Lietuvos geležinkelių elektrifikavimo programa – žingsnis į tvaresnį rytojų

„Geležinkelių elektrifikacijos programos pagrindinė žinia, kad siekiame įgyvendinti ambicingus planus ir iš esmės pakeisti geležinkelių veidą šalyje, – teigia LTG grupės generalinis direktorius. – Geležinkelių transportas žengia platų žingsnį nuo iškastinio kuro naudojimo prie elektros, o tai žymiai žaliau ir tvariau. Skaičiuojame, kad elektrifikuotu ruožu pradėję kursuoti elektra varomi keleiviniai ir krovininiai traukiniai leis mums oro taršą sumažinti 150.000 tonų per metus. Neabejojame, kad ateityje visas geležinkelis nuo iškastinio kuro pereis prie elektros ar kitos žalesnės alternatyvos, taigi visi, kurie naudosis geležinkeliais, važiuos žaliuoju transportu.“

Jis primena, kad Europos vizija yra intermodaliniai vežimai, t. y. ilgesniais maršrutais krovinius vežančius vilkikus ar puspriekabes krauti ant geležinkelių platformų ir taip mažinti taršą, CO2 išmetimus bei tausoti kelius. Beje, LTG grupė jau šiandien turi klientų, kurie naudojasi intermodalumo paslaugomis.

Europoje taip pat svarstoma pasitelkus kainodarą didinti netolimų skrydžių kainas, kad keleiviai kelionei rinktųsi gerokai švaresnį geležinkelį.

3,5 karto daugiau elektrifikuotų ruožų

„Elektrifikacijos naudą pajus ne tik mūsų įmonė, bet ir visi geležinkelio transporto naudotojai, nes elektrinių traukinių aptarnavimas ir eksploatacija yra gerokai pigesnė nei dyzelinių, elektros variklių priežiūra žymiai pigesnė nei vidaus degimo, išvengiama daug procesų, kur naudojami tepalai ir alyvos, taigi sutaupytos lėšos leis mums dar daugiau investuoti tiek į infrastruktūros plėtrą, tiek į paslaugų keleiviams ir krovinių vežėjams kokybę, – pasakoja E. Lazauskas. – Yra paskaičiuota, kad elektrifikavus šį ruožą Lietuvos geležinkelių tinkle veikiantys vežėjai potencialiai sutaupys apie 505 mln. Eur, viso elektrifikacijos projekto socialinė ekonominė nauda viršys net 700 mln. Eur.“

Pasak LTG grupės generalinio direktoriaus, elektrifikuotas ruožas nuo valstybinės sienos iki uosto taps žaliuoju geležinkelių stuburu, tinkamu keleivių, krovinių ir intermodaliniams pervežimams. Čia iš viso numatyta elektrifikuoti 731 km ruožų. Tuomet elektrifikuotas geležinkelis šalyje nuo dabar esančių 8% paaugs net iki 28%. Žinoma, įgyvendinus projektą LTG reikės ir kvalifikuotų žmonių, kurie prižiūrėtų ir aptarnautų elektros tinklą, taigi dėl šios srities specialistų teks pakonkuruoti su energetikais.

Naujai elektrifikuojami ruožai skaidomi į dvi dalis: geležinkelis nuo Vilniaus iki Klaipėdos ir privažiuojamieji, manevriniai bei kiti reikalingi keliai bendrai infrastruktūrai. Pastarieji sudaro 368 km, o 363 km – ruožas nuo Kaišiadorių iki Klaipėdos per Šiaulius (321 km) ir Vilniaus aplinkkelis (42 km), kad krovininiams traukiniams nereikėtų važiuoti per pačią sostinę. Beje, važiuodami Vilniaus pietiniu aplinkkeliu galime matyti, kad ruože į Vilniaus oro uostą jau sumontuotos atramos ir ištempti kontaktiniai laidai elektriniams traukiniams.

Pasiruošimas įsibėgėjo

„Dalyje ruožų jau sustatytos atramos ir ant jų sumontuoti kontaktiniai laidai, pastatyta kita infrastruktūra, – pasakoja LTG grupės generalinis direktorius. – Be šių matomų statinių dar reikia atnaujinti 6 aukštos įtampos pastotes, iš kurių 4 priklauso elektros perdavimo sistemos operatoriui AB „Litgrid“, nes elektriniams traukiniams reikės daug elektros energijos. Taip pat reikia nupirkti traukinius. Beje, sutartis dėl 9 keleivinių elektrinių ir 6 baterinių traukinių, kurie bus 100% pritaikyti specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, įsigijimo jau pasirašyta. Šiuo metu vyksta jų projektavimas. Sutartį dėl mažiausiai 17 elektrinių lokomotyvų tikimės pasirašyti jau šių metų pabaigoje.“

E. Lazauskas atkreipia dėmesį, kad reguliaraus eismo teks palaukti ir todėl, kad pastatytuose elektrifikuotose ruožuose privaloma atlikti sudėtingus testavimo bei sertifikavimo darbus, įsigyti elektriniai traukiniai privalės dešimtis kartų įvairiais važiavimo režimais įveikti naujus ruožus su testuotojais, kurie tikrins ir įvertins daugybę parametrų. Planuojama, kad sertifikavimas ir bandymai gali trukti iki 16 mėn. To reikia, kad būtų įsitikinta, jog pastatytas geležinkelis atitinka visus techninius reikalavimus ir yra saugus eksploatuoti, o traukiniai tinkami ir patogūs.

