Kirtis per verslo lūkesčius
Planai vietoj 1971 m. statytų nebenaudojamų Vilniaus koncertų ir sporto rūmų įrengti konferencijų centrą buvo brandinami nuo 2015 m. Skaičiuota, kad projektas kainuos iki 29 mln. Eur.
2019 m. pabaigoje planuota, kad kongresų centras dabartinių Sporto rūmų vietoje savo veiklą pradės 2022 m. pabaigoje – 2023 m. pradžioje.
Turto bankas, Sporto rūmus perėmęs iš bankrutavusios Ūkio banko investicinės grupės ir bendrovės „Žalgirio sporto arena“, jų priežiūrai išleido beveik 1 mln. Eur.
Dabar Vyriausybė staigiai mina ant stabdžių.
Vita Žilinskaitė, „Go Vilniaus“ konferencijų biuro vadovė, primena, kad Sporto rūmus perdaryti į kongresų centrą buvo sumanyta dėl to, kad Vilnius neturi konferencijų centro, visiškai atitinkančio tarptautinių konferencijų rengėjų reikalavimus, todėl Lietuvos sostinę iki šiol aplenkdavo dideli tarptautiniai renginiai, kurie būtų mums finansiškai naudingiausi.
„Go Vilniaus“ statistika rodo, kad absoliuti dauguma (apie 80%) Vilniuje vykstančių tarptautinių konferencijų yra mažos, apie 100 dalyvių.
„Atsisakę šio projekto taip ir liksime mažų renginių miestu. Mes ir toliau negalėsime net bandyti kviesti tokių visiems žinomų verslo renginių kaip „Money 20/20“, „BIO Europe“, „WEB Summit“ ar pasaulinių mokslinių kongresų organų transplantacijos, onkologijos, savižudybių prevencijos, aukštųjų technologijų, transporto ir kitose, itin mūsų valstybei aktualiose srityse“, – liūdną perspektyvą piešia V. Žilinskaitė.
Tiesa, vargu ar kas šiandien ginčytųsi dėl to, kad konferencinis turizmas dėl koronaviruso pandemijos pasaulyje drastiškai sumenko: 2020 m. tarptautinių konferencijų visame pasaulyje sumažėjo 80–90%. Atitinkamai tiek tarptautinių renginių neteko ir Vilnius.
Visgi žvelgdami į artimiausių kelerių metų perspektyvą naujausią Vyriausybės sprendimą dėl Sporto rūmų turizmo specialistai kritikuoja.
„Prognozuojama, kad konferencijų industrija visiškai atsigaus iki 2024 m., tačiau planavimo procesai, dalyvavimas miestų ir šalių varžytuvėse dėl renginių vyksta visu pajėgumu – miestai jau dabar konkuruoja dėl teisės organizuoti konferencijas 2024–2027 m. Taigi atsisakydami Vilniaus kongresų centro projekto, prarasime galimybę ženkliai papildyti valstybės biudžetą, kai konferencijos Europoje atsigaus“, – mano V. Žilinskaitė.
Specialistai aiškina, kad, remiantis tarptautiniais standartais, konferencijų centrai yra konkurencingi tuomet, kai juose yra ne tik reikiamas puikiai įrengtų salių skaičius, bet ir pats pastatas yra strategiškai patogioje vietoje. Vienas esminių kriterijų yra atstumas nuo verslo klasės viešbučių iki kongresų centro. Šiuo atžvilgiu Vilniaus koncertų ir sporto rūmai laikomi idealia vieta. Juolab kad patvirtinus rekonstrukcijos planą, vėliau ne vienus metus vilkintą, sostinėje atsirado visa eilė naujų verslo klasės viešbučių, kurie investicijų atsiperkamumą sieja su kongresų centro atidarymu.
Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė, teigia, kad turizmo verslui buvo šokas, sužinojus iš spaudos, jog nebebus konferencijų centro.
Ji primena, kad apgyvendinimo sektoriui buvo sukurti, kaip dabar aiškėja, nepagrįsti lūkesčiai, jog konferencijų centras bus įrengtas. Pasak jos, neatsitiktinai sostinės Rinktinės g. buvo sukoncentruotos investicijos į viešbučių plėtrą bei statybą – skaičiuojama, kad jos siekė ne mažiau kaip 70–80 mln. Eur.
„Tai visiška nepagarba ir nesiskaitymas su vietos verslu. Mes klaidinome investuotojus, tikėdami vyriausybių pažadais. Kas prisiims atsakomybę už tai?“ – klausia LVRA vadovė.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) teigia, kad nedalyvavo priimant šiuo metu viešai aptariamą sprendimą dėl Sporto rūmų ir pasigedo platesnės diskusijos. Pasak Vinco Jurgučio, viceministro, ministerija visada pasisakė už konferencijų centro atsiradimą Vilniuje.
„Suprantame, kad COVID-19 pandemija šiame sektoriuje įnešė sumaištį visame pasaulyje, todėl priimant sprendimus reikia vertinti besikeičiančias aplinkybes ir nebijoti koreguoti konkrečių planų“, – sako jis ir priduria, kad galima buvo surengti platesnę diskusiją, įvertinti visus argumentus, išklausyti socialinius partnerius, turizmo verslo atstovus.
VŽ nuomone, kongresų centro projektas Vilniui yra išties svarbus – apie jo poreikį kalbama ne vienus metus. Pasaulinė pandemija užklupo netikėtai ir privertė koreguoti daugelį planų, koreguoti investicijas etc. Tačiau jei į ateitį bus žvelgiama tik iš šiandienos perspektyvų ir nūdienos poreikių, rizikuojame ilgam likti konferencinio turizmo nuošalėje. Galima sutikti su EIM atstovu, kad tokio objekto vystymas užtrunka ne vienus metus ir per tą laiką ilgalaikės konferencinio turizmo atsigavimo prognozės dar gali pasikeisti, todėl yra galimybė peržiūrėti konferencijų centro veiklos koncepciją, verslo planą ir ieškoti savo konkurencinio pranašumo postpandeminiame pasaulyje.
Beje, Vyriausybei atsitraukiant nuo ilgai brandinto ir, matyt, jau laidojamo plano, kaimynai mąsto ateities kategorijomis ir jai ruošiasi.
„Tol, kol mes čia Lietuvoje „stumdome“ konferencijų centro projektą nuo vienos valdančiosios daugumos prie kitos, latviai rugpjūčio 19 d. jau antrą kartą – pirmas kartas buvo prieš pandemiją – suorganizavo Lietuvos verslo bendruomenei naujojo savo ATTA konferencijų centro Rygoje pristatymą“, – dėmesį atkreipia Jolanta Beniulienė, Lietuvos konferencijų ir renginių asociacijos pirmininkė.
