Technologijų 2024-ieji: banguoti metai „Google“ ir „OpenAI“

VŽ trumpai apžvelgia kai kuriuos svarbiausius bei didžiausio dėmesio pasaulyje sulaukusius technologijų įvykius.

JAV prieš „Google“

Vasarą buvo paskelbtas verdiktas vienoje didžiausių pastarojo meto technologijų bylų – JAV Teisingumo departamentas prieš „Google“.

Pergalę šioje byloje šventė JAV vyriausybė – teisėjas Amitas Mehta nutarė, kad „Google“ interneto paieška yra neteisėtas monopolis.

Laimėjęs bylą, Teisingumo departamentas ėmėsi teikti siūlymus, kaip „Google“ paieškos monopolį kontroliuoti. Prokurorai nepasikuklino ir teismui pateikė vieną griežčiausių galimų siūlymų – priversti „Google“ parduoti savo interneto naršyklę „Chrome“, o nustačius būtinybę, netgi nuo kompanijos atskirti „Android“ operacinę sistemą.

Teisingumo departamentas teigia, „Chrome“ ir „Android“ yra kanalai, per kuriuos naudotojai pasiekia „Google“ interneto paieškos variklį. Esant tokiai situacijai, anot prokurorų, su konkurencijai žalingu technologijų milžinės elgesiu kovoti yra labai sunku.

Pati „Google“ teigė esanti „pritrenkta“ pasiūlytų priemonių, o sprendimą, savaime suprantama, skųs, tad kompanijos išskaidymas toli gražu nėra garantuotas. Reikšmingos įtakos bylos baigčiai gali turėti Teisingumo departamento vadovybė, kurią paskirs Donaldas Trumpas.

Bet kokiu atveju, tai yra rimčiausia JAV vyriausybės kova su technologijų milžinais per ketvirtį amžiaus, kai buvo iškilusi rimta „Microsoft“ išskaidymo galimybė.

„Intel“ vargas

Kadaise „Intel“ buvo JAV technologijų sektoriaus pažiba. Pabrėžtinas žodis kadaise, nes šiemet ši lustų bendrovė išgyveno vienus sunkiausių metų savo istorijoje.

Akivaizdu, kad vykstant dar vienam tektoniniam technologijų lūžiui, „Intel“ liko nuošalėje – panašiai kaip 2007 m., kai procesorių asmeniniams kompiuteriams rinkoje dominavusi bendrovė neįvertino, kad jų erą jau gana greitai užbaigs išmanieji telefonai, bei atsisakė tiekti lustus „iPhone“ išmaniesiems telefonams.

Dabar „Intel“, pastaruosius metus metusi visus išteklius į kontraktinės lustų gamybos pajėgumų atstatymą, beviltiškai atsilieka DI lenktynėse. Jos akcijos šiemet krito 60%, o jos kapitalizacija siekia tik 82,2 mlrd. USD, kai DI lustų monopolininkės „Nvidia“ akcijos šiemet vėl augo 170%, o kapitalizacija stabiliai laikosi virš 1 trln. USD. Tai – kone beviltiškas atsilikimas, turint omenyje, kad prieš penkerius metus „Intel“ buvo vertingiausia lustų kompanija pasaulyje.

Kontraktinės lustų gamybos strategijos architektu buvo nuo 2021 m. „Intel“ vadovavęs Patas Gelsingeris, kuriam už nesėkmes teko sumokėti prarastu generalinio direktoriaus postu.

Kainą moka ir su „Intel“ lustų gamybos plėtros ambicijas siejusi Europa. Daugumos projektų sąmatai šovus į viršų, „Intel“ paskelbė atidedanti planuotas statybas Lenkijoje ir Vokietijoje.

Sulaikytas įkūrėjas

Rugpjūčio pabaigoje netikėtai paskelbta, kad Prancūzija sulaikė Pavelą Durovą, socialinio tinklo „Telegram“ įkūrėją iš Rusijos.

