Pietų Korėjos „fintechai“ geltonų plytų kelią į Europą mato per Lietuvą

Apie strateginius tikslus ir valstybių panašumus Kim Geonas pasakojo spalio paskutinėmis dienomis, kai Pietų Korėjos delegacija kelioms dienoms buvo apsistojusi Lietuvos sostinėje. Čia jie susitiko su galimais verslo partneriais, taip pat dalyvavo diskusijoje su šalies finansų rinką prižiūrinčio Lietuvos banko atstovais (LB).

Glaudesnio bendravimo siekius įformino ir oficialūs susitarimai – LB ir Pietų Korėjos finansinių paslaugų priežiūros institucija pasirašė bendradarbiavimo memorandumą, kurio esmė – keistis turima patirtimi skatinant inovacijų diegimą finansinių paslaugų rinkose. 

„LB nuolat plečia tarpinstitucinio bendradarbiavimo geografiją. Ir mes, ir kolegos iš Korėjos Respublikos kartu skatinsime ir konsultuosime atsakingą bei inovacijomis besidomintį verslą, kuriantį vartotojams patrauklius produktus ar paslaugas“, – pasirašydamas šį dokumentą sakė Simonas Krėpšta, LB valdybos narys.

Susitarimas numato, kad LB ir Korėjos Respublikos finansinių paslaugų komisija keisis žiniomis apie finansų rinkų tendencijas ir pokyčius, susijusius su inovacijomis, reguliavimo klausimus, susijusius su finansinių paslaugų naujovėmis. Taip pat numatoma dalintis informacija apie organizacijas ir įstaigas, skatinančias naujoves finansinių paslaugų srityje.

Įdomu tai, kad šis susitikimas vyko Seulo iniciatyva. Kaip rašoma Pietų Korėjos „Fintech“ centro interneto svetainėje, tai paskatino šių metų rugpjūtį „Pietų Korėjos „Fintech“ savaitėje 2024“ pasakyta finansų ministrės Gintarės Skaistės kalba ir pasirašytas abiejų šalių susitarimas dėl finansinio bendradarbiavimo stiprinimo. 

Portale taip pat nurodoma, kad Pietų Korėja, norėdama skatinti savo „fintech“ paslaugų eksportą į užsienį, Lietuvą mato kaip šalį, kur „greitos licencijavimo procedūros“, o bendradarbiavimo stiprinimas gali suteikti priemonių dalintis ne tik politinėmis kryptimis, bet ir ieškoti naujų sinergijų, pavyzdžiui, kaip finansų rinkoje pasitelkti dirbtinį intelektą (DI). 

Vartai į ES 

Kim Geonas, Pietų Korėjos „Fintech“ centro pirmininkas, kalbėdamas su VŽ neslėpė, kad bendradarbiavimas su Lietuva jiems svarbus dėl patekimo į visą Europos Sąjungos (ES) mokėjimų rinką. 

„Atvirumas, lanksti reguliavimo aplinka, inovatyvi politika ir finansų rinką prižiūrinčių pareigūnų geranoriškumas daro Lietuvą patrauklią visame pasaulyje, ypač Pietų Korėjoje. Tad mūsų šalies įmonės, norinčios aptarnauti ES rinką, orientuojasi į Lietuvą ir siekia čia atsidaryti savo biurus“, – kalbėjo Kim Geonas.

Jis pridūrė, kad Pietų Korėjos pagrindinė strategija yra „fintechų“ ekspansija į užsienį bei bendradarbiavimas, paremtas verslo partnerystėmis: „Pietų Korėja yra labai maža rinka šalia tokių didelių valstybių kaip Kinija ir Japonija. Tačiau mes turime daug kūrėjų, specialistų, idėjų ir patirties.“

Pietų Korėjos atstovo nuomone, lyg tramplinu į Europą Vilniumi pasinaudoję korėjiečiai paskatintų ir aktyvesnius verslo mainus: „Galime tarpusavyje keistis talentais, tai yra žmogiškaisiais ištekliais, taip pat rengti mokymų programas, užmegzti kitų verslo šakų partnerystes, o taip išaugs ir finansiniai mainai.“

Didelių reguliavimo skirtumų nemato

Lietuvoje veikiančios finansų technologijų įmonės yra ne kartą kėlusios klausimą, ar šalyje įsivyravusi finansų rinkos dalyvių priežiūra nėra per griežta. Dėl to ieškota teisybės ir teismuose – VŽ rašė, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui kilo klausimų, ar LB ne per griežtai baudžia „fintech“ įmones, todėl laukiama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) išaiškinimo.

Kim Geono vertinimu, finansų rinkos dalyvių priežiūra bei reikalavimai, vykdant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją abiejose šalyse yra panašūs, tad buvimas skirtinguose žemynuose ir kultūriniai skirtumai neturėtų kelti iššūkių, prisitaikant prie ES reguliavimo. 

„Nusikaltimai, susiję su pinigų plovimu, sukčiavimu, teroristų finansavimu, yra tarptautinio masto problema. Tad natūralu, kad valstybės seka viena kitos politiką, perima gerąsias praktikas ir priima panašius įstatymus, – sakė pašnekovas. – Štai, pavyzdžiui, ES priėmė Kriptoturto reglamentą, pagal kurį dabar savo reguliavimą peržiūri ir kitos valstybės. Pietų Korėja – ne išimtis, kitais metais planuojama priimti aiškesnį kriptoreguliavimą.“

Anot Kim Geono, galimi bendradarbiavimo iššūkiai nebent technologiniai, susiję su itin skirtinga ES ir Pietų Korėjos pažanga IT infrastruktūroje. 

