Saulės elektrinė su ES fondų parama: ką svarbu įvertinti iš anksto?

Priemonės tikslas – sumažinti energijos vartojimo intensyvumą pramonės įmonėse, didinant atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir vartojimą. Dalyvauti priemonėje gali labai mažos, mažos, vidutinės ir didelės pramonės įmonės, nepatiriančios sunkumų, veikiančios bent 3 metus ir atitinkančios kitus kriterijus.

Atsinaujinančius energijos išteklius (AEI) naudojančių energijos gamybos pajėgumams įrengti pasinaudojant šią priemone nuo 2014 m. jau skirta beveik 21 mln. Eur. Šio, paskutiniojo etapo paramos biudžetas – 3,3 mln. eurų. Finansavimo suma gali siekti 40-60 proc. viso projekto išlaidų. Bendras priemonės biudžetas yra 24 mln. Eur.

Šiuo metu LVPA yra sulaukusi 11 paraiškų, planuojama, kad iki kvietimo pabaigos gegužės 4 d. iš viso gali būti pateikta apie 60 paraiškų. Įmones, svarstančias, ar dabar tinkamas laikas pasinaudoti šia priemone, LVPA vadovas Aurimas Pautienius-Želvys ragina neabejoti.

„LVPA administruojamame ES investicijų portfelyje visos energetikos tematikos priemonės sudaro svarią dalį – 38,7 proc., atitinkamai 442 mln. Eur. Jei žvelgsime į ateitį, matyti, kad vienas iš svarbiausių Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos ministerijų, beje, ir kitų ministerijų įvardijamų tikslų – žalesnė, mažo anglies dioksido kiekio technologijų Europa, įskaitant ir energetikos pertvarką. Europos Komisijos dėmesys taip pat yra nukreiptas į žaliąjį kursą (angl. Green deal), įskaitant ir atsinaujinančios energetikos aspektus. Taigi raginčiau įmones nelaukti naujojo finansinio laikotarpio ir veikti dabar, nes dabar pats geriausias laikas atlikti visus įmanomus veiksmus, atnaujinti technologinius resursus, diegti inovacijas galvojant apie žaliąją ekonomiką ir jos perspektyvas“, – sako p. Pautienius-Želvys.

[infogram id="3750910e-0941-4931-a316-74d731993786" prefix="Wlt" format="interactive" title="TR:ignitis"]

Saulės elektrinė – patraukliausia

Viena iš dažniausiai įmonių pasirenkamų energetinio efektyvumo priemonių yra saulės elektrinė savo poreikiams. Tai nesunkiai įgyvendinama, apčiuopiamą naudą duodanti ir pakankamai greit atsiperkanti priemonė. Pasak LVPA Verslo skatinimo projektų skyriaus vedėjos Gintarės Kuncaitytės, pateikiamose paraiškose fotovoltinės saulės elektrinės sudaro apie 95 proc. visų projektų.

Gediminas Aliukonis, UAB „Ignitis“ projektų įgyvendinimo skyriaus vadovas, pataria į paramą pretenduojančioms įmonėms gerai įsigilinti į LVPA keliamus reikalavimus bei įvertinti realius savo energijos poreikius ir atsižvelgiant į juos pasirinkti racionalius techninius sprendimus. Ne mažiau svarbu atsakingai pasiruošti būsimiems pirkimams bei skirti laiko, o kartais ir lėšų įsigilinti į techninius saulės elektrinių įrengimo aspektus.