Jis atkreipia dėmesį, kad dalis perkamų traukinių bus bateriniai, t. y. turės galingas elektros baterijas, kuriose sukauptą energiją naudos važiuodami neelektrifikuotais ruožais.

„Tai racionalus sprendimas geležinkelio ruožuose, kurių elektrifikuoti netikslinga dėl per ilgo atsiperkamumo. Pavyzdžiui, ruože Vilnius–Varėna dalis kelio liks neelektrifikuota, kuriuo elektrinis traukinys važiuos naudodamas baterijose sukauptą elektros energiją. Pasiekęs Varėną ją pasikraus, kad grįždamas į sostinę galėtų pasiekti elektrifikuotą ruožą ir toliau važiuoti naudodamas kontaktinio tinklo tiekiamą elektrą. Tokių baterinių traukinių poreikius esame suskaičiavę ir kituose trijuose planuojamuose ruožuose Šiaurės Lietuvoje, todėl programoje numatėme ir reikiamą kiekį stotelių traukinių baterijoms įkrauti“, – kaip suplanuota kuo geriau išnaudoti elektrifikuotą geležinkelį pasakoja E. Lazauskas.

Geležinkelių elektrifikavimo programa apima ir kitus būtinus atlikti pasiruošimo darbus. Pavyzdžiui, atnaujinti traukinių aptarnavimo centrus – depus, kad būtų galima aptarnauti elektrinius traukinius.

„Elektriniams keleiviniams ir krovininiams traukiniams techniškai aptarnauti reikia ne tik visiškai kitos įrangos, bet ir kitų specialistų su ypatingomis žiniomis. Visa tai reikia įsigyti, pastatyti, o specialistus – paruošti, – vykdomais paruošiamaisiais darbais dėl elektrifikuoto geležinkelio įdarbinimo dalinasi LTG grupės generalinis direktorius. – Taip pat suplanuota įsigyti diagnostinių riedmenų, kurie būtų reikalingi, jei tektų operatyviai atstatyti elektros kontaktinį tinklą. Nes ir dabar pasitaiko, kad jį pažeidžia virstantys medžiai, kontaktinis tinklas nevienodai dėvisi ar kitaip neužtikrina reikalingų parametrų.“

Jis pasakoja, kad yra ir netipinių būtinų papildomų sprendimų. Pavyzdžiui, prie Klaipėdos elektrifikuoto geležinkelio kontaktiniai tinklai, kurie montuojami gana neaukštai, gali trukdyti pervežant negabaritinius krovinius iš jūrų uosto, tarkim, vėjo elektrinių sparnus. Todėl tam tikruose ruožuose numatomos atidaromos pervažos, kad, esant poreikiui, kontaktinį tinklą virš automobilių kelių būtų galima operatyviai patraukti ir vėl grąžinti į veiklą iš esmės netrikdant nei automobilių, nei traukinių eismo.

1 ct virstų 1 mln. Eur

Skaičiuojama, kad LTG, kai bus pradėti eksploatuoti nauji elektrifikuoti ruožai, elektros sunaudos bent du kartus daugiau nei dabar – apie 130 GWh per metus.

LTG grupė taps didelė elektros energijos vartotoja ir labai jautri elektros kainai, kuri dabar svyruoja dešimtimis centų. O, skaičiuojama, vos vieno cento už kilovatvalandę pokytis lemtų, kad per metus LTG grupės sąnaudos padidėtų ar sumažėtų apie 1 mln. Eur. Jei krovininius traukinius dar galima leisti važiuoti, kai elektra pigesnė, tai keleiviniai privalo kursuoti tiksliai pagal grafiką. Beje, daugelis jų važiuoja būtent tuo metu, kai elektros kaina pasiekia dienos piką: ryte, dieną ar vakare. Šiuo metu skaičiuojama, kiek tokiu atveju pikinės elektros kainos turės įtakos LTG grupės kaštams.

Anot LTG grupės vadovo, šiems kainos svyravimo iššūkiams planuojama panaudoti įvairius „vaistus“: jau bandoma energijos kaupimo baterijose technologija – elektros energija bus kaupiama, kai ji rinkoje pigiausia, ir naudojama – kai brangiausia. Be to, ir pati LTG taps elektros gamintoja, kuri šią elektrą tiektų savo baterijoms. Energijos gamyba bandoma ir garso sienelėse, kurios iki šiol atliko tik garso barjero vaidmenį. Vertinamos ir kitos priemonės valdyti elektros kainų svyravimus.