Europos humanitarinis universitetas: ugdome pokyčių lyderius visam regionui

„1992 metais universitetas iš tiesų buvo įkurtas Baltarusijoje. Šia iniciatyva siekta transformuoti Baltarusijos aukštojo mokslo sistemą, diegiant vakarietišką aukštojo mokslo modelį. Pasikeitus politinėms aplinkybėms, universitetas buvo uždarytas ir persikėlė veikti į Lietuvą. Dabar jame dėsto ne tik baltarusiai, bet ir akademikai iš Lietuvos, kitų Europos valstybių, JAV, mokosi įvairių šalių studentai“, – pasakoja Universiteto rektoriaus pareigas einantis  dr. Vilius Šadauskas.

Paprastai universitetų tikslinė auditorija yra šalių, kuriose jie veikia, studentai. EHU išsiskiria tuo, kad tai – pirmoji edukacijos įstaiga Europos teisinėje praktikoje, kuriai suteiktas universiteto tremtyje (egzilyje) statusas.

„Šis statusas susijęs su vienu iš mūsų tikslų: vakarietiška dvasia ugdyti kritiškai mąstančius jaunuolius iš Baltarusijos, kurie, ateityje  šios šalies visuomenės gyvenime galėtų inicijuoti esmines transformacijas“, – sako rektorius. 

Nori kitokios ateities

Universitete ir dviejuose jo filialuose – Verslo ir ekonomikos mokykloje bei Skaitmeninių kompetencijų mokykloje – šiuo metu mokosi apie 1500 studentų. Paskaitos vyksta ne tik  rusų, baltarusių, bet ir anglų kalbomis, lietuvių kalba yra pasirenkamoji disciplina.

Jis pasakoja, kad iki 2020 m., kai aplinka buvo palanki verslui, nevyriausybinėms organizacijoms ir kitoms iniciatyvoms, EHU diplomas Baltarusijoje buvo vertinamas – į šią šalį joje gyventi, dirbti ir kurti pridėtinę vertę grįždavo apie 60-70 proc. universitetą baigusių abiturientų. Dabar, pasak pašnekovo, EHU diplomas gali tapti jaunuoliams tiltu į studijas Vakarų Europje bei gyvenimišką patirtį.

„Šiuo metu situacija yra pasikeitusi ir grįžtančiųjų procentas yra kur kas mažesnis. Matome tendenciją, kad nemaža dalis universitetą baigusių jaunuolių mokosi lietuvių kalbos, nori pasilikti dirbti ir savo asmeninį gyvenimą kurti Lietuvoje ar kitose Europos šalyse“, – sako vadovas.

Rektorius vardija, kad EHU taip pat studijuoja lietuviai, ukrainiečiai, rusai, Kazachstano, Moldovos, Latvijos ir kitų šalių piliečiai. 

Tarptautinės galimybės

20 metų Lietuvoje veikiantis universitetas išgyveno nemažai pokyčių ir kalbant apie studentams siūlomas studijų programas bei galimybes.

„Per visą veiklos Lietuvoje laikotarpį aiški viena tendencija – EHU tampa vis labiau tarptautiniu universitetu, išlaikančiu baltarusišką kultūrinį elementą. Turime daug dėstytojų iš Lietuvos aukštųjų mokyklų, kitų Europos šalių ir JAV. Pagal studijų modelį, dėstytojų kontingentą, tarptautiškumo plėtros tikslus EHU palaipsniui transformuojasi į tarptautinį universitetą“, – sako vadovas.

Dr. V. Šadauskas pabrėžia, kad šiemet sausį universitetui buvo suteikta pilna 7 metų trukmės veiklos licencija Lietuvoje, kuri yra lygiavertė bet kuriai kitai šalyje veikiančiai aukštajai mokyklai. Pagal žurnalo „Reitingai“ sudaromą vertinimą, tarp nevalstybinių aukštojo mokslo įstaigų EHU kasmet pavyksta išlaikyti II arba III reitingo poziciją. Šiemet universitetas gavo dar vieną tarptautinį įvertinimą – 11 vietą tarp aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų, veikiančių Lietuvoje.

„Rezultatas tikrai džiugina, jo pasiekėme tarptautiškumo dėka. Tačiau mes esame ambicingi, norime, kad jis būtų dar geresnis ir siekiame artimiausiu metu būti dešimtuko viduryje. Tikime, kad tikslo link veda neseniai startavusi urbanistikos studijų programa, kurią vykdome bendrai su Lenkijos ir Čekijos universitetais. Taip pat planuojame pristatyti Europos studijų programą, kurią ruoš stiprūs dėstytojai iš įvairių šalių. Labai svarbus yra mūsų strateginis partneris – Atvirosios visuomenės universitetų tinklas, kuriam priklauso EHU ir daugybė universitetų veikiančių nuo Centrinės Azijos iki JAV. Mūsų studentai gali pasirinkti kursus ir įgyti sertifikatus visuose tinklo universitetuose“, – apie atsiveriančias tarptautines galimybes pasakoja rektorius.