„Vis dar pasitaiko nemažai atvejų, kai įmonės pasirenka pigiausią sprendimą, nebūtinai pagrįstą profesionalia ir išsamia objekto bei jo energijos vartojimo profilio analize. Svarbu įrengti ne kuo didesnės galios, bet kuo geriau kliento poreikius atitinkančią ir efektyviausiai veiksiančią elektrinę. Mažiausia siūlomo sprendimo kaina dažnai reiškia ir minimalų dėmesį detalėms, kurios ilgalaikiuose projektuose yra itin svarbios. Tarkime, dažnai verslas nusprendžia įsirengti saulės elektrinę ant pastato stogo, tačiau prieš tai neįvertina pastato ir jo stogo konstrukcijų atsparumo papildomoms apkrovoms. Tai labai neatsakinga, nes rizikuojama ir pastato stabilumu, ir darbuotojų ar klientų sveikata. Juk, pavyzdžiui, 100  kWp galios elektrinės su visomis konstrukcijomis, balastu ir kita įranga masė gali siekti 20 tonų ir daugiau. Ne kiekvienas stogas atlaikys tokią papildomą apkrovą,  nepamirškime ir papildomos sniego apkrovos žiemą, o kur dar vėjo apkrovos. Todėl kiekvieną kartą imdamiesi naujo projekto savo komandoje skiriame ypatingą dėmesį rizikoms suvaldyti, modeliuojame įvairius galimus scenarijus ir ieškome ne tik patrauklaus, bet ir saugaus sprendimo“, – komentuoja p. Aliukonis.

Nesudėtingas įrengimas, greitas atsipirkimas

Atidžiai įvertinti stogo konstruktyvą pataria ir Darius Liutkevičius, UAB „Audėjas“ gen. direktorius.

500 kWp galios saulės elektrinė ant bendrovės pastato stogo veikia nuo 2018 m. rugsėjo ir pagamina apie 36% „Audėjo“ suvartojamos elektros energijos.

„Mūsų atveju po ekspertizės paaiškėjo, kad dalis stogo konstrukcijos yra per silpna, tad teko apie 1000 kv.m. stogo dalies apšiltinimą keisti į lengvesnį, o tai stabdė darbus ir prireikė papildomų investicijų. Taip pat rekomenduoju atidžiai pasitikrinti rangovo garantines sąlygas ir atsakomybes. Jei nenumatytos jokios finansinės sankcijos, tai jos galimai gali būti netinkamai vykdomos. Mes tai įsivertinome iš anksto ir vėliau labai pravertė“, – pasakoja p. Liutkevičius. Jis taip pat pataria projekte numatyti ir elektrinės monitoringą, kuris turi būti patogus, su duomenų kaupimu, nuotoliniu nuskaitymu ir efektyvumo analize.

Anot p. Liutkevičiaus, saulės elektrinę bendrovė rinkosi dėl to, kad turėjo galimybę įrengti ją ant pastato stogo nenaudodama žemės ploto. O palanki valstybės pagalba pasinaudojant ES iš dalies finansuojama priemone „Atsinaujinantys energijos šaltiniai pramonei LT+“ ir finansavus 60% projekto vertės ženkliai pagreitino atsipirkimo laikotarpį – pasak bendrovės vadovo, planuojama, kad projektas atsipirks per 5 metus.

Anot p. G. Kuncaitytės, įmonių aktyvumas teikiant paraiškas pagal priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“ yra didelis ir susidomėjimas auga su kiekvienu etapu. Apibendrindama ankstesnių paramos etapų patirtį ji pataria būsimiems pareiškėjams atkreipti dėmesį į esminius paraiškos teikimo aspektus: „Labai svarbu pateikti tinkamai atliktą energijos vartojimo auditą, o pildant paraišką vadovautis audite numatytomis rekomendacijomis. Projekte numatytos veiklos privalo atitikti kartu su paraiška pateiktame energijos vartojimo audite rekomenduojamas priemones. Svarbu nepamiršti, kad energijos vartojimo auditas – projekto parengtumo privalomas reikalavimas, be kurio įvykdymo projekto finansavimas nėra įmanomas.  Taip pat būtina korektiškai apskaičiuoti tinkamas finansuoti išlaidas ir bendrą pareiškėjo energijos sąnaudų balansą bei kuo įmanoma tiksliau suplanuoti projekto įgyvendinimo trukmę,

įvertinant ir numatant visų galimų projektų rizikų valdymo veiksmus.“