Trilijono vertės kompanija iš Europos – (ne)įmanoma misija

Ta sritis – technologinis atsilikimas nuo JAV ir Kinijos. Technologinio atsilikimo sumažinimas yra kertinis Mario Draghi, buvusio Italijos premjero ir Europos centrinio banko (ECB) valdybos pirmininko, ES konkurencingumo ataskaitos akmuo.

„ES kompanijos yra užstrigusios statiškoje pramonės struktūroje, kurioje proveržio potencialas yra ribotas ir kuri sukuria ydingą mažų investicijų ir nepakankamų inovacijų ciklą“, – rašoma ataskaitoje.

Joje pabrėžiama, kad pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje trys daugiausia tyrimams ir inovacijoms išleidusios JAV kompanijos dirbo automobilių ir farmacijos srityje, antrąjį dešimtmetį didžiausi investuotojai į inovacijas jau buvo programinės įrangos ir „geležies“ bendrovės, o šiame dešimtmetyje – skaitmeniniame sektoriuje veikiančios įmonės.

O Europoje tarp daugiausia į inovacijas investavusių kompanijų viršūnėje per visą šį laikotarpį laiką dominavo automobilių pramonės milžinai.

„Kitais žodžiais, JAV ekonomika skatino naujas, inovatyvias technologijas, o paskui jas sekė investicijos, išteklius perskirstant sektoriams, turintiems aukštą produktyvumo augimo potencialą; Europoje investicijos liko sukoncentruotos į brandžias technologijas, sektorius, kuriuose didžiausių kompanijų produktyvumo augimas sulėtėjęs“, – konstatuojama ataskaitoje.

M. Draghi teigia, kad maža dinamika pramonėje, nepakankamos investicijas į inovacijas ir žemas produktyvumas Europą įstrigdė „vidurinių technologijų spąstuose“ – tokių, kokios nesukelia proveržio ir neleidžia sukurti tokių didelių kompanijų, kokių yra JAV.

Per lengvai nustembame

Thomas Plantenga, pirmojo lietuviško vienaragio „Vinted“, per paskutinį darbuotojų akcijų pardavimo raundą įvertinto 5 mlrd. Eur, vadovas ir 2024 m. „Verslo žinių“ Metų CEO, pažymėjo, kad Europoje yra daugybė problemų kuriant pasaulines kompanijas, gaunančias globalias pajamas.

„Europoje registruojamų patentų skaičius, palyginti su Kinija ar JAV, yra juokingas. Nesusikūrėme energetinės nepriklausomybės, pramoninė dujų kaina čia yra 350% didesnė nei JAV. Todėl Europa yra labai sunkioje padėtyje“, – „Verslo klasei“ sakė Th. Plantenga.

Pasak jo, tarp to priežasčių yra didesnė rinkos fragmentacija nei JAV, griežtesnė reguliacinė aplinka, aukštos energijos kainos ir netgi žmonių mentalitetas – Th. Plantengos teigimu, europiečius „per lengva nustebinti“, tą patį jis kalba ir apie „Vinted“ 5 mlrd. Eur įvertį, kuris, anot jo, tėra pradžia.

Ianas Hogarthas, į technologijų startuolius Europoje investuojančios rizikos kapitalo bendrovės „Plural“ įkūrėjas, sako, kad Europa teturi vos 4 technologijų bendroves, vertinamas virš 100 mlrd. USD, o JAV jų yra 33.

Suvokimas, kad kažkas sustojo ir yra ne taip, plečiasi – apie tai kalba ne tik M. Draghi, bet ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

„Aš pritariu šiam požiūriui. Po 17 metų, per kuriuos kūriau ir investavau į startuolius, tikiu, kad raktas į klestinčią ir atsparesnę visuomenę yra technologijų industrijos augimas, – „Financial Times“ (FT) skiltyje praėjusią savaitę rašė I. Hogarthas. – Tereikia pažiūrėti į Jungtinės Karalystės ekonominę stagnaciją nuo 2008 m., kad tuo įsitikintum.“

DI situacija

Kaip rašoma M. Draghi ataskaitoje, Europos technologinio konkurencingumo problemos ryškėja nuo generatyvinio DI lenktynių pradžios.

Čia vėl dominuoja amerikiečių kompanijos, pradedant „OpenAI“, kurios pokalbių robotas „ChatGPT“ ir užkūrė visą DI vajų, ir baigiant technologijų milžinais, į šią technologiją urmu pilančiais milijardus USD. Lustus, reikalingus generatyvinio DI modeliams treniruoti, tiekia „Nvidia“, kita JAV kompanija, kuri ant šio bumo bangos pateko tarp 3 didžiausių pasaulio kompanijų pagal rinkos kapitalizaciją.

Skilimas tarp ES šalių buvo jaučiamas ir per DI akto, pirmojo tokio pasaulyje šią technologiją reguliuojančio įstatymo, derybas – tuomet skelbta, kad DI modelių reguliavimui priešinosi Vokietija, Italija ir Prancūzija. E. Macronas tuomet buvo perspėjęs, kad Europa vėl reguliuos dalykus, kuriuos sukuria kažkas kitas.

DI kompanijos su „OpenAI“ priešakyje dabar lenktyniauja, kuri pirma sukurs bendrąjį DI  (angl. artificial general intelligence, AGI), hipotetinę kompiuterinę sistemą, galinčią atlikti bet kokią žmogišką intelektinę užduotį.

Šioje situacijoje I. Hogarthas pastebi paradoksą, kad lenktynės link AGI prasidėjo ne Silicio slėnyje, o Londone, kur 2010 m. gimė pirmoji tokią ambiciją turėjusi kompanija „DeepMind“, kurią 2014 m. nusipirko „Google“.

„Problema nėra, kad Europai trūksta idėjų ar ambicijos, – rašoma M. Draghi ataskaitoje. – Turime daugybę talentingų tyrėjų ir verslininkų, kurie pateikia paraiškas patentams. Inovacijos blokuojamos kitoje stadijoje: jų nepavyksta komercializuoti, inovatyvioms kompanijoms, kurios nori plėstis Europoje, nenuosaikus ir ribojantis reguliavimas kiša kojas kiekvienoje stadijoje.“

To pasekmė – daugybė Europos startuolių įkūrėjų investicijų ieško tarp JAV rizikos kapitalistų ir plečiasi Amerikoje. Beveik 30% 2008–2021 m. laikotarpiu Europoje įkurtų vienaragių vėliau iškėlė savo pagrindinę būstinę kitur, didžioji dalis – į JAV.

Įdomu ir tai, kad į Silicio slėnio orbitą pastaruoju metu pasuko „Mistral“ iš Prancūzijos, gausiausiai išorės investuotojų finansuojamas Europos DI startuolis, – FT rašė, kad bendrovė ruošiasi atidaryti biurą Palo Alto, Kalifornijoje, ir čia plėsti savo inžinierių, mokslininkų ir pardavimų komandas.

1 trln. USD – įmanoma?

I. Hogarthas pastebi, kad technologiniai startuoliai tebėra santykinai nauja ekonomikos dalis, nėra iki galo suprantama, kas lemia sėkmę ar nesėkmę.

Perteklinis reguliavimas yra vienas iš paaiškinimų, bet I. Hogarthas teigia, kad vieną didžiausių įtakų turi patys startuolių įkūrėjai, ypač daugkartiniai – verslininkai, kuriantys jau nebe pirmus savo verslus.

Pasak jo, daugkartiniams įkūrėjams gerokai lengviau pritraukti rimtų investicijų jau pačioje veiklos pradžioje, be to, antros ar trečios tų pačių įkūrėjų kompanijos neretai imasi rimtesnių iššūkių nei pirmieji jų verslai.

Europa galbūt jau atsiliko DI srityje, bet Europoje, tęsia investuotojas, yra vystoma daugybė kitų kritinės svarbos technologijų, kurioms reikia daug kapitalo augti, pavyzdžiui, termobranduolinė energetika.

„Tai yra sritis, kurioje Europa teoriškai turėtų turėti geras pozicijas – viešųjų lėšų į termobranduolinę energetiką investuota daugiau nei JAV, čia yra didesnė šios srities mokslininkų bazė“, – sako I. Hogarthas.

Metų pradžioje skelbta, kad mokslininkai Oksforde su tokamaku – magnetinį lauką sukuriančiu įrenginiu – skelbė termobranduolinės sintezės eksperimento metu sugeneravę rekordinį kiekį elektros.

Paradoksas – nepaisant to, termobranduolinės energetikos startuoliai JAV pritraukia daugiau lėšų nei Europoje.

„Siekiant išvengti praeities klaidų ir Europoje sukurti pirmą trilijono dolerių vertės kompaniją, kritiškai svarbus vienas dalykas: Europai reikia remti patyrusius įkūrėjus, kuriančius ir investuojančius į didžiausios rizikos bei potencialios grąžos idėjas“, – rašo I. Hogarthas.