Kirtis per verslo lūkesčius

Publikuota: 2021-08-23
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Atrodo, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmai toliau lieka dienos šviesos taip ir neišvystančio nacionalinio stadiono „likimo broliu“ — Vyriausybė pranešė, kad rūmai nebus rekonstruojami į konferencijų centrą – esą konferencinio turizmo rinką pakeitė pandemija, todėl įgyvendinti tokį projektą nebūtų finansiškai saugu. Verslas stebisi tokiu žingsniu, tikindamas, kad po kelerių metų konferencijų industrija atsigaus, bet Lietuva jau neturės kuo konkuruoti ir dėl didelių renginių, ir dėl į šalį galėsiančių atplaukti lėšų.

Planai vietoj 1971 m. statytų nebenaudojamų Vilniaus koncertų ir sporto rūmų įrengti konferencijų centrą buvo brandinami nuo 2015 m. Skaičiuota, kad projektas kainuos iki 29 mln. Eur.

2019 m. pabaigoje planuota, kad kongresų centras dabartinių Sporto rūmų vietoje savo veiklą pradės 2022 m. pabaigoje – 2023 m. pradžioje.

Turto bankas, Sporto rūmus perėmęs iš bankrutavusios Ūkio banko investicinės grupės ir bendrovės „Žalgirio sporto arena“, jų priežiūrai išleido beveik 1 mln. Eur.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Dabar Vyriausybė staigiai mina ant stabdžių.

Vita Žilinskaitė, „Go Vilniaus“ konferencijų biuro vadovė, primena, kad Sporto rūmus perdaryti į kongresų centrą buvo sumanyta dėl to, kad Vilnius neturi konferencijų centro, visiškai atitinkančio tarptautinių konferencijų rengėjų reikalavimus, todėl Lietuvos sostinę iki šiol aplenkdavo dideli tarptautiniai renginiai, kurie būtų mums finansiškai naudingiausi.

„Go Vilniaus“ statistika rodo, kad absoliuti dauguma (apie 80%) Vilniuje vykstančių tarptautinių konferencijų yra mažos, apie 100 dalyvių.

„Atsisakę šio projekto taip ir liksime mažų renginių miestu. Mes ir toliau negalėsime net bandyti kviesti tokių visiems žinomų verslo renginių kaip „Money 20/20“, „BIO Europe“, „WEB Summit“ ar pasaulinių mokslinių kongresų organų transplantacijos, onkologijos, savižudybių prevencijos, aukštųjų technologijų, transporto ir kitose, itin mūsų valstybei aktualiose srityse“, – liūdną perspektyvą piešia V. Žilinskaitė.

Tiesa, vargu ar kas šiandien ginčytųsi dėl to, kad konferencinis turizmas dėl koronaviruso pandemijos pasaulyje drastiškai sumenko: 2020 m. tarptautinių konferencijų visame pasaulyje sumažėjo 80–90%. Atitinkamai tiek tarptautinių renginių neteko ir Vilnius.

Visgi žvelgdami į artimiausių kelerių metų perspektyvą naujausią Vyriausybės sprendimą dėl Sporto rūmų turizmo specialistai kritikuoja.

„Prognozuojama, kad konferencijų industrija visiškai atsigaus iki 2024 m., tačiau planavimo procesai, dalyvavimas miestų ir šalių varžytuvėse dėl renginių vyksta visu pajėgumu – miestai jau dabar konkuruoja dėl teisės organizuoti konferencijas 2024–2027 m. Taigi atsisakydami Vilniaus kongresų centro projekto, prarasime galimybę ženkliai papildyti valstybės biudžetą, kai konferencijos Europoje atsigaus“, – mano V. Žilinskaitė.

Specialistai aiškina, kad, remiantis tarptautiniais standartais, konferencijų centrai yra konkurencingi tuomet, kai juose yra ne tik reikiamas puikiai įrengtų salių skaičius, bet ir pats pastatas yra strategiškai patogioje vietoje. Vienas esminių kriterijų yra atstumas nuo verslo klasės viešbučių iki kongresų centro. Šiuo atžvilgiu Vilniaus koncertų ir sporto rūmai laikomi idealia vieta. Juolab kad patvirtinus rekonstrukcijos planą, vėliau ne vienus metus vilkintą, sostinėje atsirado visa eilė naujų verslo klasės viešbučių, kurie investicijų atsiperkamumą sieja su kongresų centro atidarymu.

Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė, teigia, kad turizmo verslui buvo šokas, sužinojus iš spaudos, jog nebebus konferencijų centro.

Ji primena, kad apgyvendinimo sektoriui buvo sukurti, kaip dabar aiškėja, nepagrįsti lūkesčiai, jog konferencijų centras bus įrengtas. Pasak jos, neatsitiktinai sostinės Rinktinės g. buvo sukoncentruotos investicijos į viešbučių plėtrą bei statybą – skaičiuojama, kad jos siekė ne mažiau kaip 70–80 mln. Eur.

„Tai visiška nepagarba ir nesiskaitymas su vietos verslu. Mes klaidinome investuotojus, tikėdami vyriausybių pažadais. Kas prisiims atsakomybę už tai?“ – klausia LVRA vadovė.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) teigia, kad nedalyvavo priimant šiuo metu viešai aptariamą sprendimą dėl Sporto rūmų ir pasigedo platesnės diskusijos. Pasak Vinco Jurgučio, viceministro, ministerija visada pasisakė už konferencijų centro atsiradimą Vilniuje.

„Suprantame, kad COVID-19 pandemija šiame sektoriuje įnešė sumaištį visame pasaulyje, todėl priimant sprendimus reikia vertinti besikeičiančias aplinkybes ir nebijoti koreguoti konkrečių planų“, – sako jis ir priduria, kad galima buvo surengti platesnę diskusiją, įvertinti visus argumentus, išklausyti socialinius partnerius, turizmo verslo atstovus.

VŽ nuomone, kongresų centro projektas Vilniui yra išties svarbus – apie jo poreikį kalbama ne vienus metus. Pasaulinė pandemija užklupo netikėtai ir privertė koreguoti daugelį planų, koreguoti investicijas etc. Tačiau jei į ateitį bus žvelgiama tik iš šiandienos perspektyvų ir nūdienos poreikių, rizikuojame ilgam likti konferencinio turizmo nuošalėje. Galima sutikti su EIM atstovu, kad tokio objekto vystymas užtrunka ne vienus metus ir per tą laiką ilgalaikės konferencinio turizmo atsigavimo prognozės dar gali pasikeisti, todėl yra galimybė peržiūrėti konferencijų centro veiklos koncepciją, verslo planą ir ieškoti savo konkurencinio pranašumo postpandeminiame pasaulyje.

Beje, Vyriausybei atsitraukiant nuo ilgai brandinto ir, matyt, jau laidojamo plano, kaimynai mąsto ateities kategorijomis ir jai ruošiasi.

„Tol, kol mes čia Lietuvoje „stumdome“ konferencijų centro projektą nuo vienos valdančiosios daugumos prie kitos, latviai rugpjūčio 19 d. jau antrą kartą – pirmas kartas buvo prieš pandemiją – suorganizavo Lietuvos verslo bendruomenei naujojo savo ATTA konferencijų centro Rygoje pristatymą“, – dėmesį atkreipia Jolanta Beniulienė, Lietuvos konferencijų ir renginių asociacijos pirmininkė.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Be mažiukų neišaugs ir dideli 1

Didžiosios Lietuvos biotechnologijų bendrovės ir toliau demonstruoja sėkmės rodiklius – didėja jų apyvarta,...

Nuomonės
2022.08.16
U. Armalis. Milijardų eurų vertės klausimas – kada į Lietuvą sugrįš užsienio turistai? 8

Pandemija, atrodytų, baigėsi ir keliaudamas po pasaulį matai pilnus oro uostus, daugybę keliaujančių žmonių...

Nuomonės
2022.08.15
A. Aslundas. Kaip susirasti draugų ir išsekinti Rusijos karo mašiną

Sankcijos, kurias Vakarai įvedė Rusijai dėl jos agresijos Ukrainos atžvilgiu, tampa griežtesnės. Dabar...

