Kirtis per verslo lūkesčius

Publikuota: 2021-08-23
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Atrodo, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmai toliau lieka dienos šviesos taip ir neišvystančio nacionalinio stadiono „likimo broliu“ — Vyriausybė pranešė, kad rūmai nebus rekonstruojami į konferencijų centrą – esą konferencinio turizmo rinką pakeitė pandemija, todėl įgyvendinti tokį projektą nebūtų finansiškai saugu. Verslas stebisi tokiu žingsniu, tikindamas, kad po kelerių metų konferencijų industrija atsigaus, bet Lietuva jau neturės kuo konkuruoti ir dėl didelių renginių, ir dėl į šalį galėsiančių atplaukti lėšų.

Planai vietoj 1971 m. statytų nebenaudojamų Vilniaus koncertų ir sporto rūmų įrengti konferencijų centrą buvo brandinami nuo 2015 m. Skaičiuota, kad projektas kainuos iki 29 mln. Eur.

2019 m. pabaigoje planuota, kad kongresų centras dabartinių Sporto rūmų vietoje savo veiklą pradės 2022 m. pabaigoje – 2023 m. pradžioje.

Turto bankas, Sporto rūmus perėmęs iš bankrutavusios Ūkio banko investicinės grupės ir bendrovės „Žalgirio sporto arena“, jų priežiūrai išleido beveik 1 mln. Eur.

Dabar Vyriausybė staigiai mina ant stabdžių.

Vita Žilinskaitė, „Go Vilniaus“ konferencijų biuro vadovė, primena, kad Sporto rūmus perdaryti į kongresų centrą buvo sumanyta dėl to, kad Vilnius neturi konferencijų centro, visiškai atitinkančio tarptautinių konferencijų rengėjų reikalavimus, todėl Lietuvos sostinę iki šiol aplenkdavo dideli tarptautiniai renginiai, kurie būtų mums finansiškai naudingiausi.

„Go Vilniaus“ statistika rodo, kad absoliuti dauguma (apie 80%) Vilniuje vykstančių tarptautinių konferencijų yra mažos, apie 100 dalyvių.

„Atsisakę šio projekto taip ir liksime mažų renginių miestu. Mes ir toliau negalėsime net bandyti kviesti tokių visiems žinomų verslo renginių kaip „Money 20/20“, „BIO Europe“, „WEB Summit“ ar pasaulinių mokslinių kongresų organų transplantacijos, onkologijos, savižudybių prevencijos, aukštųjų technologijų, transporto ir kitose, itin mūsų valstybei aktualiose srityse“, – liūdną perspektyvą piešia V. Žilinskaitė.

Tiesa, vargu ar kas šiandien ginčytųsi dėl to, kad konferencinis turizmas dėl koronaviruso pandemijos pasaulyje drastiškai sumenko: 2020 m. tarptautinių konferencijų visame pasaulyje sumažėjo 80–90%. Atitinkamai tiek tarptautinių renginių neteko ir Vilnius.

Visgi žvelgdami į artimiausių kelerių metų perspektyvą naujausią Vyriausybės sprendimą dėl Sporto rūmų turizmo specialistai kritikuoja.

„Prognozuojama, kad konferencijų industrija visiškai atsigaus iki 2024 m., tačiau planavimo procesai, dalyvavimas miestų ir šalių varžytuvėse dėl renginių vyksta visu pajėgumu – miestai jau dabar konkuruoja dėl teisės organizuoti konferencijas 2024–2027 m. Taigi atsisakydami Vilniaus kongresų centro projekto, prarasime galimybę ženkliai papildyti valstybės biudžetą, kai konferencijos Europoje atsigaus“, – mano V. Žilinskaitė.

Specialistai aiškina, kad, remiantis tarptautiniais standartais, konferencijų centrai yra konkurencingi tuomet, kai juose yra ne tik reikiamas puikiai įrengtų salių skaičius, bet ir pats pastatas yra strategiškai patogioje vietoje. Vienas esminių kriterijų yra atstumas nuo verslo klasės viešbučių iki kongresų centro. Šiuo atžvilgiu Vilniaus koncertų ir sporto rūmai laikomi idealia vieta. Juolab kad patvirtinus rekonstrukcijos planą, vėliau ne vienus metus vilkintą, sostinėje atsirado visa eilė naujų verslo klasės viešbučių, kurie investicijų atsiperkamumą sieja su kongresų centro atidarymu.

Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė, teigia, kad turizmo verslui buvo šokas, sužinojus iš spaudos, jog nebebus konferencijų centro.

Ji primena, kad apgyvendinimo sektoriui buvo sukurti, kaip dabar aiškėja, nepagrįsti lūkesčiai, jog konferencijų centras bus įrengtas. Pasak jos, neatsitiktinai sostinės Rinktinės g. buvo sukoncentruotos investicijos į viešbučių plėtrą bei statybą – skaičiuojama, kad jos siekė ne mažiau kaip 70–80 mln. Eur.

„Tai visiška nepagarba ir nesiskaitymas su vietos verslu. Mes klaidinome investuotojus, tikėdami vyriausybių pažadais. Kas prisiims atsakomybę už tai?“ – klausia LVRA vadovė.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) teigia, kad nedalyvavo priimant šiuo metu viešai aptariamą sprendimą dėl Sporto rūmų ir pasigedo platesnės diskusijos. Pasak Vinco Jurgučio, viceministro, ministerija visada pasisakė už konferencijų centro atsiradimą Vilniuje.

„Suprantame, kad COVID-19 pandemija šiame sektoriuje įnešė sumaištį visame pasaulyje, todėl priimant sprendimus reikia vertinti besikeičiančias aplinkybes ir nebijoti koreguoti konkrečių planų“, – sako jis ir priduria, kad galima buvo surengti platesnę diskusiją, įvertinti visus argumentus, išklausyti socialinius partnerius, turizmo verslo atstovus.

VŽ nuomone, kongresų centro projektas Vilniui yra išties svarbus – apie jo poreikį kalbama ne vienus metus. Pasaulinė pandemija užklupo netikėtai ir privertė koreguoti daugelį planų, koreguoti investicijas etc. Tačiau jei į ateitį bus žvelgiama tik iš šiandienos perspektyvų ir nūdienos poreikių, rizikuojame ilgam likti konferencinio turizmo nuošalėje. Galima sutikti su EIM atstovu, kad tokio objekto vystymas užtrunka ne vienus metus ir per tą laiką ilgalaikės konferencinio turizmo atsigavimo prognozės dar gali pasikeisti, todėl yra galimybė peržiūrėti konferencijų centro veiklos koncepciją, verslo planą ir ieškoti savo konkurencinio pranašumo postpandeminiame pasaulyje.

Beje, Vyriausybei atsitraukiant nuo ilgai brandinto ir, matyt, jau laidojamo plano, kaimynai mąsto ateities kategorijomis ir jai ruošiasi.

„Tol, kol mes čia Lietuvoje „stumdome“ konferencijų centro projektą nuo vienos valdančiosios daugumos prie kitos, latviai rugpjūčio 19 d. jau antrą kartą – pirmas kartas buvo prieš pandemiją – suorganizavo Lietuvos verslo bendruomenei naujojo savo ATTA konferencijų centro Rygoje pristatymą“, – dėmesį atkreipia Jolanta Beniulienė, Lietuvos konferencijų ir renginių asociacijos pirmininkė.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:














Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Nusitaikė į išlaidūnus, bet kliudys ir pirmojo būsto pirkėjus 8

Šiuos metus būsto segmentą lydėję pranešimai apie rekordus ir rekordus, gerinančius ankstesnius rekordus,...

M. Kubilius. Geostrategijos naujienos: viskas bus gerai

Šiandien įmonių veiklos planavimas susiduria su daugybe nežinomųjų ir kintamųjų. Karti pandemijos patirtis:...

Verslo aplinka
2021.10.20
Ar visi pinigai nekvepia? 5

Lietuva siekia, kad Europos Sąjunga (ES) neįsileistų avialinijų, kurios skraido į Minską ir ten veža...

Verslo aplinka
2021.10.20
D. Arlauskas. Ko reikia geresniam gyvenimui kaime? 1

Toks klausimas kilo anądien besiklausant žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pasiaiškinimų dėl grupės...

