S. Sierakowskis. Tusko efektas
Tarp kitų D. Tusko pusėn skriejančių paranojiškų kaltinimų yra ir tai, kad jis bendrininkavo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir 2010 m. surengė lėktuvo avariją, kurioje žuvo prezidentas Lechas Kaczynskis – „PiS“ lyderio Jaroslawo Kaczynskio identiškas dvynys, ir tai, kad jis iš tiesų yra vokietis, remiamas kanclerės Angelos Merkel.
Tačiau D. Tuskas yra absoliutus pragmatikas. Jis pripažįsta būdamas premjeras padaręs rimtų klaidų. Dabar jis mano, kad žmonės turėtų galėti pasirinkti, ar nori išeiti į pensiją greičiau, ar gauti didesnę pensiją išėję vėliau. Ekonomiškai jis ne toks liberalus kaip kadaise, dabar nusileisdamas, kad valstybė turėtų aktyviau perskirstyti lėšas. Kaip ir likusi Lenkijos politinė klasė, jis supranta, kad daugybė dosnių „PiS“ vyriausybės socialinių programų yra populiarios. Prie neoliberalizmo, kuris dominavo Lenkijoje po 1989 m., tuomečio finansų ministro Leszeko Balcerowicziaus „šoko terapijos“ laikais, grįžtama nebus.
D. Tusko sugrįžimas įskėlė žiežirbų. Jo partija „Piliečių platforma“ išsyk atgavo lyderės vietą opozicijoje, reiškiamam visuomenės palaikymui per mėnesį pakilus nuo 16,9 iki 27,3 punkto. Nuomonės apklausų analizė rodo, kad opozicijai jis uždirbo net milijoną naujų rinkėjų. Kaip situaciją nusakė vienas komentatorių, D. Tuskas įriedėjo kaip tankas, grasinantis „PiS“ ir kitų opozicijos partijų pėstininkams.
„Piliečių platformoje“ atmosfera taip pat pasikeitė. Anksčiau partijoje amžinu miegu įmigę politikai atsibudo. D. Tuskas keliauja po šalį ir susitinka su aktyvistais, vietos valdžios pareigūnais ir paprastais žmonėmis. Spaudos konferencijose atsako net į nepatogius klausimus, pavyzdžiui, iš „PiS“ palankių žiniasklaidos kanalų. Nors ir nesileidžia provokuojamas, jis ir pripažįsta praeities klaidas, ir taikliai atsikerta – toks stilius smarkiai skiriasi nuo J. Kaczynskio, kuris spaudos konferencijose į klausimus niekad neatsakinėja.
D. Tusko strategija yra būti savotišku opozicijos tėvu. Jis ne tik vengia ginčų, bet ir negaili pagyrų kitiems opozicijos lyderiams. Jis ne iš tų politikų, kurie mielai dalytųsi valdžia, tačiau kol kas jo taikinyje – įveikti „PiS“. Siekdamas tokio tikslo, D. Tuskas reikšmingai rizikuoja savo karjera. Nors J. Kaczynskio rankose gerokai daugiau išteklių (valstybės biudžeto, visuomeninės žiniasklaidos, valstybės valdomų įmonių ir Europos fondų kontrolė), pralaimėti jam vis tiek būtų didelis pažeminimas.
D. Tusko sugrįžimas taip pat sustiprino J. Kaczynskio kovą su nepriklausoma Lenkijos žiniasklaida. Siekdama pakirsti opozicijos sėkmę rinkimuose, „PiS“ mėgino nutraukti didžiausios šalyje privačios televizijos stoties TVN ir jos naujienų kanalo TVN24 veiklą. Kadangi stotis priklauso JAV bendrovei „Discovery“ (kuri šiuo metu jungiama su kita, CNN patronuojančia amerikiečių bendrove „WarnerMedia“), „PiS“ pasiūlė įstatymą, kuris neleistų ne Europos ekonominės erdvės įmonėms kontroliuoti televizijos stočių, veikiančių pagal Lenkijoje išduotą licenciją.