Anot rektoriaus, taip pat akivaizdus universiteto mokslo veiklos progresas.

„Pagal Lietuvos mokslo tarybos nustatytus kriterijus, nuo 2017 m. iki dabar EHU mokslo produkcija išaugo maždaug 20 kartų. Jeigu 2017 m. turėjome vieną tarptautinę publikaciją, dabar per metus jau suskaičiuojame ir 35 publikacijas. Stipriausi esame humanitarinių mokslų srityje, ruošdami sistemines istorines monografijas apie Baltarusijos istoriją ir kultūrą, taip pat – filosofijos, paveldo tematikos publikacijas. Universitetas tapo vartais į pasaulį mokslininkams, kurie dėl apribojimų negali publikuoti tyrimų savo šalyje“, – teigia V. Šadauskas. 

Kurti realų pokytį

Pasak V. Šadausko, EHU išskirtinumas – patyriminis ugdymas, su solidžiu humanitarinių ir socialinių mokslų elementu. Pavyzdžiui, visos studijų programos universitete yra vykdomos pagal laisvųjų menų modelį.

„Tai – unikalus mūsų studijų aspektas. Nepriklausomai nuo to, kokią studijų programą pasirenka jaunuoliai, pirmaisiais metais jie studijuoja vadinamąją bendrąją universitetinę studijų programą, į kurią įeina tokie kursai, kaip kalba ir mąstymas, įvadai į humanitarinius ir socialinius mokslus. Intensyvaus kurso metu studentai gauna galimybę susipažinti su klasikine Europos akademinės filosofinės minties literatūra. Taip ugdomas ne tik jų kritinis mąstymas, bet ir praturtinamas bendras universitetinį išsilavinimą įgijusio žmogaus žinių bagažas“, – pasakoja jis.

Anot rektoriaus, programa išsiskiria dar ir tuo, jog studentai yra įtraukiami į patirtinį, performatyvųjį ugdymą, kai mokomasi ne tik tradiciškai studijuojant literatūrą, paskaitose bei seminaruose, bet ir kuriant projektus – sąveikaujant su socialine aplinka bei  identifikuojant realias gyvenimiškas problemas. V. Šadauskas pateikia pavyzdį, kaip toks mokslo modelis pritaikomas pasirinkus IT studijas.

„Paprastai IT studentą įsivaizduojame kaip žmogų, kuris programuoja kodus. Tačiau mes norime ugdyti kūrėją, kuris įgytų ir bendrą humanitarinį išsilavinimą, ir IT žinių. Kitaip sakant, siekiame, kad studijas baigęs abiturientas būtų ne darbo rinkos dalyviu, bet darbo vietos kūrėju. Pavyzdžiui, šiai programai kuriame vadinamąją „Užsakymų laboratoriją“, kuri leistų bendradarbiauti su verslu, atlikti nedideles, verslui aktualias užduotis, ir suteiktų galimybę įgyti apčiuopiamos praktikos. IT ir verslo ekonomikos filialus mes vadiname „Branches of Change“ – tikime, kad jos taps ne tik universiteto saitu su verslu, bet ir galės būti pokyčių katalizatoriumi Lietuvos verslo erdvėje“, – sako rektorius.

Tokios, į praktiką orientuotos programos, anot vadovo, ir yra populiariausios.

„Daugiausia susidomėjimo sulaukia IT, verslo ekonomikos, medijų ir komunikacijos, dizaino programos. Ateinantį rudenį planuojame startuoti su dar viena – „Game Design“ (liet. žaidimų dizaino) programa, kuri, tikime, sulauks ne mažiau dėmesio“, – anonsuoja vadovas. 

Dar prasmingesnė misija

Nuo pat EHU įkūrimo, universiteto misija buvo kurti erdvę, kurioje būtų skatinamas kritinis mąstymas, gilinamos socialinių ir humanitarinių mokslų žinios, užtikrinama aukšta švietimo kokybė. Dabar, sako rektorius, EHU misija yra dar platesnė.

„Visi žinome, kokia politinė situacija šiuo metu yra Ukrainoje, Baltarusijoje, ir visame rytų Europos regione. Viliamės, kad tai, kas vyksta, vieną dieną pasibaigs. Tuomet visuomenei reikės išgyti. Kad tai įvyktų, reikia kad sąveikautų skirtingos šalys, asmenys, požiūriai. Universitetas yra tokia akademinė erdvė, kurioje turėtų būti diskutuojama konceptualiais, esminiais klausimais, o politinis elementas – paliekamas už durų. Todėl mes norime būti atviri visiems, fasilituoti kultūrinį dialogą ir tuo praturtinti studijų procesą“, – teigia EHU vadovas.

V. Šadauskas sako, kad įvairūs moksliniai tyrimai pagrindžia, jog tarpkultūrinis studentų sąveikavimas jiems leidžia būti visuomeniškesniais, giliau suvokti politines ir socialines problemas.

„Tokio suvokimo tikrai reikės, tikėkimės, netolimoje ateityje, sprendžiant šio traumuoto regiono problemas“, – sako jis.