciją, pajusti darbuotojų nuotaikas ir motyvuoti juos bendram darbui. Susitelkti padeda pakankamai vieningas darbuotojų požiūris į darbo organizavimą. Mūsų įmonės vidinis tyrimas parodė, kad 75% darbuotojų labiausiai priimtinas lankstus darbo modelis, kai galima derinti darbą biure, namuose ar kitoje šalyje.

Mano nuomone, lankstus darbas mus labiau suartino negu atskyrė. Anksčiau daugiausiai bendravome su tais kolegomis, kuriuos paprasta sutikti gyvai, tai yra, dirbančiais tame pačiame biure ar mieste. Dabar kelių klaviatūros klavišų paspaudimų pakanka, kad sutiktume kolegas iš Latvijos, Estijos, Norvegijos bei kitų Lietuvos miestų. Taigi, dirbdami namuose kur kas labiau išplėtėme savo kasdienio darbo geografiją.

Kai kurie formatai nuotoliu veikia netgi geriau. Tokiu būdu rengiame mūsų Baltijos šalių vadovų mokymus, naujovių pristatymus. Net tradicinis kalėdinis darbuotojų renginys – labdaros aukcionas – surengtas nuotoliu įgavo dar didesnį populiarumą.

Nežiūrint nuotolinio bendravimo privalumų, laikausi principo, kad periodiškai visi turime pasimatyti gyvai. Tai padeda išsaugoti bendrystės, komandos jausmą. Esu tikras, kad žmogiškasis kontaktas diskusijas ir sprendimų priėmimą pakelia į kitą kokybinį lygmenį. Kai periodiškai susitinkame, daug lengviau bendrauti ir nuotoliniu būdu. Taigi, lankstus darbas padeda pasiekti pusiausvyrą, kuriant stiprią organizaciją.

Lankstumas turi ir kitą pusę. Toks darbo būdas trina darbo ir poilsio valandų ribas. O tai – tiesus kelias į pervargimą ir perdegimą.  Mūsų užsakymu Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, 56% žmonių pagarbą darbuotojų asmeniniam laikui įvardija kaip darbdavių rūpesčio jų emocine savijauta išraišką. Darbui ir asmeniniam gyvenimui skirto laiko atskyrimas – vienas svarbiausių darbuotojų poreikių.

Tad aktyviai ieškojome priežasčių, kodėl nyksta darbo valandų ribos: peržiūrėjome netinkamai subalansuotus darbo kiekius, pildėme reikalingų darbo įrankių resursus. Kad žmonės „nepamestų“ darbo valandų, ėmėmės papildomos komunikacijos visam kolektyvui ir savo pavyzdžiu stengėmės įdiegti įprotį dirbti darbo valandomis. Darbas ir asmeninis gyvenimas neturėtų nei persidengti, nei susitapatinti. Labai pritariu taisyklei, kad laiką darbui, miegui ir laisvalaikiui reikia padalinti į tris lygias dalis po 8 valandas. Taigi, darbdavys gali pretenduoti tik į savo dalį, kad darbuotojas būtų sveikas, motyvuotas ir produktyvus.

Suprantant, jog lankstus darbas atėjo visiems laikams, tenka keisti ir biuro koncepciją. Mes sakome, kad biuras išliks organizacijos gyvenimo centru, tačiau jo paskirtis transformuosis – į biurą ateiname susitikti su komanda, kuri sprendžia tam tikrus uždavinius. Iki šiol biurai pasižymėdavo visiems vienodomis standartizuotomis darbo vietomis. Ateities biuras – tai skirtingai įrengtos  erdvės, pritaikytos skirtingiems poreikiams ir veikloms.

Man patinka traukinio su skirtingais vagonais paralelė. Ketiname sukurti erdves įvairaus pobūdžio veikloms – garsiam bendravimui, diskusijoms, vaizdo skambučiams, taip pat įrengti tylos ir susikaupimo zonas, dar kitas erdves skirti mokymams, komandų pasitarimams ir posėdžiams. Darbuotojas turės galimybę rinktis erdvę pagal tądien jo suplanuotas darbines veiklas.

Taigi, ateities darbas neišvengiamai pareikalaus pokyčių – naujo požiūrio į darbo vietą ir itin atidaus žvilgsnio į darbo laiką. Suderinę naujas erdves komandiniam darbui ir išmokę valdyti laiką susikursime naują darbo realybę, kuri geriausiai atitiks pasikeitusius darbuotojų emocinius poreikius.

Komentaro autorius -  Marius Jundulas, „Gjensidige“ generalinis direktorius