„Fintech“ po „Foxpay“ ir „kevin.“ bankroto: žala reputacijai ir šalia tykantys latviai

Aktyviai kvietęs „fintech“ įmonės iš visos Europos kurtis Lietuvoje ir čia gauti elektroninių pinigų arba mokėjimų įstaigos licencijas, šią rinką reguliuojantis Lietuvos bankas (LB) kartu su vadovybės pokyčiais 2021 m. gana aiškiai pakeitė ir savo toną.

„Mes palaikome brandžią plėtrą. Tai svarbu, nes turime įvairių pamokų ir Lietuvoje, kai tam tikras sektorius, nebūtinai finansinis, jei jis plečiasi nebrandžiai ir netvariai, vėliau įvyksta problemų, įvairių konsolidavimo iššūkių“, – 2021 m. rudenį VŽ sakė Simonas Krėpšta, LB valdybos narys.

Tuomet LB teko spręsti galvosūkį, kurį sukėlė licencijuotos elektroninių pinigų įstaigos (EPĮ) „Finolita Unio“ skandalas. Jis kilo po to, kai 2021 m. „Financial Times“ paskelbė, jog per „Finolita Unio“ buvo atlikta apie 100 mln. Eur Vokietijos prokurorų akiratyje atsidūrusių pervedimų, susijusių su Vokietijos „Wirecard“ pinigų plovimo atveju.

Visgi skandalų ir krizių požiūriu 2024-ieji „fintech“ sektoriui buvo rimtesni nei bet kurie kiti metai iki šiol.

Bene labiausiai skambėjo „Foxpay“ skandalas: prasidėjęs nuo VŽ tyrimo apie galimą nelegalių e. kazino aptarnavimą, vėliau jis virto nacionalinės reikšmės įvykiu dėl sąsajų su aukštas pareigas einančiais politikais, įtarimų per „Foxpay“ išplovus bent 17 mln. Eur ir šios bendrovės akcininkės Ievos Trinkūnaitės gyvenimo draugo, kelis kartus teisto ir didelę įtaką jos vadovaujamoje „iSun“ turėjusio Vilhelmo Germano.

O „kevin.“ iškelta bankroto byla svarbi tuo, kad tai buvo vienas gausiausiai finansuojamų lietuviškų startuolių, kuris rinką sudrebino 2022 m., kai pritraukė net 65 mln. USD investiciją, o tarp čia nusvilusių investuotojų yra tokie garsūs rizikos kapitalo fondai kaip „Accel“, „Speedinvest“, „OTB Ventures“ bei kiti.

„Fintech“ kompanijos iš esmės veikia ne lokaliai, o globaliai, todėl gera tarptautinė reputacija visuomet buvo kritiškai svarbus faktorius. Ar ji vis dar išlieka gera?

Atsiriboja nuo „Foxpay“

Greta Ranonytė, „Fintech Hub LT“ vadovė, teigia, kad sektoriui atstovaujanti asociacija atsiriboja nuo „Foxpay“, nes „įmonės priimti sprendimai prieštarauja asociacijos vertybėms“.

„Apmaudu, kad dėl galimai neteisėtos „Foxpay“ veiklos, neigiamai turi nuskambėti ir „fintech“ sektorius Lietuvoje“, – VŽ sako G. Ranonytė.

Ji teigia, kad reputacijos požiūriu „Foxpay“ skandalas paveikė dalies žmonių nuomonę dėl to, kad šiame kontekste dažnai skambėjo žodis „fintech“. Asociacijos vadovė mano, kad skandalo priskyrimas visam sektoriui rodo, kad pats sektorius tebėra jaunas, vartotojai nežino visų įmonių.

„Kevin.“ atvejį VŽ kalbinti rinkos dalyviai ir sektoriaus atstovai linkę vertinti kiek kitaip nei „Foxpay“ – kaip nepavykusį geros verslo idėjos įgyvendinimą. Šio startuolio problemos į viešumą išlindo vasario pabaigoje, kai apie vėluojamus mokėti atlyginimus pranešė technologijų portalas „Sifted“, o VŽ rugpjūtį rašė apie dideles skolas kreditoriams bei darbuotojų skundus Darbo inspekcijai dėl neišmokėtų algų.

G. Ranonytė sako, kad „kevin.“ klientai nenukentėjo ir buvo perimti kitų rinkos dalyvių, o į šios bendrovės nesėkmę siūlo pažiūrėti kitu kampu – kaip į pamoką.

„JAV, šalyje, kuri yra startuolių meka, nesėkmė versle traktuojama kaip gera pamoka, žinoma, jeigu iš jos pasimokai. Ten verslininkas, neturėjęs nesėkmių, nėra verslininkas“, – svarsto ji.

Marius Jurgilas, buvęs LB valdybos narys, dabar – „fintech“ startuolio „Axiology“ vienas įkūrėjų, kalba, kad Lietuvos kontekste „kevin.“ bankrotas yra gana didelis įvykis, tačiau į šį startuolį investavusiems fondams tai yra tik „viena iš šimto investicijų“.

Pavyzdžiui, jis teigia, kad „kevin.“ bandė plačiu mastu išvystyti „account-to-account“ (angl. mokėjimai tiesiogiai iš sąskaitos į sąskaitą, A2A), o tą pačią savaitę, kai paskelbta apie „kevin.“ bankrotą, apie A2A mokėjimų paleidimą paskelbė „Visa“.

„Taigi, tai yra sunki kova su įsigaliojusiais procesais ar su rinkos senbuviais – tai yra plaukimas prieš srovę. Būtent tai ir supranta rimti investuotojai ir  prisiima labai didelę riziką. O labai didelė rizika reiškia, kad dažniau bus blogas rezultatas negu labai geras“, – svarsto M. Jurgilas.

Ambicijos neatsisakė

Praėjusiais metais Finansų ministerija kartu su instituciniais ir verslo partneriais išleido 2023–2028 m. laikotarpio „fintech“ plėtros gaires, kuriose buvo deklaruojamas ambicingas tikslas – Lietuvai tapti „tarptautiniu mastu pripažįstamu aukštos pridėtinės vertės Europos „fintech“ centru“.

Vaidas Cibas, LB Finansų rinkos priežiūros departamento direktorius, teigia, kad būnant šalies viduje gali atrodyti, kad „Foxpay“ ir panašūs skandalai itin kenkia reputacijai, nes sulaukia didelio viešumo. Tačiau, anot jo, svarbiausia, Lietuvos vertinimas tarptautinių organizacijų akyse, o šis nepasikeitė – „esame pakankamai gera jurisdikcija“.

Jis gina dažnus ir gana griežtus LB patikrinimus, po kurių finansinių technologijų įmonės neretai sulaukia baudų, nes be to, pasak jo, Lietuva negalėtų įrodyti, kad turi tinkamą priežiūrą rizikoms valdyti, būtų įmanoma netgi patekti į nepatikimų valstybių sąrašą.

„Buvimas nepatikimų valstybių sąraše reikštų, kad kitos šalys į Lietuvą žiūrėtų su nepasitikėjimu. Tai apsunkintų verslo ryšius, tarptautinius pavedimus ir investicijas. Žinodamos, kad Lietuva turi problemų su pinigų plovimo prevencija, kitos valstybės tiesiog nenorėtų bendradarbiauti“, – VŽ sako V. Cibas.

Pasak jo, tai nereiškia, kad Lietuva ir reguliuotojas atsisakė „fintech“ centro ambicijos. Pašnekovas teigia, kad šaliai bus gerai, jeigu sektorius bus prižiūrimas ir tinkamai valdys rizikas.

„Fintech“ centras turėtų būti suvokiamas kaip vieta, kur yra daug kompetencijos, veikia daug įmonių ir šios įmonės sugeba valdyti visas su jų veikla susijusias rizikas, – sako V. Cibas. – Pavyzdžiui, įsivaizduokime, kad Lietuva tampa pagrindiniu mokėjimų centru, per kurį vyksta visas Europos Sąjungos pinigų srautas. Tai būtų didelis pasiekimas, bet kartu tai reikštų ir didžiulę atsakomybę.“

Visgi M. Jurgilas klausia, kokį naratyvą bandoma sukurti – sėkmės ar nesėkmės? Jis svarsto, kad LB galbūt nori pateisinti „perteklinių ar didesnių reikalavimų demonstravimą kažkokiais nesėkmės atvejais“.

„Inovacijos yra susijusios su nesėkmėmis, ir jei politinis sluoksnis nėra pasiryžęs prisiimti galimų nesėkmių, tai niekas inovacijų čia nenorės daryti, – kalba M. Jurgilas. – Dar pasitaiko tema, kad nieko iš to („fintech“ plėtros – VŽ) neišėjo. Atsiprašau, bet pasižiūrėkite, kiek paslaugos kainuodavo anksčiau ir kiek kainuoja dabar.“

Jis dalijasi, kad ir jo bendrovė „Axiology“ negali pradėti veiklos, kadangi laukia LB palaiminimo 7 mėnesius. 

„Šie reguliaciniai procesai ilgai užtrunka“, – sako jis.

G. Ranonytė iš „Fintech Hub LT“ pabrėžia, kad, nepaisant šių metų įvykių, Lietuvos „fintech“ rinka tebėra patraukli užsienio investuotojams – ji atkreipia dėmesį į Lietuvoje neseniai apsilankiusią Pietų Korėjos verslininkų delegaciją, o lietuviai prieš porą savaičių patys lankėsi Singapūre.