Verslo aplinka
2021.10.19
Lyderių sprendimai sėkmės formulėje

Kone visos pirmajame „Verslo žinių“ sudarytame pramonės lyderių dešimtuke esančios įmonės planuoja didinti...

Verslo aplinka
2021.10.19
M. Nagevičius. Ko mūsų politikai galėtų pasimokyti iš Antano Smetonos 12

Pirmiausia, Antanas Smetona nėra man geriausias politiko pavyzdys ir autoritetas. Tačiau būtent tuometinis...

Verslo aplinka
2021.10.18
Kiek dar pataikausime tamsuomenei? 170

Kasdien vis labiau bauginanti COVID-19 statistika atskleidžia gana makabrišką scenarijų: pirmaujame ES pagal...

Verslo aplinka
2021.10.18
M. Cardenas. Kai nebeliko „Doing Business“ 5

Šiais metais Pasaulio bankas pavedė man ir dar penkiems mano kolegoms akademikams parengti rekomendacijas dėl...

Verslo aplinka
2021.10.17
E. Leontjeva. Skatinti, skatinti, o ką? 2

Valdžia mėgsta skatinti visokius gerus dalykus. Pagal ekonominę logiką skatinama tai, ko labiausiai...

Verslo aplinka
2021.10.16
K. Smaliukas. Viešųjų pirkimų įstatymai pakeisti. Reforma įvyko?

Seimas priėmė ilgai lauktus Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos,...

Verslo aplinka
2021.10.15
Iešmininkas visad randamas

„Pažadėjo – patiešijo, netesėjo – negriešijo“ – byloja lietuvių patarlė. Panašioje situacijoje atsidūrė...

Verslo aplinka
2021.10.15
A. Sungailienė. Koks bus Lietuvos paštas, kai išnyks laiškai? 2

Spalio pradžioje minima pasaulinė pašto diena, kai beveik prieš beveik 150 metų, 1874-aisiais – buvo įkurta...

Verslo aplinka
2021.10.14
Lenkiškas džinas angliškame butelyje 13

Lenkijos Konstitucinis Tribunolas sukūrė visai Europos Sąjungos (ES) ateičiai pavojingą precedentą ir...

Verslo aplinka
2021.10.14
V. Gutauskas. Reideriai ir feniksai - verslo apsaugos problema

Teisėsaugos institucijoms nepakankamai efektyviai saugant teisėtai veikiantį verslą nuo nusikalstamų veikų be...

Verslo aplinka
2021.10.13
Biudžetas: realus ar optimistinis? 1

Vyriausybė šiandien turėtų apsispręsti dėl svarbiausio metų finansinio dokumento — 2022-ųjų valstybės...

Verslo aplinka
2021.10.13
M. Dubnikovas. Koncertina pasienyje gali padėti surinkti daugiau mokesčių iš cigarečių 5

Apdorotą tabaką rūkantys žmonės per pirmą šių metų pusmetį į biudžetą sunešė 129,6 mln. eurų akcizo mokesčio,...

2021.10.12
Užsuktas išmokų kranelis darbuotojų nepridės 13

Lietuvoje fiksuojamas rekordinis bedarbių skaičius – šimtai tūkstančių ilgą laiką registruojasi Užimtumo...

Verslo aplinka
2021.10.12
Su inovatorių karūna – cenzūros link 6

Jei Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) buvo sukurtas tam, kad po jo uždanga savo reikaliukus...

Verslo aplinka
2021.10.11
M. Juozaitis. Kada ginčas su VMI verslui savaime tapo nuosprendžiu reputacijai? 4

Šiandien verslas, bylinėdamasis su mokesčių inspekcija (VMI), rizikuoja viskuo. Sulaukti nepageidaujamo...

Verslo aplinka
2021.10.10
V. Juzikis. Kodėl tvarumą verta laikyti veiklos rizika?

Yra trys pagrindinės varomosios jėgos, kurios skatina verslą peržiūrėti savo veiklą ir rūpintis jos tvarumu.

Verslo aplinka
2021.10.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku