500 mln. USD pritraukęs startuolis konkurento „OpenAI“ tempo neišlaikė

Heidelbergo mieste Vokietijoje įkurtas startuolis B etape pritraukė 500 mln. USD (460 mln. Eur) investiciją, iš jos 110 mln. Eur buvo investuoti į įmonės kapitalą, o likę pinigai buvo suteikti kaip moksliniams tyrimams skirtos dotacijos.

Už savo nugaros „Aleph Alpha“ subūrė gana įspūdingą investuotojų grupę, kurios priešakyje buvo labiau tradiciniai Vokietijos verslo milžinai, pavyzdžiui, mažmeninės prekybos tinklo „Lidl“ valdytoja „Schwarz Group“, programinės įrangos milžinė SAP, inžinerijos ir technologijų konglomerato „Bosch“ rizikos kapitalo fondų valdytoja „Bosch Ventures“.

„Aleph Alpha“ siekė sukurti didįjį kalbos modelį (angl. large language model, LLM), kuris galėtų tapti europietišku atsaku „OpenAI“, „Google“ ir kitų JAV technologijų milžinų kuriamiems DI modeliams.

Visgi pernai „Aleph Alpha“, įkurta ir vadovaujama lietuviškų šaknų turinčio Jono Andrulio, paskelbė iš esmės keičianti savo veiklos kryptį ir atsisakanti siekio išvystyti DI modelį. Vietoj to „Aleph Alpha“ paskelbė dėmesį sutelkianti į kito savo produkto „PhariaAI“ vystymą – jis skirtas padėti įdiegti DI pokalbių robotus ir įrankius įmonėms bei valstybės institucijoms.

„Pasaulis pasikeitė. Europietiško kalbos modelio vystymas nėra geras verslas“, – „Bloomberg“ sakė J. Andrulis.

Po „Aleph Alpha“ bene vienintele Europos DI viltimi liko Prancūzijos startuolis „Mistral AI“, nuo įkūrimo 2023 m. spėjęs pritraukti daugiau nei 1 mlrd. Eur investicijų.

Per brangu

„Aleph Alpha“ J. Andrulis įkūrė 2019 m., grįžęs namo į Vokietiją po kelerių metų, praleistų dirbant su DI projektais technologijų milžinėje „Apple“, – dar gerokai prieš „ChatGPT“ 2022 m. pabaigoje pradėtą generatyvinio DI bumą.

Startuolis vystė didįjį kalbos modelį su „europietiškomis vertybėmis“ – skaidrumu, technologine autonomija ir reguliacine atitiktimi. 2022 m. balandį jis išleido DI modelį „Luminous“, kuris galėjo apdoroti informaciją penkiomis kalbomis ir generuoti paveikslėlius.

Po „ChatGPT“ išleidimo tų pačių metų lapkritį DI staiga tapo svarbiausiu prioritetu ne tik investuotojams, bet ir didžiausių pasaulio šalių vyriausybėms – joms DI plėtra tapo strateginiu, nacionalinio saugumo lygmens klausimu. Konkrečiai Vokietijai ir visai Europai tai taip pat buvo itin svarbu dėl siekio mažinti technologinį atsilikimą nuo JAV.

„Šiam dėmesiui reikėjo taikinio, – technologijų portalui „Sifted“ sakė Ludwigas Ensthaleris, rizikos kapitalo bendrovės „468 Capital“ vadovaujantis partneris. – „Aleph Alpha“ tapo tuo taikiniu.“

Taip J. Andrulis staiga atsidūrė tarp žmonių, nuolat bendraujančių su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ar ekonomikos ministru Robertu Habecku, kurie akcentuodavo, kaip svarbu turėti Europoje sukurtą DI. Vokietijos verslo dienraštis „Handelsblatt“ ant viršelio buvo išspausdinęs J. Andrulio nuotrauką su antrašte „Visai Europai reikia tikėtis, kad šiam verslininkui pasiseks“. Tuo metu „Aleph Alpha“ teturėjo 60 darbuotojų.

Vis dėlto DI yra itin brangus malonumas. „Aleph Alpha“ pritraukti 500 mln. USD gali atrodyti kaip daug, tačiau tai yra nedidelė suma, palyginti su tuo, kokias lėšas pritraukia „OpenAI“ ir „Anthropic“, ar ištekliai, kuriais disponuoja „Microsoft“, „Google“, „Meta“ ir kiti technologijų milžinai. „Aleph Alpha“ nepasiekė 2023 m. pajamų tikslų – tais metais tikėjosi 5,5 mln. Eur, tačiau gavo vos 1 mln. Eur.

J. Andrulis dabar teigia besidžiaugiantis tuo, kad nusprendė neleisti milžiniškų sumų europietiškam DI modeliui kurti.

„Šiemet pasirodys „Llama 4“ („Meta“ DI modelis – VŽ), „DeepSeek“ (Kinijos „High-Flyer“ modelis – VŽ) iš pirmo žvilgsnio atrodo puikus. Tad visi modeliai, kuriais džiaugėmės prieš pusmetį, dabar yra nieko verti“, – sakė J. Andrulis.

Artėja konsolidacija?

„Sifted“ pernai teigė, kad „Aleph Alpha“ investicijos pritraukimo procesas buvo gana chaotiškas – tuo metu svarstyta apie naujo pokalbių roboto išleidimą, plėtrą už Vokietijos ribų, galimybę į investuotojų gretas pasikviesti JAV lustų milžinę „Intel“.

Klausimų kėlė ir keistoka paties sandorio struktūra. „Aleph Alpha“ įvertis nebuvo atskleistas, tuo metu net 300 mln. Eur suma buvo suteikta kaip moksliniams tyrimams skirta dotacija iš „Lidl“ įkūrėjo Dieterio Schwarzo fondo, tik 110 mln. Eur buvo investuota į įmonės kapitalą.

„Aleph Alpha“ galiausiai atsisakė „Intel“ investicijos, prioritetą teikdama vietiniams pramonės milžinams. J. Andrulis nuolat akcentuodavo pardavimus klientams Vokietijoje, nepaisant kai kurių darbuotojų siekio plėstis į užsienį.

Verslo modelio startuolis tokiu būdu neatrado, o konkurencijos „Aleph Alpha“ neatlaikė ne tik iš JAV ir Kinijos. Tuo pat metu kaimyninėje Prancūzijoje smarkiai kilti pradėjo kitas DI startuolis „Mistral AI“, įkurtas buvusių „Meta“ ir „Google“ DI ekspertų Timothee Lacroix, Guillaume’o Lampe ir Arthuro Menscho.

Į gandus apie aštrėjančią konkurenciją, kurios kai kurie startuoliai neatlaiko, ir galimą konsolidaciją šią savaitę Davose vykstančiame kasmečiame Pasaulio ekonomikos forume atsakinėjo ir „Mistral AI“ vadovas A. Menschas – jis teigė, kad bendrovė šiuo metu nėra parduodama. Vietoj potencialių pirkėjų ji svarsto apie IPO.

„Mes esame vienintelė Europos kompanija, kuri daro tai, ką darome mes, – „Bloomberg“ sakė A. Menschas. – Esame linkę trilijono USD vertės lenktynėse būti teisėjais, bet turime jėgos – tiesiog reikia valios tam, kad kažką sukurtume Europoje.“

Tad „Mistral AI“ liko vienintelė Europos kompanija generatyvinio DI modelių lenktynėse.

Šių lenktynių kaina yra tiesiog pritrenkiama. Pavyzdžiui, Dario Amodei, DI modelį „Claude“ vystančio startuolio „Anthropic“ vadovas ir vienas įkūrėjų, teigė manantis, kad bendros DI modelių treniravimo išlaidos 2026 m. viršys 10 mlrd. USD, o ateityje ne riba bus ir 100 mlrd. USD.

Tad generatyvinio DI modelių startuoliams toliau reikės milžiniškų investicijų – tokių, kokias padengti galės nebent stambūs privataus turto fondai. O tie, kurie jų negaus, bus pasmerkti žlugti, pasitraukti iš lenktynių, kaip tai padarė „Aleph Alpha“, ar būti „suvalgyti“ technologijų milžinų iš JAV.

Šio proceso užuomazgų jau matyti – „Microsoft“ pernai faktiškai nupirko DI startuolį „Inflection.ai“, pasikviesdama jo darbuotojus (angl. acqui-hire), įskaitant vadovą ir vieną įkūrėjų Mustafa Suleymaną, taip pat sumokėjo 650 mln. USD už „Inflection“ technologijos licencijavimą. Savo ruožtu „Google“ panašiai įsigijo kito DI startuolio „Character.ai“ komandą.