„PiS“ apsimeta norinti apsaugoti Lenkijos žiniasklaidos rinką nuo kitų valstybių, pavyzdžiui, Rusijos, Kinijos arba arabų valstybių, įsiveržimo. Bet šį teiginį paneigia tai, kad „PiS“ kontroliuojama Nacionalinė transliavimo taryba pusantrų metų atidėlioja pratęsti TVN24 transliavimo licenciją tiesiog iš pagiežos. Dabar stočiai likę mažiau nei 50 dienų licencijai atnaujinti.
Taip Lenkija atstumia šalį, nuo kurios labiausiai priklauso jos nacionalinis saugumas. Jungtinės Amerikos Valstijos ne kartą išreiškė nepritarimą „PiS“ veiksmams, o dvipartinė JAV senatorių grupė neseniai bendrame laiške Lenkiją įspėjo:
„Šie ir kiti žingsniai, kuriuos Lenkija – NATO sąjungininkė ir artima Jungtinių Amerikos Valstijų draugė ir partnerė – neseniai žengė, neatspindi bendrų vertybių, kuriomis grįsti mūsų dvišaliai santykiai. Sprendimas įgyvendinti šiuos įstatymus gali turėti neigiamų pasekmių gynybai, verslui ir prekybos santykiams. Primygtinai raginame Lenkijos vyriausybę susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų paveikti mūsų ilgai puoselėtus ryšius.“
Žinutė aiški. Jei įstatymą priims, Lenkija gali pamiršti apie stambius ginklų sandorius, didesnį dislokuotų amerikiečių karių skaičių (šiuo metu tarnybą įvairiose šalies vietose atlieka 5 000 JAV karių) ar bet kokius oficialius vizitus. Aišku, paskutinis punktas gali visai tikti J. Kaczynskiui, davusiam galvą nukirsti, kad Donaldas Trumpas liks valdžioje, ir dabar nematančiam jokio reikalo bendradarbiauti su JAV prezidento Joe Bideno administracija.
Vis dėlto vadinamasis „Lex TVN“ patinka ne visiems net ir valdančiųjų stovykloje – grupelė konservatoriaus parlamentaro Jaroslawo Gowino vadovaujamų deputatų pasitraukė iš „PiS“ koalicinės vyriausybės, leisdami tikėtis, kad galbūt ji greitai subyrės.
Atrodo, kad J. Kaczynskis pasiruošęs paaukoti Lenkijos ir Amerikos partnerystę bandymams sutriuškinti opozicijos galimybes rinkimuose. Jo desperacija dabar tik išryškėjo, kai vakcinacijos nuo COVID-19 kampanija įklimpo, sudarydama sąlygas ketvirtai pandemijos bangai ir galimai dar vienam karantinui. Blogiausia, kad nusiteikimas prieš skiepus plinta dešiniojo sparno elektorate, įskaitant ir „PiS“ rinkėjus. Tai reiškia, kad vyriausybė negali rizikuoti versti ar diskriminuoti nepasiskiepijusius, siekdama neleisti plisti ligai.
Tarsi to būtų maža, Lenkija vis dar vaidijasi su Europos Sąjunga dėl teismų nepriklausomumo, taigi gali ES finansavimo ir negauti. Neturėdama stabilios parlamentinės daugumos ir gresiant ketvirtajai koronaviruso bangai, „PiS“ atsiduria kaktomušoje ne tik su savo pačios rinkėjais, bet ir ES bei JAV.
Kad ir kaip ten bebūtų, D. Tuskas turi pramušti 25–30% palaikymo lubas, kad aplenktų „PiS“ rinkimuose. Ateinantys mėnesiai parodys, ar jis stiprus varžovas ir ar J. Kaczynskis pakankamai nusilpo.
Komenato autorius — Slawomiras Sierakowskis, Pažangiųjų studijų instituto Varšuvoje direktorius Autorių teisės: „Project Syndicate“, 2021 m.