Pietų Korėjos ekosistema

Pastaraisiais metais Pietų Korėja neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų – nors populiarumo nepraranda tradiciniai bankai, šalyje kartu sparčiai vystosi įvairios inovacijos finansų sektoriuje. Tai rodo ir „fintech“ sektorius augimas. 

2023 m. duomenimis, šalyje veikė daugiau nei 635 „fintechai“, teikiantys įvairias paslaugas, pavyzdžiui, skaitmeninės bankininkystės, mobiliųjų mokėjimų, tarpusavio skolinimo ir robotikos sprendimų mokėjimuose. Tarp žinomiausių vardų – skaitmeninis bankas „KBank“, mobiliosios bankininkystės paslaugų bendrovės „Kakao Bank“, „HyundaiCard“ ir sutelktinio finansavimo platforma „Wadiz“. Privačios investicijos į „fintechus“ 2023 m. sudarė 44% visų investicijų į startuolius.

Kaip rašo šio sektoriaus naujienų portalas „The Fintech Times“, pagrindiniu stimulu tokiai inovacijų plėtrai ir sektoriaus augimui tapo Pietų Korėjos vyriausybės iniciatyvos. 2019 m. priėmus specialųjį Finansinių inovacijų paramos įstatymą, buvo sukurtas teisinis pagrindas reguliavimo smėlio dėžėms (angl. sandbox), leidžiančioms „fintech“ startuoliams ištestuoti savo naujus produktus, nevaržant jokioms tradicinėms taisyklėms. Tai papildo ir finansinė parama.

Būtent smėlio dėžes kaip pagrindinį šalies strategijos išskirtinumą įvardijo ir Pietų Korėjos „Fintech“ centro vadovas. 

„Finansinių paslaugų sektorius yra griežtai reguliuojama pramonės šaka, nes reikia apsaugoti vartotojus ir finansų rinką. Tačiau tai trukdo atsirasti naujoms technologijoms ir paslaugoms. Tad, sutelkdami reguliavimo išimtis leidžiame bendrovėms eksperimentuoti, išsitestuoti savo produktus, o jau paskui galima peržiūrėti jų suderinamumą su teisės aktais“, – nurodė Kim Geonas. 

Dėmesys kripto 

Su delegacija atvykęs Kyung Hwan Sohnas, finansinių technologijų įmonės „Danal Fintech Co“ generalinis direktorius, VŽ nurodė, kad sieks Vilniuje steigti antrinę bendrovę, kuri vysto kriptovaliutomis pagrįstą mokėjimo sprendimą. 

Tokį strateginį tikslą, pasak jo, lėmė palanki Lietuvos kriptopolitika ir jau minėtas finansų ministrės apsilankymas šalyje, kai buvo pasirašytas dvišalis bendradarbiavimo susitarimas.

„Palankia politika“ Pietų Korėjos verslininkas vadino Lietuvos pastangas anksčiau nei kitos ES valstybės pradėti licencijuoti kriptobendroves, tai yra jau nuo 2025 m. sausio 1 d. taikyti ES Kriptoturto reglamentą. 

„Toks Lietuvos sprendimas mums signalizavo apie šalies atvirumą inovacijoms. Turiu pripažinti, nustebino galimybė neaiškius klausimus išsiaiškinti su LB, įstaigos atstovai pakomentavo mūsų verslo planą, dar neteko susidurti, kad reguliuojančioji institucija rengtų konsultacijas, – dažniausiai gauni tik patvirtinimą arba atmetimą“, – negailėjo pagyros žodžių reguliuotojui Kyung Hwan Sohnas. 

Verslininkas akcentavo, kad vienintelis iššūkis steigtis Lietuvoje – laikas, nes iki naujų metų pradžios likę mažiau nei du mėnesiai, sudėtinga pasiruošti paraiškų teikimui. O gavus licenciją, planuoja, iki 2027 m. turėti 50–70 darbuotojų, vėliau plėstis. 

VŽ rašė, kad ankstesnis kriptobendrovių licencijavimas šalyje sutiktas dvejopai – vieni džiaugėsi, kad tai paskatins užsienio kriptoįmones rinktis Lietuvą, kiti skundėsi, kad palikta mažai laiko prie naujo reguliavimo prisitaikyti. 

„Danal Fintech Corp“ vadovas atkreipė dėmesį, kad Pietų Korėja yra gana konservatoriškų pažiūrų kriptobendrovių atžvilgiu: „Vidaus rinkoje susiduriame su tam tikrais iššūkiais dėl griežto požiūrio į kriptoturtą. Priešingai nei ES, mes neturime reguliacinio aiškumo. Mokėjimai kriptovaliutomis išvis nėra įtraukti į dabartinį reguliavimą, todėl šiuo metu negalime vykdyti savo veiklos, nors tai pamažu jau pradeda keistis.“ 

Paklaustas apie rizikų valdymą, Kyung Hwan Sohnas nurodė, kad neaptarnauja aukštos rizikos laikomų lošimų bendrovių, ir patikino, kad laikosi tarptautinių įstatymų, taikant pinigų plovimo prevencijos reikalavimus ir sankcijų įgyvendinimą. Jo teigimu, pagrindiniai bendrovės klientai yra įvairios prekybos bei paslaugų bendrovės, kaip kad maisto ar kitų produktų parduotuvės, kavinės, knygynai ir t. t.