Archajiškas Lietuvos įstatymas maitina kitų šalių biudžetus
Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius Lietuvos startuoliai, asociacijos „Startup Lithuania“ duomenimis, pritraukė daugiau nei 350 mln. Eur investicijų ir jau kelis kartus viršijo ankstesnį rekordą. Rinkos dalyviai neabejoja, kad tai ne pabaiga ir kad ketvirtasis ketvirtis ekosistemai taip pat bus dosnus.
Kiek liūdnesnė žinia ta, kad didžioji dalis pinigų formaliai atiteko užsienyje įregistruotoms Lietuvos įmonėms. Lietuvių įsteigta pinigų perlaidų bendrovė „TransferGo“ praėjusią savaitę skelbė pritraukusi 43 mln. Eur, bet kapitalas nusėdo Jungtinės Karalystės (JK) jurisdikcijoje – ten įkurta bendrovės centrinė būstinė. Stambiausią – 250 mln. Eur - investiciją šiemet pritraukusi drabužių mainų platforma „Vinted“, kaip sako Mantas Mikuckas, vienas startuolio įkūrėjų, dar prieš keliolika metų įregistravo įmonę toje pačioje JK dėl to, kad mūsų įstatymų bazė užsienio investuotojams buvo nepažįstama ir nepatikima. Atrodo, kad nuo to laiko mažai kas tepasikeitė.
Dalis sėkmingų ar sparčiai augančių Lietuvos technologijų įmonių, įskaitant ir maršrutų planavimo programėlės „Trafi“ kūrėją ar finansų technologijų įmonę „Ondato“, teigia neturėjusios ką atsakyti į investuotojų argumentus apie nepatikimą Lietuvos teisinę sistemą. Žinoma, didelė dalis ir užsienio įmonių pritraukto kapitalo grįš į Lietuvą – startuoliai čia samdys specialistus, statys biurus, pelną reinvestuos į vietinę ekosistemą. Tačiau registravus įmones užsienyje mokesčiai, kurie galėtų atitekti Lietuvos biudžetui, atsiduria svetur. Startuolių asociacija „Vienaragiai LT“ skelbia, kad užsienyje bendroves registruojantiems Lietuvos verslininkams padidėja ir mokesčių našta.
Lietuvos AB įstatymas priimtas dar 2001 m. ir buvo taisomas minimaliai, todėl dėl dinamiškų pokyčių pasaulyje jame yra daugybė keistinų vietų. Teisininkai nevynioja žodžių į vatą ir jį vadina archajišku. Užsienio rizikos kapitalistams kliudo tai, kad jie Lietuvoje neturi galimybės patys sudaryti norimų akcijų klasių, kurios leistų apsaugoti investuotą kapitalą. Pagal dabartinę tvarką, kiekviena rizikos kapitalo investicija į startuolį yra viršesnė už prieš tai buvusią, o tai investuojantiems į įmones ankstyvuose etapuose kelia klausimų dėl jų kapitalo saugumo. Startuoliai dažnai negali išpirkti savo akcijų, nes, pagal įstatymą, tai gali padaryti tik jei dirba pelningai. Žinant, kad tokios įmonės kaip „Revolut“, „Spotify“ ar „Uber“ dar patiria nuostolių, reikalavimas pelningai dirbti iš neseniai veiklą pradėjusių Lietuvos įmonių atrodo prasilenkiantis su logika ir prieštarauja pačių startuolių auginimo esmei.
AB įstatymas aktualus ne tik startuoliams ar investuotojams, bet ir visoms įmonėms, kurios leidžia akcijas ar obligacijas. Lietuvos banko (LB) teigimu, AB įstatymas yra vienas Lietuvos kapitalo rinkos plėtrą stabdančių veiksnių. Bendrovių valdysena, kurią reguliuoja įstatymas, prasilenkia su gerąja tarptautine praktika. Įstatyme neadekvačiai didelės galios suteikiamos bendrovės direktoriui, nors užsienyje didžiausią galią bendrovėje turi valdyba. Dabartinė tvarka investuotojus apsunkina ir biurokratine našta, pavyzdžiui, didinant įstatinį kapitalą reikia kviesti akcininkus į susirinkimą, sprendimus registruoti, o užsienio akcininkams surinkti išrašus iš jų registrų.
LB teigia Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (EIM) pateikusi ne vieną siūlymą, kaip įstatymą galima keisti, tačiau rezultatų kol kas dar nematome. Tuo metu ministerija pripažįsta gavusi verslo siūlymų dėl naujo įstatymo ir juos ketinanti svarstyti. Anot EIM, dalis verslui aktualių nuostatų, kaip kad įstatinio kapitalo mažinimas steigiant bendrovę, numatyti kitų metų pradžioje. Vis dėlto kada verslas gali tikėtis esminių pakeitimų, lieka be valdininkų atsako.
VŽ nuomone, verslui aktualūs AB įstatymo pakeitimai turi būti priimti kaip galima greičiau. Tai jau suskubo padaryti ir estai, atnaujinę įstatymus pagal pasaulinę praktiką bei Vakarų šalių teisės sistemas. Atsižvelgus į tai, kad siūlymų keisti Lietuvos AB įstatymą būta dar prieš 7-8 metus, o kol kas net ir preliminarių terminų ministerija nenurodo, belieka tik spėlioti, kiek dar investicijų ir mokesčių atiteks užsieniui. Atrodo, kad dėl to valdininkams galvos neskauda, nes biudžetą jie pildys kaip pratę paprastuoju būdu – didindami mokesčius vidurinei klasei.