Ši platforma sulaukdavo daug kritikos dėl prasto turinio moderavimo – sulaikymo metu, ji turėjo vos 50-ies darbuotojų komandą. Kritikų teigimu, „Telegram“ tapo idealia terpe klestėti nusikalstamai veiklai, t. y. prekybai ginklais, narkotikais, žmonėmis.

P. Durovo sulaikymas sulaukė didelio atgarsio, o už kritikus ne ką tylesni buvo ir Rusijoje gimusio, bet 2014 m. iš šalies pasitraukusio „Telegram“ įkūrėjo šalininkai, kuriems jis yra kovos už žodžio laisvę simbolis.

Iškilus asmeninės atsakomybės grėsmei, P. Durovas paskelbė apie planuojamus pokyčius „Telegram“ platformoje: įvesti tam tikri privatumo politikos pokyčiai, taip pat atsisakyta prieštaringai vertintos „people nearby“ (liet. šalia esantys žmonės) funkcijos.

Ultimatumas „TikTok“

2024-ieji vėl negailėjo ir daugiau didelių naujienų socialinių tinklų rinkoje. Viena svarbiausių jų – JAV formaliai įpareigojo Kinijos kompaniją „Byte Dance“ iki 2025 m. sausio 19 d. parduoti populiarųjį socialinį tinklą „TikTok“, antraip jis bus uždraustas Amerikoje.

JAV žvalgybos tarnyboms bei įstatymų leidėjams iš abiejų politinių spektro pusių „TikTok“ nerimą kelia jau ilgą laiką. Jie baiminasi, kad Kinijos valdžia gali turėti prieigą prie asmeninių amerikiečių duomenų, kuriuos surenka „TikTok“.

Pati „TikTok“ turi dvi viltis. Visų pirma, apeliuodamas į jaunus rinkėjus, savo kampanijos metu „išsaugoti „TikTok“ žadėjo išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, tiesa, jo inauguracija įvyks praėjus dienai po to, kai šis draudimas turi įsigalioti.

Antra – „TikTok“ kreipėsi į JAV Aukščiausiąjį Teismą su prašymu atidėti draudimo įsigaliojimą, kad teismai turėtų pakankamai laiko išnagrinėti apeliaciją, o situaciją galėtų įvertinti ir naujojo prezidento administracija. Aukščiausiasis Teismas prašymą nagrinėti sutiko – argumentus byloje ketinama išklausyti sausio 10 d.

„Bluesky“ iškilimas

Dar vieni įtempti metai buvo socialiniam tinklui „X“. Jo savininkas Elonas Muskas šiemet toliau radikalėjo ir paramą reiškė jau ne tik Donaldui Trumpui, bet ir kraštutinės dešinės, prokremliškai Vokietijos partijai „AfD“.

Po D. Trumpo pergalės JAV rinkimuose daugybė žmonių, protestavusių prieš „X“ poslinkį į kraštutinę dešinę, iš šios platformos pasitraukė. Kadangi bendrovė nėra listinguojama viešai, pati naudotojų skaičiaus ji neskelbia, tačiau interneto stebėsenos platformos skaičiavo kritusius „X“ srautus. Pavyzdžiui, anot „Similarweb“, dieną po JAV rinkimų savo „X“ paskyras deaktyvavo per 115.000 žmonių.

Šiuo kontekstu labiausiai pasinaudojo dabar jau virš 25 mln. naudotojų skaičiuojantis socialinis tinklas „Bluesky“, kurio šaknys yra tame pačiame „X“ (anuomet „Twitter“) – ši platforma gimė iš šios kompanijos įkūrėjo Jacko Dorsey iniciatyvos vystyti decentralizuotą socialinių tinklų protokolą, kurio ambicija buvo ateityje ant šio protokolo „pajungti“ ir patį „Twitter“.

Taip neįvyko, o atėjus E. Muskui, buvo nutraukti visi ryšiai su „Bluesky“ komanda, kuri šiemet tapo, nors kol kas ir nedideliu, bet konkurentu pačiam „X“.

(Ne)braškantis „OpenAI“

„ChatGPT“ kūrėjai „OpenAI“ tai buvo dar vieni metai, kurie priminė pasivažinėjimą amerikietiškais kalneliais.

