Kibernetinių atakų skaičius auga sparčiai: lemia ir geopolitika, ir nesutvarkytas IT ūkis
Konkrečiai Baltijos šalyse kibernetinių atakų grėsmę stiprina geopolitinė situacija ir dalis tokių nusikaltimų yra politiškai motyvuoti, sako Artūras Piliponis, EY konsultacinių paslaugų praktikos partneris.
„Neseni kibernetiniai incidentai Lietuvoje, kai įvykdytos atakos prieš Kauno technologijos universiteto (KTU) informacines sistemas ar užšifruoti Vilniaus rajono savivaldybės saugomi duomenys, iliustruoja pasaulyje matomas tendencijas, kad incidentų daugėja, jie įvairėja, o organizacijų patiriama žala auga“, – pranešime sako jis.
Pasak EY, kibernetinių atakų skaičiaus augimas 75% per penkerius metus rodo tiek pačių programišių suaktyvėjimą, tiek nepakankamą organizacijų dėmesį saugumui.
Anot A. Piliponio, kas trečias kibernetinio saugumo ekspertas teigia, kad iššūkius organizacijose lemia darbuotojų, kurie yra ne iš IT srities, žinių stygius – darbuotojai turi per mažai patirties ir supratimo, kaip vyksta kibernetiniai incidentai, nesugeba nuo jų apsisaugoti ir identifikuoti laiku.
Net kas antras EY apklaustas specialistas nurodė, kad viena iš problemų yra tai, jog įmonės turi per daug komunikacijos platformų ir sistemų, kurios kenkėjams leidžia pasiekti įvairius duomenis. Todėl įmonės raginamos įvertinti ir optimizuoti savo IT ūkį, investuodamos į technologijų plėtrą nuosekliai įgyvendinti integruotus saugumo sprendimus.
„EY 2023 Global Cybersecurity Leadership Insights“ tyrime nurodoma, kad 76% įmonių ir įstaigų reikia mažiausiai pusės metų nustatyti ir užkirsti kelią duomenų saugumo pažeidimui. EY prognozuoja, kad bendra kibernetinių nusikaltėlių sukelta žala įmonėms ateityje toliau sparčiai augs – nuo 20 mlrd. USD 2021 m. iki 265 mlrd. USD 2031 m.
VŽ primena, kad pernai gruodį Lietuvoje įvyko dvi plačiai nuskambėjusios kibernetinės atakos, kurias patyrė KTU ir Vilniaus rajono savivaldybė.
