Dovanų karalius nemirė
Vyriausybės pateiktame Seimui projekte numatyta, kad valstybės biudžeto išlaidos kitąmet sudarys 16,481 mlrd. Eur, o pajamos – 13,86 mlrd. Eur. Milijardinės skylės kaina – 2,6 mlrd. Eur, biudžeto deficitas sieks 3,1% BVP.
Tačiau parlamentarų, dabar narstančių biudžeto projektą, būsimas milijardinis deficitas, regis, nė kiek nejaudina. Jau tapo tradicija mėginti papildomai „išmušti“ iš Vyriausybės kuo didesnes sumas, kad būtų galima įsiteikti savo rinkėjams, daugiausia – savo tėvonijose.
Aktyviausi gausybės rago purtytojai – opozicijos stovykloje susibūrę parlamentarai, tačiau dalyti neiškeptą pyrago gabalą nesibodi ir valdančiųjų atstovai. „Dosniųjų“ tautos išrinktųjų apetitas jau siekia beveik pusę milijardo eurų – tai sudaro apie 3% visų planuojamų kitų metų valstybės biudžeto išlaidų.
Įspūdingos sumos prašo vienmandatėje apygardoje Klaipėdoje išrinkta Ligita Girskienė – už papildomus 10 mln. Eur visos šalies mokesčių mokėtojų įnešto indėlio ji norėtų pagerinti kelių Klaipėdos miesto kvartalų gyventojų gyvenimo kokybę.
Utenos vienmandatėje kandidatavęs ir tik per plauką nelaimėjęs socialdemokratas Gintautas Paluckas iš biudžeto norėtų uteniškiams atseikėti 5,5 mln. Eur baseino rekonstravimui pritaikant SPA procedūroms ir teritorijos sutvarkymui.
Antai opozicinei Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai priklausantis Algimantas Dumbrava, į Seimą išrinktas Nalšios šiaurinėje apygardoje, pateikė net keturis pasiūlymus skirti ne po vieną milijoną eurų gimnazijai, progimnazijai, stadionui ir sporto centrui į šią apygardą įeinančiame Visagine renovuoti.
Kolegą lenkia Plungės–Rietavo apygardoje išrinktas liberalas Jonas Varkalys — jis pažėrė šešis pasiūlymus skirti lėšų arenai, bendruomenės centrui, dvaro žirgynui, dvaro sodybai, progimnazijai ir socialiniams būstams Plungėje ir Rietave.
Regionų partijai priklausantis Andrius Palionis nebuvo išrinktas Širvintose, tačiau šiai savivaldybei vadovauja Živilė Pinskuvienė – Regionų partijos dabartinio vadovo Jono Pinskaus sutuoktinė. Todėl A. Palionis įregistravo net 10 oficialių pasiūlymų skirti nuo kelių šimtų tūkstančių iki pusantro milijono eurų įvairiems objektams Širvintose – pradinei mokyklai, muziejui, kultūros centrui, sveikatos apsaugos įstaigai, meno mokyklai ir t. t.
Nekuklius pageidavimus Seime pateikė ir Neringoje augęs buvęs Neringos savivaldybės tarybos narys Andrius Bagdonas. Politikas paprašė 3,8 mln. Eur krantinės Preiloje rekonstrukcijos darbams, dar 3,6 mln. Eur – Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstrukcijos darbams.
Ir buvęs Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis, ir beveik visi kiti opozicijos atstovai pasirašė socialdemokratų raginimą kitąmet Kelių priežiūros ir plėtros programai papildomai skirti 110 mln. Eur. „Darbiečiai“ Viktoras Fiodorovas, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Vytautas Gapšys pasirūpino partijos lyderio Viktoro Uspaskicho miestu – prašo 700.000 Eur skirti Kėdainių rajono savivaldybės kultūros centro pastato rekonstrukcijai.
Tikrasis tokio dosnumo tikslas slypi paviršiuje – siekis įtikti ir atsidėkoti savo rinkėjams: juk politikai, ypač vadinamieji vienmandatininkai, siekdami trokštamo ketverių metų „bilieto“ į šalies parlamentą, pažeria krūvas pažadų savo tėvonijoms. Netesėsi, žiūrėk, kitoje kadencijoje liksi už borto...
„Laikas atlikti pareigą gimtajai Šilutei“, – taip savo internetinėje svetainėje rašo iš Šilutės rajono kilęs Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Zigmantas Balčytis. Beje, neblogai „atlikęs pareigą“ kai kuriems šio rajono miesteliams dar būdamas susisiekimo ministru.
Politikas prašo 3 mln. Eur Kauno–Jurbarko–Šilutės–Klaipėdos kelio ruožui tvarkyti, dar 500.000 Eur daugiafunkcio sporto komplekso Šilutėje rekonstrukcijai ir 828.000 Eur Šilutės kultūros ir pramogų centro rekonstravimo darbams.
O ką pasakysite apie pareigas visiems Lietuvos piliečiams?
„Seimo narys nėra savivaldybės tarybos narys ir turėtų galvoti apie nacionalines problemas. Vienmandatės apygardos yra įsisenėjusi problema Lietuvoje. Tai labai arti politinės korupcijos – mokesčių mokėtojų pinigai neturėtų būti naudojami pavienių asmenų poreikių tenkinimui“, – „15min“ pabrėžia ekonomistas Nerijus Mačiulis.
VŽ nuomone, stebina ir tai, kad „dosnieji“, pasirengę pilnomis rieškučiomis semti iš valstybės iždo papildomus šimtus milijonų, taip ir nepasiūlo, iš kur juos paimti — kur tas konkretus, tvarus pajamų šaltinis? Kaip teigia Mykolas Majauskas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, absoliuti dauguma prašymų kaip pagrindinį papildomų pajamų šaltinį nurodo didesnę valstybės skolą. Kurią kabinsime ir ant ateinančių kartų pečių.