Įtampa, kilusi pernai, kuomet buvo atleistas ir po kelių dienų sugrąžintas Samas Altmanas, „OpenAI“ vadovas, persikėlė ir į šiuos metus. Bene svarbiausią šių laikų DI kompaniją paliko keli svarbūs už saugumą atsakingi vadovai, tarp jų – savo startuolį kurti išėjęs vyr. mokslininkas Ilja Sutskeveras.

Rugsėjį pasitraukė ir Mira Murati, „OpenAI“ technologijų vadovė. Kartu su ja – DI tyrimų vadovai Bobas McGrew ir Barrettas Zophas.

„OpenAI“ kadaise buvo įkurta kaip ne pelno siekianti DI tyrimų organizacija, tačiau jau kuris laikas akivaizdu, kad S. Altmanas kompaniją veda visiškai kita kryptimi. „Reuters“ naujienų agentūra rugsėjį skelbė, kad „OpenAI“ ketina šią struktūrą keisti ir atsisakyti formalios ne pelno siekiančios organizacijos kontrolės.

Vidinės peripetijos „OpenAI“ patrauklumo išorės investuotojams nemažina – spalį bendrovė pritraukė dar 6,6 mlrd. USD investiciją, kuri jos įvertį pakėlė iki 157 mlrd. USD, be to, ji šiemet pristatė net keletą naujų produktų, nuo vaizdo įrašų generatoriaus „Sora“ iki „SearchGPT“ interneto paieškos variklio.

Masiniai trikdžiai

Liepos viduryje kibernetinio saugumo kompanijos „CrowdStrike“ antivirusinės programos atnaujinimas nederėjo su „Windows“ operacine sistema. Sutrikusi „Windows“ sistemų veikla sukėlė chaosą, kurio atgarsiai buvo juntami visame pasaulyje, kadangi „Crowdstrike“ programinė įranga yra plačiai naudojama tarp verslų.

Didžiausios JAV oro linijos dėl šio incidento buvo priverstos kurį laiką sustabdyti skrydžius, visame pasaulyje sutriko oro uostų, bankų ir kitų institucijų veikla, tiesa, Lietuvoje pasekmės buvo jaučiamos mažai.

Iš viso sutrikimas paveikė 8,5 mln. kompiuterių su „Windows“ operacine sistema ir sukėlė diskusijų apie IT sistemų trapumą. Sutrikimų, kuriuos sukėlė pora blogo kodo eilučių, mastas buvo pritrenkiantis. 

Draudimo bendrovė „Parametrix“ apskaičiavo, kad „CrowdStrike“ incidentas vien „Fortune 500“ sąrašo kompanijoms kainavo apie 5,4 mlrd. USD.

SBF – kalėjime

Kovo mėn. teismo nuosprendį išgirdo Samas Bankmanas-Friedas, žlugusios kriptovaliutų keityklos FTX įkūrėjas: SBF inicialais žinomas buvęs kriptomagnatas nuteistas kalėjime praleisti 25 m.

Jį kaltinęs prokuroras anksčiau teigė, kad S. Bankmanas-Friedas vadovavo „vienai didžiausių finansinių sukčiavimo schemų Amerikos istorijoje“. Jo kriptoimperija 2022 m. sugriuvo vos per keletą savaičių, paaiškėjus, kad kita SBF priklausiusi kriptovaliutų bendrovė „Alameda Research“ turėjo prieigą prie FTX klientų lėšų, o pati FTX itin didelę turto dalį laikė savo pačios FTT žetonais, kurie, paaiškėjus kompanijos problemoms, neteko savo vertės.

Kalėjimo šiemet neišvengė ir didžiausios pasaulyje kriptovaliutų keityklos „Binance“ įkūrėjas Changpengas Zhao, tiesa, pernai jis su JAV prokurorais pats pasiekė susitarimą bei pasitraukė iš „Binance“ vadovo pareigų, kas, tikėtina, leido sušvelninti laisvės atėmimo bausmę iki vos 4 metų.