„Vis dėlto tenka pripažinti, kad ilgainiui šis susidomėjimas silpnėja – Europoje turime nemažai konkurentų, siekiančių pritraukti aukštos pridėtinės vertės „fintech“ įmonių į vietos rinką. Prieš 5 metus visi ėjo pas mus, o dabar jau mums patiems tenka dėti nemenkas pastangas norint pritraukti naujų investuotojų“, – pripažįsta ji.

Labdien, Latvija?

Nuo kitų metų licencijuojamų „fintech“ veiklų apimtyje atsidurs ir kriptopaslaugos – segmentas, garsėjantis savo rizika, apie kurią gana garsiai kalba ir LB, kurio žinion, įsigaliojant europiniam MiCA reglamentui, šis sektorius būtent ir pereis.

Tai reiškia, kad dabar Lietuvoje registruotos kriptobendrovės, kurių skaičiuojama per 300, turės gauti licencijas, – LB jau ruošiasi paraiškų antplūdžiui ir mano, kad jų gaus apie 100.

Kartu šią savaitę LB ir iki šiol kriptosektorių prižiūrėjusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pasirašė susitarimą dėl priežiūros stiprinimo – Rolandas Kiškis, FNTT vadovas, spaudos konferencijoje sakė, kad tarnyba yra sukaupusi „nemažą patirtį apie (kriptobendrovių) priežiūrą“, tad sieks padėti LB keičiantis ekspertine informacija, kartu atliekant kai kuriuos patikrinimus.

„Dar pasitaiko tema, kad nieko iš to („fintech“ plėtros – VŽ) neišėjo. Atsiprašau, bet pasižiūrėkite, kiek paslaugos kainuodavo anksčiau ir kiek kainuoja dabar“, – sako Marius Jurgilas, „Axiology“ vienas įkūrėjų.

Apskritai LB požiūris į kriptosektorių atrodo gana skeptiškas, pavyzdžiui, spaudos konferencijoje VŽ paklaustas apie tai, kodėl, kalbant apie gausias su šiuo sektoriumi susijusias rizikas, Lietuva apskritai turėtų jo norėti, S. Krėpšta aiškiai neatsakė.

M. Jurgilas, paklaustas apie LB požiūrį į kripto, kalba, kad reikėtų išvengti situacijos, kai „kartu su vandeniu išmetame ir kūdikį“, ir atkreipia dėmesį į sudėtingą geopolitinę situaciją, kuri apsunkina galimybes pritraukti stambių gamybinių investicijų ir verčia ieškoti konkurencinių pranašumų kitur. Visgi konkrečiai kriptosektoriui apetito iš sprendimų priėmėjų jis teigia nematantis ir sako, kad politinis sluoksnis apskritai nebenori būti asocijuojamas su žodžiu „fintech“.

„Yra inercija, – svarsto M. Jurgilas. –  Ji tokia, kad didžiosios pasaulio kriptoįmonės, Lietuvoje laikomos baisiai rizikingomis, vis dar galvoja, kad Lietuvoje yra tinkama jurisdikcija kriptopaslaugoms. Ar tikrai taip yra? Nežinau. Čia, būnant šalyje, atrodo, kad tikrai nėra jokio apetito ir tikrai čia niekas tokių įmonių nelaukia.“

Apie tai, kad Latvija bando perimti Lietuvos „fintech“ centro ambiciją, VŽ rašė pernai, nuo to laiko kaimynai, rodosi, savo vanagiškos retorikos neatsisakė: praėjusią savaitę paskelbtoje šalies „fintech“ apžvalgoje „Fintech Pulse 2024“ Viktoras Valainis, Latvijos ekonomikos ministras, sako, kad šalis nori tapti „Web 3.0“ inovacijų centru ir įtvirtinti savo kaip kriptopaslaugų centro pozicijas po MiCA įsigaliojimo.

„Mes kviečiame tarptautines kompanijas rinktis Latviją, lanksčią ir greitą šalį, kurioje MiCA licenciją gausite vos per 3 mėnesius. Atidarykite savo biurą Latvijoje, gaukite MiCA licenciją ir aptarnaukite visą ES rinką!“ – cituojamas V. Valainis.

Kalbėdamas apie kriptosektorių, V. Cibas sako, kad jam būdingos „visos rizikos, kurios būdingos mokėjimų sektoriui, tik ten viskas ryškiau ir daugiau spalvų“.

„Manau, kad tiek mes, tiek latviai, kviesdami įmones ir skatindami rinkos plėtrą, lygiagrečiai suprantame, kad kartu su tuo turėsime suvaldyti rizikas. Taip, mes kviečiame, bet ir akcentuojame, kad rizikos turi būti valdomos, o taisyklių – laikomasi. Nemanau, kad latviai turi kitokį požiūrį ar sako kitaip“, – svarsto V. Cibas.