Telecentro atsakas į iššūkius – 2 nauji duomenų centrai

Kasdien – 330 TB naujų duomenų

Statistikos duomenys teigia, kad šiuo metu pasaulyje kiekvieną dieną atliekama 9 mlrd. Google užklausų, 8 mlrd. įkėlimų į socialinius tinklus, išsiunčiama 330 mlrd. elektroninių laiškų, atliekama milžiniški kiekiai kitų skaitmeninių veiksmų. Šis intensyvus skaitmeninis žmonijos gyvenimas sukuria gigantiškus kiekius naujų duomenų. Skaičiuojama, kad kasdien pasaulyje sukuriama apie 330 mln. terabaitų naujų duomenų, kas reiškia, kad 2023 metais pasaulyje bus sukurta apie 120 mlrd. terabaitų duomenų. Artimiausioje perspektyvoje duomenų kiekiai, prognozuojama, augs maždaug po 23 proc. kasmet. 

Lietuvoje ITT ekosistemoje cirkuliuojančių duomenų kiekiai auga taip pat sparčiai.  RRT 2022 m. IV ketvirčio ataskaita teigia, kad siunčiamų per operatorių tinklus duomenų apimtys per 2022 m. išaugo 28 proc., nuo 250 iki 321 terabaitų per ketvirtį.

Paklausa lenkia pasiūlą

Kad šie eksponentiškai augantys duomenų srautai būtų tinkamai valdomi, užtikrinamas jų pateikiamumas,  reikalinga, kad  atitinkamai sparčiai plėstųsi ir ITT infrastruktūros pajėgumai. „Tačiau situaciją tarptautinėse rinkose šiuo metu nepavadinsi stabilia. Dėl energetinės krizės, su kuria šiuo metu susiduria daugelis šalių, finansinių išteklių investicijoms brangimo, pertrūkių kompiuterijos komponentų gamyboje bei tiekimo grandinėse pasaulinė duomenų centrų paslaugų pasiūla, panašu, artimiausius metus nespės tenkinti paklausos. Išsivysčiusių šalių ITT infrastruktūrai ypač didelį iššūkį kels išaušusi dirbtinio intelekto era, nes ChatGPT ir kitų DI sistemų funkcionavimui aprūpinti reikalingi triskart didesni serverių, aušinimo, tinklų greitaveikos ir kitokie ITT pajėgumai. Nenustebčiau, jeigu visi šie veiksniai kartu sudėjus ves prie DC paslaugų kainų augimo“, – teigia Telecentro Veiklos vystymo departamento direktorius Arnas Zuikis. 

Saugos šimtų organizacijų duomenis

A. Zuikio žodžiais, šiuo požiūriu situacija Lietuvoje yra palankesnė vartotojams, o artimiausioje perspektyvoje DC paslaugų pasiūla tik didės. Prie jos augimo prisidės ir šiuo metu Telecentro statomi valstybės duomenų centrai (VDC). Darbai vyksta pagal grafiką ir pirmieji 2 centrai, šiuo metu statomi Vilniuje, serverius ir duomenų masyvus galės priimti jau 2023 metų pabaigoje. 

Valstybės duomenų centrus statyti Telecentrą įgalioja teisės aktai bei sprendimai, apibrėžiantys valstybės informacinių išteklių strategiją.  Pagal šią strategiją numatoma pastatyti 4 duomenų centrus. Pirmame etape statomuose 2 duomenų centruose (TIER III lygio) Vilniuje, kurių bendra talpa sieks apie 300 serverių spintų, bus centralizuotai saugomi ir valdomi šimtų valstybės institucijų ir organizacijų duomenys. Bendra Telecentro investicija į šiuos duomenų centrus, technologinę įrangą, telekomunikacinius sujungimus ir kitus projekto elementus sudarys daugiau negu 20 mln. eurų. 

„Gruodį užbaigsime 2 VDC statybą – tas leis užtikrinti valstybės informacinių išteklių saugumą bei efektyvesnį visos duomenų ekosistemos valdymą“, – sako A. Zuikis. 

Kenkėjiškų atakų vis daugyn 

Besiplečiančią skaitmeninę erdvę neišvengiamai lydi augančios kibernetinės grėsmės ir rizikos, kurių prevencijai ir užkardymui tenka skirti vis didesnius išteklius, sako Telecentro kibernetinės saugos ekspertas Grigorij Strelec. Microsoft korporacija teigia pastaruoju metu fiksuojanti didžiulį DDoS atakų šuolį. Taip 2022 m. „Microsoft“ sistemos kasdien fiksuodavo vidutiniškai po 2000 šio tipo atakų arba 40 proc. daugiau negu 2021 metais. Tarptautinis sukčiavimo internete prevencijos konsorciumas APWG teigia, kad 2022 m. phishing tipo atakos pasiekė rekordines aukštumas – užfiksuota 1,27 mln. atvejų. Kenkėjiškos įrangos (malware) atakų skaičius pasaulyje šoktelėjo kone dvigubai, iki 1,28 mlrd. atvejų, o kibernetinės saugos kompanija „Sonicware“ pernai užfiksavo per 270 tūkst. naujų, iki tol nematytų kenkėjiškos įrangos variantų. 

Didžiąją dalį žalos dėl šios kenkėjiškos veiklos patiria vartotojai, tačiau ji kelia vis didesnį susirūpinimą ir ITT infrastruktūros sityje dirbantiems profesionalams. Antai duomenų centrų veiklą pasaulyje sertifikuojančio „Uptime Institute“ atliekami tyrimai rodo, kad kas dešimtas duomenų centrų veiklos sutrikdymas/gedimas 2022 m. įvyko  dėl kibernetinės/virusinės kilmės atakos. Šis rodiklis nėra didelis, lyginant su kitomis gedimų priežastimis, kita vertus, „Uptime Institute“ duomenys rodo, kad kibernetinės atakos yra viena sparčiausiai didėjanti IT sistemų sutrikimo priežasčių grupė, pastebi G. Strelec. 

Maksimalus saugumas

Arnas Zuikis pabrėžia, kad naujai statomiems Telecentro duomenų centrams ir jų veiklai užtikrinti reikalingai infrastruktūrai yra keliami aukščiausi technologiniai, organizaciniai ir saugumo reikalavimai, todėl jie reikšmingai sustiprins bendrąjį valstybės informacinių išteklių saugumą. 

Telecentras yra įdiegęs ir sertifikavęs vidines sistemas bei procesus pagal standartą ISO 270001 (“Informacijos saugos valdymo sistemos”). Statomų DC projektai tai pat sertifikuoti pagal aukščiausius tarptautinius standartus, atitinkančius TIER III reikalavimus. TIER III  bus sertifikuojami ir patys duomenų centrai, kas užtikrins ne mažesnį kaip 99,982% veikimo laiką per metus. 

Pasak G. Strelec, duomenų perkėlimas į valstybinių duomenų centrų pagrindu sukurtas debesijos platformas didins duomenų saugumą jau vien dėl to, kad duomenys bus atskirti nuo organizacijų kompiuterinio tinklo ir tuo būdu mažės galimybė įsiskverbti į  tinklą per darbuotojus ir jų darbinius kompiuterius. Taip pat ir dėl to, kad čia bus griežtai laikomasi kibernetinės saugos taisyklių, taikomos atitinkamos duomenų saugos priemonės, tokios kaip duomenų šifravimas, daugiapakopis vartotojų identifikavimas, jų rolių ir lokacijų valdymas, įvairūs rizikų ir incidentų valdymo modeliai. 

„Saugumo požiūriu ypač svarbu, kad Telecentro valdomi valstybės duomenų centrai yra prijungti daugiau kaip viena tiesiogine jungtimi su saugiuoju valstybiniu duomenų perdavimo tinklu, kas užtikrina institucijoms bei įstaigoms saugią prieigą prie valdomų duomenų ir informacinių išteklių nesinaudojant išoriniais elektroninių ryšių tinklais, jeigu šie ekstremalių situacijų metų būtų sutrikdyti“, – sako A. Zuikis. 

Taupys finansus ir elektros energiją

Informacinių išteklių perkėlimas į dedikuotus valstybinius duomenų centrus ne tik leis padidinti valstybės informacinių išteklių saugumą, bet ir sąlygos reikšmingus finansų bei elektros energijos sutaupymus, teigia A. Zuikis. 

Didžiausius IT kaštus generuoja sąnaudos elektros energijai, metinės valstybės išlaidos neefektyvaus IT ūkio išlaikymui vien dėl išaugusių elektros kainų gali siekti 100 mln. eurų ir daugiau. Valstybinio sektoriaus energetinis efektyvumas esamose institucijų serverinėse yra iki keliasdešimt kartų žemesnis negu aukšto energetinio efektyvumo duomenų centruose, sako Telecentro atstovas. 

Maitinami saulės energija

Naujuosius Telecentro duomenų centrus numatoma maitinti saulės energija – tam įmonė lygiagrečiai vykdo didelį saulės elektrinių statybos projektą. Šiuo metu statomi bendrovės saulės jėgainių parkai gamins apie 10 000 MWh, o perspektyvoje – apie 18 000 MWh energijos per metus. Bendrovės  jėgainėse pagaminta energija leis ilguoju periodu ženkliai mažinti DC  eksploatacijos kaštus bei paslaugų viešajam sektoriui kainas. 

Projektuodamas valstybės duomenų centrus Telecentras inicijavo ir daugiau aplinkai draugiškų projektų. Vienas tokių – duomenų centrų atliekinės šilumos panaudojimas centriniam šildymui Vilniaus mieste. Šio novatoriško projekto metu pirmą kartą Lietuvoje bus bandoma praktiškai įgyvendinti duomenų centro šilumos pavidalu išskiriamos energijos atidavimą į miesto šilumos tinklus.