Ukrainai – daugiau naujoviškų dronų

Naujoje, pietinėje Vokietijoje pastatytoje gamykloje „Helsing“ gamins naujus, pažangius HX-2 kovos dronus – anot bendrovės, išaugę gamybos pajėgumai leis tiekimą Ukrainai papildomais 6.000 dronų. Iki tol Ukraina iš „Helsing“ buvo užsakiusi 4.000.

Anot bendrovės, naujoji gamykla Pietų Vokietijoje nuo pat pradžių bus pajėgi pagaminti per 1.000 dronų kiekvieną mėnesį.

„Akivaizdu, kad NATO reikia išmokti svarbių pamokų, ir tai daryti greitai, – pranešime teigė Gundbertas Scherfas, vienas „Helsing“ įkūrėjų.

2021 m. įkurta „Helsing“ yra vienas žinomiausių ir sėkmingiausių jaunų, technologiškai pažangių Europos gynybos ir dvigubos paskirties įmonių. Praėjusių metų liepą vokiečių startuolis pritraukė 450 mln. Eur rizikos kapitalo investiciją, per kurią buvo įvertinta 5,4 mlrd. Eur.

Tarp investuotojų jis turi tokius žinomus vardus kaip Danielis Ekas, srautinių muzikos transliacijų platformos „Spotify“ įkūrėjas, arba rizikos kapitalo bendrovė „General Catalyst“.

Startuolį įkūrė kompiuterinių žaidimų srityje veikęs T. Rielis, dar prieš „Helsing“ su DI sistemomis gynybos sektoriui dirbęs Niklas Kohleris ir G. Scherfas, buvęs Vokietijos gynybos ministerijos komisaras.

„Helsing“ savo veiklą pradėjo nuo sistemų tiekimo karinę įrangą gaminančioms kompanijoms, tačiau pernai į įrangos gamybą įžengė pati – bendrovė išvystė HX-2 kovinį droną. Jos teigimu, šis bepilotis orlaivis yra pajėgus gabenti amuniciją ar naviguoti be operatoriaus įsikišimo ar netgi GPS.

Anot „Helsing“, šių dronų masinę gamybą galima vykdyti pigiau, nei įprastai, tam pasitelkiant 3D spausdinimo technologiją – teoriškai tokių dronų kasmet galima pagaminti dešimtis tūkstančių.

Šie dronai gali nuskristi iki 100 km, taip pat yra atsparūs signalo trukdymui (angl. jamming), į juos yra sumontuoti sudėtingi DI sprendimai. HX-2 dronus taip pat galima jungti į spiečių, kuriam valdyti pakanka vos vieno operatoriaus žmogaus.

Šiuos dronus „Helsing“ anksčiau teigė norinti parduoti ir NATO sąjungininkams, juos pasitelkiant rytinio Aljanso flango gynybai.

Į pagalbą – „Mistral“

Kelios dienos prieš tai, per Paryžiuje pirmadienį ir antradienį vykusį „DI viršūnių susitikimą“, paskelbta, kad jėgas „Helsing“ apjungia jėgas su kitu jaunu ir itin perspektyviu laikomu Europos startuoliu – didžiuosius kalbos modelius (angl. large language models, LLM) kuriančiu Prancūzijos „Mistral AI“.

Bendrovės teigia ketinančios apjungti savo technologijas ir pasitelkti DI tam, kad pagerintų komunikaciją tarp karių mūšio lauke.

Kaip rašo „The Wall Street Journal“, „Mistral“ ir „Helsing“ kartu vystys regos-kalbos-veiksmo (angl. vision-language-action) models, kurie karo lauke naudojamą programinę įrangą padės įgalinti geriau suprasti aplinką, komunikuoti su žmonėmis bei pagreitinti sprendimų priėmimą.

„Gynybos ateitį suformuos DI pagrindu veikiančios sistemos, kurios dirbs kartu su fiziniame pasaulyje esančiais žmonėmis, – sako Antoine‘as Bordesas, „Helsing“ viceprezidentas, atsakingas už DI. – Robotika ir DI sukels gynybinių operacijų revoliuciją – šios technologijos padidins efektyvumą, sumažins rizikas bei pagreitins sprendimų priėmimą itin aukštos rizikos aplinkoje.“

Buvę JAV technologijų milžinų inžinieriai, grįžę namo į Prancūziją, „Mistral“ įkūrė 2023 m. pavasarį, dar generatyvinio DI pradžioje. Šis startuolis į antraštes pateko kone iškart, nes vos po kelių savaičių po įkūrimo paskelbė pritraukęs 100 mln. Eur investiciją.

Dabar „Mistral“ yra laikoma kone vienintele Europos viltimi fundamentinių DI modelių srityje, ypač po to, kai iš šių lenktynių pasitraukė Vokietijos startuolis „Aleph Alpha“, dėmesį nukreipęs į DI taikymą viešajame sektoriuje ir privačiame versle.

„Mistral“ per paskutinį investicinį raundą pernai liepą pritraukė 645 mln. USD, o investuotojai šiai bendrovę įvertino 6 mlrd. USD.