Nuomonės
2022.08.12
Jūsų bilietas nelaimėjo 45

Jau savaitę nesiliauja įsismarkavusios aistros dėl įmonės „Perlas energija“ akibrokšto. Ir nors jau būta...

Nuomonės
2022.08.12
Verslas lašinius keičia raumenimis 3

Dar nesibaigia vasara, bet dažnas gyventojas jau suka galvą, kaip reikės išgyventi žiemą. O ši žada būti ypač...

Nuomonės
2022.08.11
K. Gečas. Artėjant krizės audrai. Žmonių psichologija ir verslo komunikacija

Viešojoje erdvėje vis daugiau kalbama apie artėjančią krizę, nors kol kas tai pavadinama ne tokiu ryškiu...

Nuomonės
2022.08.10
Starto pakete – ir „užmarinuoti“ sprendimai

Iki Seimo rudens sesijos starto liko mėnuo. Bet joje, regis, vėsa nepadvelks – be tradiciškai daug aistrų...

Nuomonės
2022.08.10
Naujas balsas Kremliaus chore 12

Kam iš tikrųjų tarnauja žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“, kurios skandalinga...

Nuomonės
2022.08.09
Tvarka su properšomis 3

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams įvesta privaloma tvarka, reikalaujanti, kad nauji pastatai būtų visiškai...

Nuomonės
2022.08.08
V. Vikė-Freiberga. Putinas – ne Petras Pirmasis 1

Rusijos prezidento Vladimiro Putino brutalią agresiją prieš Ukrainą galima paaiškinti tik kaip bandymą...

Nuomonės
2022.08.07
E. Lucasas. Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti

Užsitraukti totalitarinės supervalstybės rūstybę būnant 23 metų – įspūdingas pasiekimas. Studentas aktyvistas...

Nuomonės
2022.08.07
A. Urbonavičius. Nereiktų tikėtis, kad „Lidl“ ar kitas žemų kainų tinklas užkariaus visą šalies prekybos rinką 1

Nors Vokietijos žemų kainų tinklo „Lidl Lietuva“ turimų parduotuvių skaičius tiesiogiai koreliuoja su jo...

Nuomonės
2022.08.06
E. Leontjeva. Palūkanų didinimas – vieniems bizūnas, o kitiems bazuka

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas didinti palūkanas pritraukia visų dėmesį. Įmonėms ir namų ūkiams jis...

Nuomonės
2022.08.05
Kai liks tik graužtukai

Europos Sąjungos (ES) sankcijų stabdomos bankų transakcijos į Rusijos bankus gali sustabdyti ir bet kokią...

Nuomonės
2022.08.05
J. Rimas. Baltarusijoje įstrigęs verslas: kokios galimybės liko Lietuvos verslininkams?

Nuo karo Ukrainoje pradžios gausybė įmonių, vedamų etinių ar ekonominių motyvų, pasitraukė iš Rusijos ir...

Nuomonės
2022.08.04
Padidinamasis stiklas gynybos finansavimui

Nors atostogų sezonas pačiame įkarštyje, Vyriausybėje intensyviai vyksta 2023-iųjų biudžeto dėlionė. Ji...

Nuomonės
2022.08.04
O. Mašalė. Ar aviacijai pavyks sukurti 5% Lietuvos BVP?

Neseniai susisiekimo ministras patvirtino Lietuvos aviacijos gaires iki 2030 m. (aka Aviacijos strategija).

Nuomonės
2022.08.03
Apie arbatą, burbulus ir riziką

Restoranų verslas, bankų vertinamas kaip viena iš rizikingiausių veiklų, jau dabar skaičiuoja daugiau...

Nuomonės
2022.08.03
Sustoti dar anksti

Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje sulaukė permainų, kurių būtinybę seniai akcentavo ekonomistai ir...

Nuomonės
2022.08.02
Nežinia gimdo baimes

Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, jog „iki šiol nebuvo jokių indikacijų, kad lietuviškas...

Nuomonės
2022.08.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku